Virtualios parodos

Virtuali paroda „Sutikt tave norėčiau vėlei“

2021 11 16


Sutikt tave norėčiau vėlei

Ties gimtaisiais Apaščios krantais...

Pėdsakus surast pakrantės smėly,

Kur abu klajojome kadais.

V. Spudas. Dainos posmas. 1955.VII-IX


 Apie parodą

Virtuali paroda „Sutikt tave norėčiau vėlei“, skirta Vaidoto Spudo 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje pateikiami leidiniai, nuotraukos, esantys Linkuvos miesto bibliotekos fonde.

Parodą parengė, Linkuvos miesto bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės, Nijolė Lipinskienė ir Rasma Mieliauskaitė.

Gyvenimas

Vaidotas Spudas gimė 1935 m. balandžio 27 d. Kaune. Mirė 1961 m. lapkričio 1 d. Kaune. Palaidotas Linkuvos kapinaitėse. Poetas, pedagogas. Mokėsi Kupiškio, Pasvalio, Biržų vidurinėse mokyklose. Studijavo VPI lietuvių kalbą ir literatūrą. 1957-1958 m. dirbo Medeikių (Biržų r.), 1958-1961 m. Linkuvos mokykloje. Jau tada prasidėjo jo ligoninių odisėja. Gydėsi Šiauliuose, Rygoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Šiauliuose jį lankydavo čia gyvenantis vietos kompozitorius D. Andrulis, parašės dainą pagal poeto žodžius.

Rašyti eilėraščius pradėjo dar besimokindamas Biržų vidurinėje mokykloje. Juos spausdino Biržų rajono laikraštis, o jų kūrėjas buvo labiausiai vietos skaitytojų mėgstamas poetas. Studijų metais nemažai eilėraščių spausdino periodiniuose leidiniuose. Ypatingai daug rašė paskutiniais gyvenimo metais. Paskutinis eilėraštis parašytas vos kelios dienos prieš tragišką lemtį.

Poetas mirė jaunas – 26 metų. Po poeto mirties išėjo eilėraščių rinkinys „Mėlynos pušys“ (1963) ir knyga „Susitikt tave norėčiau vėlei“ (1974), kurioje, be eilėraščių, yra jo laiškų, ištraukų iš dienoraščio, minčių apie poeziją, amžininkų prisiminimų apie poetą.

Vaidoto Spudo kūryba

1

Vaidotas Spudas. Aš mėlyna jauna pušis: Vaidoto Spudo eilėraščiai, laiškai, eilės ir prisiminimai apie jį. – Vilnius: „Andrena“, 2015.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

2

Vaidotas Spudas. Susitikt tave norėčiau vėlei. – Vilnius: „Vaga“, 1974.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

 

3

Vaidotas Spudas. Mėlynos pušys. – Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1963.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

 Literatūra apie Vaidotą Spudą ir jo kūrybą

4

Bronius Prėskienis. Šiaulių krašto literatūros panorama. – „Šiaurės Lietuva“ leidykla, 2003. – 421-422 p.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

5

Monografija Linkuva. – Kaunas: „Žiemgalos“ leidykla, 2018. – 604-605 p.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

6

Juodytė Genė. Pakruojo krašto žmonės. – Kaunas: „Žiemgalos“ leidykla, 2005. – 116 p.
Linkuvos miesto bibliotekos fondas.

7

Vladas Mozūriūnas. Raštai. II. – Vilnius: „Vaga“, 1971. – 299 p.
Linkuvos bibliotekos fondas.

8

Vytautas Vanagas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – 436 p.
Linkuvos bibliotekos fondas.

Nuotraukos

1

 

2

 

3

 

4

 

5

Vaidotas Spudas su žmona Ada.

Linkuvos miesto bibliotekos archyvo fondas

6

 

7

 

8

Vaidoto Spudo šeima: mam Leonora Butkutė-Spudienė, tėtis Povilas Spudas, Vaidotas Spudas, sesuo Danutė.
Linkuvos miesto bibliotekos archyvo fondas.

 Atmintis

 17

Rima Briškaitė (prie paveikslų) ir Rima Pociūtė. R. Briškaitės foto darbų paroda „Tarp eilučių“, skirta Vaidotui Spudui. 2018 m. Linkuvos miesto biblioteka.
Nuotrauka iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo.

 

18

Rimos Briškaitės foto darbų „Tarp eilučių“ paroda, skirta Vaidotui Spudui. 2018 m. Linkuvos miesto biblioteka.
Nuotrauka iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo.

 

19

Kopija iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo.

 

20

Straipsnio kopija iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo skyriaus.

 

21

Straipsnio kopija iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo skyriaus.

 

22

Straipsnio kopija iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo skyriaus.

 

23

Straipsnio kopija iš Linkuvos miesto bibliotekos archyvo skyriaus.

 

24

Vaidoto Spudo ir jo tėvų kapavietė, Linkuvos miesto kapinės.

 

25

Vaidoto Spudo vaikai Linardas ir Giedrius, bei žmona Adelė Spudienė, rašytojai Antanas Drilinga, Vytautas Bubnys, Algirdas Pocius, Albinas Bernotas, literatūros ir meno archyvo direktorė G. Suveizdienė. 1966 m.