Vakaras. Pasiklojau lovą. Nuėjau valytis dantų, nusiprausiau. O tada šokau į lovą! Užmigęs susapnavau, kad turiu sparnus. Pakilau apsižvalgyti aplinkui. Pamačiau didžiulę pilį. Priskridęs arčiau, žvilgterėjau į drakoną, kuris saugojo apsamanojusios pilies įėjimą. Šoviau, kaip dūmas prie jo. Jau buvau besitraukiąs kalaviją, bet tada tiesiai man prieš nosį atsirado fleita.
Papūčiau ir drakonas man pakluso. Įžengęs į pilį pamačiau laiko mašiną. Įlipau į ją ir nuskriejau 64 milijonus metų atgal. Su laiko mašina nusileidau ant tiranozauro. Akmens amžiuje nutūpiau į mamuto išmatas. Nebuvo labai smagu... Senovės Egipte atsiradau prie pat valdovo. Mane puolė vaikyti jo apsauginiai. Senovės Graikijoje – tiesiai prieš ieties metiką. Gerai, kad spėjau pasitraukti. Romos Imperijoje sutikau gladiatorių. Buvo dar toks ir didžiulis, priešistorinis roplys. Šiurpoka. Viduramžiuose nusileidau ant Jogailos žirgo Žalgirio mūšyje.
Paskutinė mano kelionės stotelė buvo vakar diena, kai pamečiau telefoną. Jau pamačiau kur jį pamečiau, tik staiga suskambo žadintuvas ir aš pabudau. Be sparnų.
Grįždamas iš mokyklos užsukau į tą vietą, kur sapne mačiau pamestą telefoną. Jis ten ir gulėjo! Sapnas sugrąžino prisiminimus ir pojūčius.
Lukas Diliūnas
Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos 4 a klasės mokinys (mokyt. Asta Daubarienė).
