Įvyke renginiai

Pakruojo Juozo Paukštelio viešoji biblioteka į aštuntą kartą organizuotas Lietuvių kalbos dienas įsijungė renginių ciklu „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“.
Ciklą skyrėme Pakruojo krašto kalbininkams, kalbos puoselėtojams. Vasario 20-ąją bibliotekos skaitykloje parengta dokumentų paroda „Pakruojo krašto kalbininkai“. Tai paroda apie kalbininkus profesionalus. Visi penki mūsų krašto kalbininkai yra iš Linkuvos ar Linkuvos apylinkių. Habil. dr. Kazimieras Garšva ir dr. Stasys Tumėnas gimė Linkuvoje, kalbininkas ir kraštotyrininkas Kazimieras Gasparavičius – Linkuvos apylinkių Puodžiūnų kaime. Iš Biržų krašto kilusi kalbininkė dr. Antanė Kučinskaitė Antrojo pasaulinio karo metais mokytojavo Linkuvos gimnazijoje, o Pasvalio žemės sūnus Petras Būtėnas 1906–1909 m. mokėsi Linkuvos dviklasėje. Parengtas ir bibliotekos veido knygoje (FB) patalpintas vaizdo įrašas „Jonas Jablonskis ir Pakruojo kraštas“. Kalbininkų ir kitų profesijų žmonių, gimusių, gyvenusių ar dirbusių Pakruojo krašte bei konkrečiais darbais prisidėjusių ar prisidedančių prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir tobulinimo, biografijos, jų darbai sugulė į virtualią parodą „Lietuviško žodžio puoselėtojai“. Paroda apima laikotarpį nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Kovo 7 dieną Pakruojo sinagogoje surengtos knygų apie kalbininkus Joną Jablonskį ir Petrą Būtėną sutiktuvės. Jose dalyvavo knygų sudarytoja, redaktorė ir leidėja, komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė. Renginį mūsų krašto tarme atliktomis nuotaikingomis dainomis, linksmais pasakojimais pagyvino Linkuvos kultūros centro folkloro ansamblis „Linkava“ (vadovė Aelita Garalevičienė).
Vienas iš mūsų tikslų buvo į kalbos dienų renginius įtraukti moksleivius. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos moksleivius pakvietėme į kraštotyros pamokas, skirtas gimtajai kalbai ir kalbininkui J. Jablonskiui. Jų metu pasakojome apie lietuvių kalbos unikalumą ir grožį, apie J. Jablonskį, jo darbus, apie tai, kaip, normindamas lietuvių kalbą, gujo iš jos barbarizmus ir įvedinėjo naujus žodžius, kaip kalbos perliukų ieškojo, bendraudamas su paprastais kaimo žmonėmis. Moksleiviai sužinojo ir apie kalbininko ryšius su Pakruojo krašto žmonėmis. Kalbėta ir pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, vieną gabiausių kalbininko mokinių, talkinusį šiam rengiant „Lietuviškos kalbos gramatiką“. Beje, ne be J. Jablonskio tarpininkavimo savo būsimą žmoną suradusį Pašvitinio krašte.
Nuoširdžiai tikime, kad savo pasakojimais jaunajai kartai suteikėme puikią galimybę įsitikinti, kokia svarbi vertybė lietuviui yra jo gimtoji kalba ir kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už jos išlikimą ir puoselėjimą.

Genė Juodytė
Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos
vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai
Nuotraukos – G. Juodytės, R. Juknevičienės, R. Livanienės