Įvyke renginiai
Eufrozina Jurevičiūtė - Kocienė - El - Khatib „Laiškas gyvenimui“
2023 07 31„Ir vėl rašau gyvenimui aš
Laišką.
Atsakymo kadaise
Negavau.
Tegul iš naujo mintys, žodžiai
Vaikšto,
Su viltimi gyventi man
Lengviau.
Nors daug kas viltį motina kvailių
Vadina,
Bet aš tikėjimu esu tvirta.
Mėnulis, saulė ir žvaigždynai
Stiprybė mano ir jėga ...“
Liepos mėnesį vyko tradicinis poezijos vakaras „Pasikalbėjimai prie židinio“, kurio metu savo kūrybą dovanojo literatė Eufrozina Jurevičiūtė - Kocienė - El – Khatib. Poetė dirba medicinos felčere Guostagalyje. Be galo mėgsta savo darbą, bet be poezijos – taip pat negali.
„Neramus žmogus esu“, – apie save juokauja medikė. Ji prisimena savo pirmąjį eilėraštį penktoje klasėje – jis buvo apie pavasarį.
„Tačiau eilėraščiai gimė tada, kai baigiau medicinos mokyklą ir pradėjau dirbti su žmonėmis. Situacijos išprovokuoja, pamatai patirtį – gimsta eilėraštis. Tai nėra žodžių dėliojimas, kiekvienas eilėraštis turi savo prigimtį. Tarkime, kaip gimė eilėraštis „Amžinas ieškojimas tiesos“, šalia mano kabineto, už sienos, dirbo socialinis darbuotojas. Buvo diena, kai visi ėjo pašalpų, jie buvo nepatenkinti, kažką kaltino. Ir parašiau: „Vis atrodys, kad kiti kalti iškeičiant vasarą į žiemą baltą“. Žinoma, čia – metafora. Bet būna, kad einu keliu, gimsta eilės, sustoju ir rašau, kartais ir ant laikraščio skiautės, nors dažniausiai turiu užrašų knygelę. Esu įkvėpimo žmogus. Jei sakytų parašyti kokiai progai – neparašyčiau nė eilutės. Turi būti iš širdies, dėlionių nedėlioju, žodžių nebraukau, o sėdu ir užrašau atėjusias mintis“, – kūrybos paslaptimis pasidalino felčerė, pridūrusi, kad įkvėpimas gali ateiti ir kasdien, ir nesilankyti mėnesį. Kai dirbi dieną ir naktį atiduodama savo širdį ir rankas žmogui jo sveikatai, jo gyvybės išgelbėjimui savaime norisi giliau suvokti gyvenimo prasmę, apmąstyti būtį, suprasti žmogaus paskirtį, pagaliau išreikšti save ir savo požiūrį. Pats gyvenimas verčia giliau pažinti būtį ir susidūrimai su mirtimi, ir yra jos eilėraščių atsiradimo variklis. Dėl savo pasirinktos profesijos Eufrozina nė karto neapgailestavo. Tą patį padarytų antrą kartą savo gyvenime. Jos kūryboje atsispindi ir tremtis, nes teko ir tai patirti. Vakaro dalyviams prisipažino, kad mėgstamiausi lietuvių poetai yra Paulius Širvys ir Salomėja Nėris.
Skambant pianino muzikai, kuriuo grojo Greta Gudaitė, bibliotekos savanorė, poetė Eufrozina Jurevičiūtė - Kocienė - El - Khatib skaitė savo eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip palietė visų susirinkusiųjų širdis.
Poetę nuoširdžiai sveikino susirinkę Pakruojo literatų klubo „Židinys“ atstovai, draugai, bibliotekos kolektyvas, linkėdami, kad visos eilės sugultų į eilėraščių knygą.
„Neramus žmogus esu“, – apie save juokauja medikė. Ji prisimena savo pirmąjį eilėraštį penktoje klasėje – jis buvo apie pavasarį.
„Tačiau eilėraščiai gimė tada, kai baigiau medicinos mokyklą ir pradėjau dirbti su žmonėmis. Situacijos išprovokuoja, pamatai patirtį – gimsta eilėraštis. Tai nėra žodžių dėliojimas, kiekvienas eilėraštis turi savo prigimtį. Tarkime, kaip gimė eilėraštis „Amžinas ieškojimas tiesos“, šalia mano kabineto, už sienos, dirbo socialinis darbuotojas. Buvo diena, kai visi ėjo pašalpų, jie buvo nepatenkinti, kažką kaltino. Ir parašiau: „Vis atrodys, kad kiti kalti iškeičiant vasarą į žiemą baltą“. Žinoma, čia – metafora. Bet būna, kad einu keliu, gimsta eilės, sustoju ir rašau, kartais ir ant laikraščio skiautės, nors dažniausiai turiu užrašų knygelę. Esu įkvėpimo žmogus. Jei sakytų parašyti kokiai progai – neparašyčiau nė eilutės. Turi būti iš širdies, dėlionių nedėlioju, žodžių nebraukau, o sėdu ir užrašau atėjusias mintis“, – kūrybos paslaptimis pasidalino felčerė, pridūrusi, kad įkvėpimas gali ateiti ir kasdien, ir nesilankyti mėnesį. Kai dirbi dieną ir naktį atiduodama savo širdį ir rankas žmogui jo sveikatai, jo gyvybės išgelbėjimui savaime norisi giliau suvokti gyvenimo prasmę, apmąstyti būtį, suprasti žmogaus paskirtį, pagaliau išreikšti save ir savo požiūrį. Pats gyvenimas verčia giliau pažinti būtį ir susidūrimai su mirtimi, ir yra jos eilėraščių atsiradimo variklis. Dėl savo pasirinktos profesijos Eufrozina nė karto neapgailestavo. Tą patį padarytų antrą kartą savo gyvenime. Jos kūryboje atsispindi ir tremtis, nes teko ir tai patirti. Vakaro dalyviams prisipažino, kad mėgstamiausi lietuvių poetai yra Paulius Širvys ir Salomėja Nėris.
Skambant pianino muzikai, kuriuo grojo Greta Gudaitė, bibliotekos savanorė, poetė Eufrozina Jurevičiūtė - Kocienė - El - Khatib skaitė savo eilėraščius, kurie vienaip ar kitaip palietė visų susirinkusiųjų širdis.
Poetę nuoširdžiai sveikino susirinkę Pakruojo literatų klubo „Židinys“ atstovai, draugai, bibliotekos kolektyvas, linkėdami, kad visos eilės sugultų į eilėraščių knygą.
Vartotojų aptarnavimo sk. vedėja Judita Jereckienė
Nuotraukų autorės Sigyta Kavaliauskienė
Rasma Mieliauskaitė.
