Didžiųjų metų švenčių belaukiant...

Artėja ypatingas laikas, kurio laukia ir maži, ir dideli – Kalėdos. Jei suaugusieji šį laikotarpį suvokia kaip Išganytojo gimimo šventę, vaikams tai yra stebuklų metas, kupinas dovanų, džiaugsmo, nekasdienio šurmulio. Maždaug mėnesį iki šios šventės krikščioniškasis pasaulis tarsi nuščiūva. Visi išgyvena kitą, ne ką mažiau svarbų laikotarpį – Adventą, rimties metą, suteikiantį galimybę stabtelėti, pergalvoti savo dienas, nurimti, suplanuoti kitų metų darbus.

Advento išvakarėse VAIKŲ ERDVĖS Lapė Snapė kalbina Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną, dekaną REMIGIJŲ ČEKAVIČIŲ.

Šį sekmadienį pradėsime Adventinę kelionę, kurią vainikuos šv. Kalėdos. Kad laukimas neprailgtų, dauguma mažųjų jau turi tuos stebuklingus kalendorius su langeliais, už kurių kasdien slypi saldi paslaptis (juk kelionėje valgyti reikia!). Tik... yra nutikę, kad kai kuriems tie langeliai kažkaip „netyčia“ ima ir atsiveria visi per vieną dieną... Ir vaikučiams tada būna labai neramu: ateis Kalėdų senelis ar nebe? Gerb. Dekane, Jūsų patarimas tiems smalsuoliams, kaip išlaukti, kaip teisingai įveikti šį kelią?

Laukimo laikas visuomet būna ilgas. Visada yra smalsu žinoti kas bus ateityje. Advento laiką pripildykime vilties ir tikėkime, kad viskas bus gerai, net ir tuomet kai advento kalendoriaus langeliai netyčia atsiveria visi visi... Tikėkime, to ko laukiame, tikrai ateis...

Stebiu situaciją šalyje. Nuojauta kužda, kad šįmet didžiosios metų šventės gali būti kiek kitokios: liūdnesnės, vienišesnės... Ką daryti, kad siaubūnas Covid-19, kaip koks Grinčas, nepavogtų Kalėdų?

Šv. Kalėdų negalima pavogti. Jos yra stipresnės už baimę ir Covid -19 virusą. Žodžio, dėmesio, atjautimo, meilės nors ir nuotoliniu būdu. Dievas per mus išsklaido liūdesį ir vienatvę.

Perskaičiau mintį iš visiems gerai žinomos Antuano de Sent-Egziuperi knygos „Mažasis princas“: „Aš pasakysiu tik vieną paslaptį... Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“. Ar ne panašiai yra ir su šv. Kalėdų paslaptimi?

Tikrai taip. Šv. Kalėdos – šeimos, pasidalinimo ir buvimo kartu šventė. Jos prasideda ne prekybos centruose, jos prasideda širdyje.

Esu neįprasta lapė, nes moku skaityti. Advento ilgi vakarai man neatsiejami nuo geros knygos. Kaip manote, knyga reikalinga šioje kelionėje?

Mėgstama knyga visuomet yra geras palydovas kelionėje.

Jei jau prakalbome apie skaitymą, smalsu, kokios vaikystėje skaitytos knygos Jums paliko didžiausią įspūdį? O gal prisimenate pirmą savarankiškai perskaitytą knygutę?

Vaikystėje man labai patikdavo nuotykių ir kelionių knygos. Pirmosios perskaitytos knygelės nelabai atsimenu, ko gero tai buvo pasakų knyga.

Girdėjau, kaip tėveliai gąsdina vaikus, kad jei nevalgysi – neužaugsi. O kaip tada su skaitymu? Jūsų nuomone, ar gali užaugti neskaitydamas?

Valgymas yra labai reikalingas, tačiau skaitydami knygas mes augame gerumu, išmintimi, mokomės džiaugtis ir atjausti kitus, daromės tobulesni ir išprusę.

Ir vėl aš mintyse prie Kalėdų eglutės, taip nekantrauju pradėti Adventinę kelionę. Kas žino, gal jos gale ir manęs lauks staigmena... Jūsų linkėjimai mažiems ir kiek ūgtelėjusiems Pakruojo krašto vaikams?

Linkiu, kad viskas būtų tikra ir laiku... Adventas ir Šv. Kalėdos – mūsų gyvenime ir mūsų širdyje!