Naujienos

Esu Rūta Kukienė, aristokratiška fotografė ir gidė. Dar besimokydama mokykloje, o vėliau studijuodama Vilniaus universitete komunikacijos fakultete daug laiko praleisdavau bibliotekose, kur skaitydavau apie dvarus, pilis ir kunigaikščius. Dvarai ir pilys – mano gyvenimo aistra, o vintažiniai daiktai ir papuošalai – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kuriu savo vintažines kolekcijas – medžioklės ir papuošalų temomis. Mano gyvenimas taip pat neatsiejamas ir nuo kelionių, turizmo ir įdomių potyrių ir veiklų. Esu ir mūsų Pakruojo krašto veidas - dirbu Pakruojo verslo informacijos centre, turizmo vadybininke. Pasitinku atvykstančius į mūsų kraštą turistus, padedu jiems keliauti ir atrasti gražiausius Pakruojo krašto kampelius, mūsų tradicijas ir žmonės.
Fotografija – mano sena svajonė, laisvalaikiu fotografuodavau jau paauglystėje, o atėjus mano 30-ajam gimtadieniui nuspendžiau įgyvendinti dar vieną svajonę – įstoti į fotografijos studijas. Prieš daugiau nei dvejus metus įstojau į Šiaulių technologijų mokymo centrą, kur šiemet baigiau fotografo studijų programą, ir tapau diplomuota fotografė. Studijų metu ieškojau savo fotografinio kelio – supratau, kad noriu kurti magiškas fotografijas istorinėse vietose. Nesu komercinio pobūdžio fotografė. Aš kuriu istorijas, su lengvu magijos prieskoniu, istoriniais kostiumais, dvarais ir pilimis.
Kaip gimė ši fotografija? Tai mano fotografijos studijų baigiamasis darbas. Fotografija tai ne tik – vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Kiekviena fotografija turi istoriją. Kurdami fotografijas siekiame nešti žinią, ką norime pasakyti žiūrovui. Įvairūs įvykiai, reiškiniai, emocijos įkvepia kurti fotografijas kuriomis siekiame ne tik išsaugoti akimirkų atsiminimus, bet ir sukelti įvairias emocijas: nuostabą, žavesį, ilgesį ar skausmą. Įtaigi fotografija – ta kuri palieka pėdsaką, ir žiūrovas apie ją galvoja, dar ilgą laiką bei mintyse analizuoja jos sukūrimo aplinkybes bei ką buvo norėta perteikti.
Apysakoje „Sename dvare“ susipina jaunos merginos aristokratiško gyvenimo žavesys, skaudi politinė situacija ir šeimos vertybės, tuo pačiu meilė savajam kraštui ir Lietuvai. Šis kūrinys, įkvėpė sukurti fotografijų ciklą „Sename dvare“, kuris ir tapo mano baigiamuoju darbu.
Dvarai ir jų kultūra – tai lyg smalsi kelionė dvarų kultūros šimtmečiais. XX a. pradžioje dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 3500 dvarų sodybų, o šiuo metu yra išlikę apie 600. Siekiant įamžinti nykstantį paveldą, kaip amžių didybės simbolį. Aš kaip nuotraukos autorė, nusprendžiau fotografijos specialybės baigiamajame darbe užfiksuoti dvarą, liūdną jo istoriją bei tuo pačiu atskleisti buvusią jo amžių didybę.
Vieta kurią pasirinkau yra Raudondvario dvaras, įsikūręs netoli Šeduvos. Dvaras, statytas XIX a. pirmoje pusėje, neogotikinio stiliaus. Raudondvario dvaras, dar vadinamas Šeduvos dvaru, nes iškilo naujiems šeimininkams jį nugriovus. Šiai dienai dvaro sodybos pastatai yra privatizuoti, daugelis jų baigia sunykti ypatingai prasta rūmų būklė. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, šalia dvaro yra įsikūręs Šeduvos technologijų ir verslo mokyklos žirgynas. Ši galimybė leido, plėtojant idėją susitarti dėl žirgo naudojimo, kuriant fotosesiją.
Visą fotosesiją lydi dramatiška nuotaika, ji lyg metaforiškai įkūniją, artėjančius sunkius laikus aprašomus Šatrijos raganos apysakoje „Sename dvare“. Mergina dvaro fone su žirgu, sukuria magišką iliuzija, kad mergina sugrįžta į savo dvarą, o jis tuščias, nykus apleistas, sudegęs. Svarbus nuotraukos archetipas - pati merginos asmenybė, aristokratiškas grakštumas, lengvos garbanos, merginos amžius apie 30-35 metai. Merginos įvaizdis – lyg iš kito laikmečio, puošnūs rūbai, perlai. Siekiant išlaikyti kito laikmečio įvaizdį, pasirinktas natūralus makiažas.
Mano sukurtomis fotografijomis kalba istorija, kaip ir Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ aprašomas dvaras būdingu ilgesiu, melancholija. Dvaras, jo aplinka ir gamta bei jų aprašymai išreiškia veikėjų būsenas, jausmus, nuotaikas. Apysakos pasakotoja - Irutė, su ilgesiu prisimena vaikystę praleista dvare, vaizdingai aprašo dvaro kultūrą, dvaro vaidmenį tuometinėje Lietuvoje. Džiaugiuosi, galėdama prisiliesti prie apysakos „Sename dvare“. Ši galimybė man suteikė naują patirtį – analizuojant ir remiantis literatūros kūriniu, sukurti fotografijų ciklą. Mano sukurtos fotografijos pilnos elegancijos, amžių didybės ir grožio sau bei savo aplinkai. Tačiau, tuo pačiu perteikia liūdną laiko tėkmę, kuri naikina dvarų kultūrą, griauna vertybių sistemą, ir graudžiai mena praėjusių laikų gyvenimą.
Jeigu paklausite kas toliau? Šiuo metu ruošiu savo darbų parodą, kuri planuojama pasirodys 2025 metų sausį, parodoje papasakosiu 12 dvarų ir pilių istorijas, kuriose mano herojės pasidabinę gražiausiais vintažiniais papuošalais ir istorinėmis suknelėmis, bėgiodami slapčiausiais dvarų koridoriais papasakos kas slepiasi už uždarų rūmų durų... Tuo pačiu šią vasarą kviesiu turistus į mano autorines ekskursijas Lietuvos dvaruose..
Džiaugiuosi galėdama, pakviesti Jus pamatyti šį mano kurtą foto – paveikslą. Kviečiu prisiminti ir dar kartą perskaityti Šatrijos Raganos apysaką „Sename dvare“ ir susipažinti su dvarų kultūrą ir atrasti jų grožį...dvarai užburia. Kiekvienas dvaras unikalus savo istorija, praeitimi ir dabartimi. Kaip teigė mūsų tautos šviesulys „Tauta nežinanti savo praeities neturi ir ateities“ – kviečiu keliauti dvarų istorijos šimtmečiais ir tuo pačiu keliauti į ateitį..

Rūta Kukienė