Naujienos

 Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos 1864–1904 metais vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimą. Orūs lietuviai – ne vergų tauta, todėl šiam draudimui nepakluso. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, vėliau – Amerikoje), knygnešių nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Per 40 spaudos draudimo metų dėl lietuviško žodžio gyvybės kovojo daugiau kaip 2000 knygnešių. Vienas garsiausių jų – Jurgis Bielinis – sukūrė visą draudžiamos spaudos platinimo tinklą. Kovo 16-oji – Jurgio Bielinio gimimo diena – skiriama visiems knygnešiams prisiminti ir pagerbti.

 Kiekvienas Lietuvos kraštas turėjo savo knygnešius. Pakruojo krašte draudžiamą spaudą platino per 100 vietos knygnešių, Žeimelio apylinkėse veikė dvi knygnešių draugijėlės. Jurgis Bielinis buvo ne tik dažnas svečias mūsų krašte, bet čia  turėjo savo užuovėjas – vietas, kuriose galėjo ilgesniam laikui apsistoti ir būti tikras, kad nebus įskųstas žandarams. Tokias užuovėjas jam suteikdavo Žeimelio apylinkių ūkininkai: Karolis Monkūnas, Ignas Lapinskas, Antanas Spudas iš Gataučių, Jonas Žąsinas iš Mūrdvario, Birjagaloje gyvenęs Panevėžio apskrities teisėjas Jonas Krivickas. 

Žymiausių Pakruojo krašto knygnešių sąraše – poetas Ignacas Bitaitis,  teisininkas Motiejus Čepas, Mintaujos gimnazijos moksleivis, vėliau žinomas advokatas Vladas Požela, dramaturgas ir teatralas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, gydytojas Adomas Sketeris, tarnautojas Leonardas Daukša, žemdirbiai: Ignas Lapinskas, Karolis Monkūnas, Jonas Beinoravičius, Ignas Povilaitis, Antanas Spudas, Kazimieras Gruzdas, Jonas Žąsinas, Jurgis Gaigalas, Pranas Gasperavičius, Pranciškus Kasperavičius, Juozas Mainonis ir daugelis kitų. Pirmoji moteris knygnešė Karolina Laurinavičiūtė gyveno Linkuvoje. Knygnešius rėmė ir lietuviškus leidinius platino vietos kunigai: Rozalimo – Kazimieras Kazlauskas ir Konstantinas Olšauskas, Klovainių – Vladislovas Opulskis ir Antanas Vytartas, Pašvitinio – Juozapas Rimkevičius ir Jonas Karbauskas, Lygumų – Pranciškus Stanskis, Linkuvos – Liudvikas Šiaučiūnas, Žeimelio, o vėliau Rozalimo – Povilas Šimkevičius, Pakruojo – Mikalojus Gelžinis. 

Pakruojo krašto žmonės saugo šventą knygnešių atminimą. 1991 m. gegužę buvusiame Lumbelių kaime pagerbtas čia gimusio bei gyvenusio knygnešio, daraktoriaus ir poeto Ignaco Bitaičio atminimas. Tąkart į vieną kaimo vietą ženklinančių ąžuolų įkelta koplytėlė su knygnešio bendravardžio šventojo Ignaco Lojolos atvaizdu. Gaila, bet vėliau koplytėlė buvo pavogta. 1997 m. vasarą Linkuvoje, prie senosios gimnazijos sienos, atidengta paminklinė lenta Linkuvos parapijos knygnešiams, daraktoriams, kitiems lietuvišką žodį spaudos draudimo metais saugojusiems šviesuoliams atminti. 1997 m. spalio mėnesį Bardiškiuose surengtas pirmasis Diržių, Bardiškių ir Steigvilių kaimų knygnešių ainių susitikimas. Jo iniciatoriai – Pakruojo Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Bardiškių pagrindinė mokykla ir biblioteka. Ta proga Lauksodžio bažnyčioje už knygnešius bei jų artimuosius aukotos šv. Mišios, aplankyti knygnešių kapai, knygnešių atminimui prie mokyklos pasodinti septyni ąžuoliukai. Antrąkart toks susitikimas Bardiškiuose surengtas 2004-ųjų rudenį. 2006 m. Bardiškių kultūros namuose įvyko kraštiečio lietuviško sąjūdžio veikėjo, Žeimelio valsčiuje veikusios knygnešių draugijėlės įkūrėjo, teisininko Motiejaus Čepo 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, o 2007 m. jo knygos „Molio Motiejaus užrašai“ sutiktuvės. 2014 pavasarį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Pakruojo skyrius bei Juozo Paukštelio viešoji biblioteka organizavo renginių ciklą, skirtą lietuviškosios spaudos atgavimo 110-osioms metinėms. Tam tikslui viešosios bibliotekos salėje parengta simbolinė Pakruojo rajono knygnešių bei daraktorių giraitė, skaitykloje veikė dokumentų parodos, supažindinančios su rajono knygnešių ir daraktorių veikla, rajono mokyklų moksleiviams surengtos kraštotyros pamokos, nušviečiančios spaudos draudimo metus mūsų krašte.

Kasmet Knygnešio dieną rajono bibliotekose parengiamos dokumentų parodos, o Bardiškių ir Lygumų bibliotekų darbuotojos su vietos moksleiviais aplanko savo aptarnaujamo mikrorajono kapinaitėse palaidotų knygnešių kapus.

Mes stiprūs, kol atmintis gyva. Prisimindami knygnešius, prisimename tuos, kurie padėjo mums išsaugoti lietuvių kalbą, raštą.

Genė Juodytė,
Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos
vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

Nuotr.: Ekspozicija knygnešiams Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje