Virtualios parodos

Pakruojiečio istorijos mokytojo Juozo Vėdaro varlių kolekcija

2021 11 16

Pakruojo J. Paukštelio viešojoje bibliotekoje atidaryta nauja ekspozicija, skirta varlėms, iš Pakruojiečio mokytojo Juozo Vėdaro asmeninės kolekcijos. Nors daugeliui žmonių gyvos varlės sukelia išgąstį, tačiau Varlė nuo senų laikų žinoma kaip klestėjimo, sėkmės, turto bei draugystės simbolis. Senovės indai, japonai ir airiai varlės statulėles laikė namuose, nes tikėjo, jog šios atneš laimę, apsaugos namus nuo gaisrų ar suteiks papildomų galių. Dėl vietos stokos bibliotekos skaitykloje eksponuojama - 90 šių padarėlių statulėlių. Prisimenant akimirkas kiekvieno iš mūsų vaikystės galime drąsiai tvirtinti, kad mūsų pažintis su gamta prasideda nuo varlių.

Pasak Juozo artimieji keistokai žvelgė į jo atsiradusį naują pomėgį. Be to jis norėjo įrodyti visiems aplinkiniams, kuriems šis gyvūnas kelia pasišlykštėjimą, baimę, kad gamtoje yra sukurta viskas tobulai gražiai.

Paklaustas , kaip kilo mintis rinkti būtent varles, ekspozicijos savininkas Juozas sako, kad kolekcionuoti varlių neplanavo, viskas išėjo kažkaip atsitiktinai. Į žygį po Žemaitiją išsiruošęs su viena klase kaip lydintis mokytojas. Kai apsistojome Telšiuose, užėjau į žaislų parduotuvę. Žvilgsnis užkliuvo už nedidelės plastmasinės ryškiai žalios varlės su didelėmis akimis. Ėmiau ir nusipirkau“, – prisiminė mokytojas. Telšiuose įsigyta varlė buvo pirmasis J. Vėdaro kolekcijos eksponatas. „Nuo tada kur tik nuvažiuoju, į kokią parduotuvę beužeinu, akys ieško būtent varlės. Pamatau – ir nusiperku“, – kaip pildo savo kolekciją pasakoja mokytojas. Pradžioje pradėjus rinkti varlytes nebuvo tokios didelės pasiūlos, prisimena mokytojas ir pirkęs varles, kokias tik pamatydavo. Daug pasak Juozo Vėdaro yra kiniškos produkcijos, o dabar žiūri, kad būtų įdomesnės, gražesnės, kažkokią progą primintų. Dabar sako turįs ir vienetinių tikrai retų eksponatų, tai rankų darbo nertų iš siūlų, medinių, suvertų iš karoliukų. Itin šildo tos, kurios yra rankų darbo. Tokių J. Vėdaro kolekcijoje yra ne viena: štai iš karoliukų suvertą varlytę dovanojo dukterėčia, o pasiūtas iš audinių sukūrė moksleivės ir kolegės mokytojos. Kolekcijai jau apie 30 metų

Vėliau pasak Juozo, kolekcija didėjo sparčiai: draugams, pažįstamiems, artimiesiems nereikėjo ilgai sukti galvos, ką jam padovanoti, kokių lauktuvių draugams parvežti iš kelionių. ). Gyvūnėlių prišokavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Anglijos, Airijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos. Prieš penketą metų bandė skaičiuoti savo surinktus eksponatus jų buvo – virš 400.

J. Vėdaro kolekcijoje – ne vien suvenyrinės varlytės. Čia galima rasti ir varlių formos voniai ir buičiai skirtų daiktų, gėlių vazonų, žaislų, žvakių, raktų pakabučių, popierių segtukų, taupyklių, atvirukų ir buičiai skirtų daiktų, gėlių vazonų, įdėklų vazonams, puodelių. Varlyčių faktūra iš ties įvairi, molinės, plastikinės, stiklinės, vaškinės, siūtų iš medžiagos, bet jos keičia spalvą nuo saulės ir laiko apgailestauja kolekcionierius. Linksma istorija buvo nutikusi, kai paskutinė moksleivių laidą išleidau paskutinio skambučio proga gavau gyvą varlę stiklainyje. Pasidžiaugiau .... ir paleidau, kad gyventų. Labai originalią dovaną padovanojo aštuntokai mano buvę auklėtiniai išeidami į gimnaziją Varlę iš saldainių- čiulpinukų sveriančią apie 2 kilogramus. Paklaustas ar girdėjęs, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmonių kolekcionuojančių varles ir įkurtą respublikinę asociaciją “KVA“ pašnekovas sako “ kad jį kvietę prisijungti, bet jis nepriklauso jokiai organizacijai.“

Pokalbio pabaigoje išdrįsau paklausti „Ar jis tiki, kad pagal fengšui varlė neša turtus, kad turint tarp piniginės mažą varlytę ir ją nešiojantis visada , niekada nepritrūks pinigų....?“ Juozas nusijuokęs atsakė, nežinąs ar tiki ar ne, bet piniginėje tikrai yra mažytė varlytė .... ir pinigų stygiaus tikrai niekada nejaučiu. Gal tame ir yra tiesos- juk rytiečiai iš tiesų turintys gilias tradicijas ir gyvenimo filosofiją.

Tuo ir norėčiau baigti pasakojimą apie nuostabią varlyčių kolekciją ir jos savininką. Ir mažas nutikimas šių eilučių autorei, per vieną miesto šventę, kurios metu perkant naują piniginę, prekiautojas įsiūlė nusipirkti mažą sidabrinę varlytę, kuri būtų piniginės sergėtoją. Norit tikėkite norit ne, bet iš tiesų pinigų piniginėje nepritrūksta.

Judita Jereckienė
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja