Vaikų kūryba

Buvo šiltas vasaros rytas. Garsus gegutės kukavimas pažadino ant žemuogės lapo miegančią mažą skruzdėlytę Smilgą. Staiga papūtė vėjelis ir skruzdėlytė nukrito ant geltono pienės žiedelio. Atmerkusi akeles ji išvydo pūkuotą bitutę, kuri iš pienės žiedelio rinko nektarą. Smilga labai išsigando, tačiau bitutė pasisveikino ir tarė:

 – Aš bitė Maja, nebijok manęs. Aš dirbu savo darbą. Visą dieną skraidau tarp žiedų ir renku jų nektarą. Vakarais parskrendu į avilį, kur bitutės iš šio nektaro gamina medų. Gal nori ir tu paragauti pienės nektaro?

Smilga įsidrąsino ir paragavo kvapnių, saldžių pienės žiedo sulčių. Bitė nemelavo, jos tikrai buvo saldžios ir skanios. Staiga Smilga išgirdo vaikų balsus.  Bitė Maja nuskrido, o skruzdėlytė nuropojo pienės stiebeliu žemyn ir pasislėpė po nukritusiu  medžio lapu.

Vaikai atbėgo į pievą ieškodami žemuogių. Nurinkę uogeles, šūkaudami nubėgo toliau, ieškodami daugiau. Smilga buvo labai išsigandusi ir ilgokai nesiryžo išlįsti iš po lapo.

Išlindusi skruzdėlytė pamatė, kad jau saulutė beveik leidžiasi vakarop. Smilga suprato, kad laikas keliauti namo.

Parropojusi namo, ji ilgai visiems pasakojo, kokią stebuklingą dieną praleido, kokių tik nuotykių nepatyrė! Pavargusi skruzdėlytė saldžiai užmigo...

Gustė Vaitiekūnaitė, 5 klasė