Vaikų kūryba

Buvo šiltas vasaros rytas. Garsus gegutės kukavimas pažadino ant žemuogės lapo miegančią skruzdėlytę Smilgą. Staiga paputė vėjelis ir skruzdėlytė kulversčiais nusirito į šlapią žalią žolę.

Smilga pirm,ą kartą savo gyvenime pastebėjo tiek daug vabzdžių ir vabalėlių. Sliekai rausėsi žemėje, kirminėliai kramsnojo saulės šviesoje spindinčius lapus, o bitutės rinko nektarą. Iš to žavesio Smilga net žado neteko. Staiga kažkas skruzdėlytei labai švelniai paplekšnojo per petį. Tai buvo jos draugai: seniai matyta pelytė Zita ir išmintingas tarakonas Aloyzas Dzioba. Zita vilkėjo tėvelių dovanotą megztinį, o Aloyzas vilkėjo juodą švarką, juodus blizgius batus, rudas kelnes ir mėlynai baltus marškinius. Susitikę draugai karštai apsikabino ir, atsisėdę ant akmenėlio, pradėjo pasakoti apie nuotykius, maistą ir Antano Žmogelio nelaimes ir netrvarkas.

Tarakonas, pelytė ir skruzdėlytė taip užsiplepėjo, kad nepajuto, kaip į juos, seilę varvindamas, spokso katinas Vasilijus Vasiliauskas. Zitutė, kalbėdama apie savo nepatogią lovelę, netyčia pažvelgė namų link. Ji nustojo kalbėjusi, nes į ją žiūrėjo didelės, geltonos, spindinčios akys. Pelytė iš karto suprato, kad tai katino akys.

Po akimirkos tarakono Aloyzo, Zitos ir Smilgos nė kvapo neliko. Jie žaibišku greičiu įlėkė į pelytės Zitos kambarėlį ir, drebėdami kaip epušės lapai, klausėsi, ar neišgirs lėtų katino žingsnių.

Tą naktį Smilga miegojo su draugais. Ryte skruzdėlytė padėkojo savo draugams už nakvynę ir išėjo į savo namus. Grįžusi namo, Smilga puolė mamytei Monikai ir tėveliui Olafui į glėbį ir papasakojo savo nuotykį.

Beatričė Gudaitė, 5 klasė