Kalbos margumynai

Šeštą kartą nuo 2016 metų organizuojamos Lietuvių kalbos dienos, kaip ir kasmet,  kvietė mylėti ir puoselėti savo gimtąją kalbą, pažinti jos grožį. Prasminga, kad Lietuvių kalbai pagerbti skirtas laikotarpis prasideda ir baigiasi labai brangiomis mūsų Tėvynės laisvę įtvirtinančiomis datomis – nuo vasario 16 iki  kovo 11 dienos. Tiesa, šiemet šventinę nuotaiką kiek apkartino šalyje esanti neįprasta pandeminė padėtis, Lietuvių kalbos dienai skirtus renginius, iniciatyvas bei akcijas perkėlusi į virtualią erdvę.

Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos VAIKŲ ERDVĖ taip pat įsiliejo į Lietuvių kalbos šventę.  Tai progai  bibliotekininkės parengė specialią  nuotolinę edukaciją  „Kalbos margumynaí“, skirtą pradinių klasių mokinukams – trečiokams ir ketvirtokams. Paskelbusios apie programą VAIKŲ ERDVĖS feisbuko paskyroje, bibliotekininkės sulaukė kvietimų apsilankyti Balsių ir Lygumų pagrindinėse mokyklose, Linkuvos gimnazijoje, Pakruojo „Žemynos“ progimnazijoje.  Susitikimai su mokinukais vyko „Zoom“ ir  „MS Teams“ platformoje.

Bibliotekininkės Lina ir Gitana, persikūnijosios į  dviejų  smalsių ir plepių  kaimynių personažus, susitiko paplepėti apie lietuvių kalbą, jos margumą, atskirus žodžius, kurie skirtinguose šalies etnografiniuose regionuose turi kitas reikšmes ir prasmę.  Kalbėjosi apie unikalų ir vienintelį pasaulyje paminklą kalbai Klaipėdoje, apie jauniausią lietuvišką raidę ,,Ū“, iš čekų kalbos atkeliavusias  ,,Č, Ž, Š“. Kaimynėms susiginčijus, mokinukai išgirdo ir baramosios lietuvių kalbos perliukų. Pusiau rimtai, pusiau juokais kaimynės nutarė, kad jei jau labai reikia – ką darysi, pasikeiksnoti galima, bet tik lietuviškai! Tik nepiknaudžiauti tuo, nes piktas žodis gali labai skaudžiai sužeisti... Susitikimo svarbiausias akcentas – gyvai išgirstos tarmės, vaizdo įrašuose įgarsintos dabarties pakruojiškių – suvalkietės Giedrės Morkūnienės (Marijampolė), dzūko Alvydo Žuvininko (Punia), žemaitės  Loretos Kurauskienės (Skuodas), aukštaitės Aušros Rukienės (Pakruojis). Labai smalsu palyginti tarmių skirtumus ir panašumus, o klausantis žemaitiškai perskaityto pasakojimo – dar  ir pabandyti suprasti apie ką kalbama. Atsisveikinant kaimynės kvietė mokinukus skaityti, domėtis savo kilme ir, svarbiausia, branginti gimtąją kalbą, nes vieną ją turime...

Nuoširdus ačiū mokytojos už kvietimą, rajono mokyklų mokinukams – už žingeidumą, nuoširdumą, meilę knygai. Dėkojame pakruojiškiams Aušrai, Giedrei, Loretai ir Alvydui, geranoriškai padėjusiems parengti mokomuosius „Kalbos margumynus“. Pasilinkėkime vieni kitiems kuo greičiau susitikti ne virtualiai – gyvai ir tikėkime, kad tai neilgai trukus ir įvyks!

Lietuvių kalbos dienos