Vaikų erdvė kitaip...

Vaikų erdvė kitaip...

2020 04 10

Kadaise gerai žinomas pasakos veikėjas Mikė Pūkuotukas ištarė šiandienos gyvenimui labai tinkančius žodžius: „Tu negali visada sėdėti savo miško kampelyje ir laukti, kol kiti ateis pas tave. Kartais verta ir pačiam nueiti pas kitus“. Jau mėnuo kaip Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų erdvės bibliotekininkės su jaunaisiais knygų bičiuliais bendrauja panašiai, kaip ir sakė Mikė Pūkuotukas. Apie tai nutarė papasakoti Vaikų erdvėje gyvenanti mažųjų bibliotekos lankytojų draugė lapė Snapė.

Sveiki sveikutėliai. Esu lapė Snapė. Vardą gavau neseniai, per bibliotekininkių surengtas virtualias vardines. Skubu pasidžiaugti, kad pagaliau susikūriau ir elektroninį paštą lapesnapevaikai@gmail.com. Tad dabar galite man parašyti laiškutį.  Pasižadu jums atsakyti.  Tik primenu mažiesiems savo bičiuliams, kad, prieš rašant, būtina pasitarti su tėveliais. Nekantriai lauksiu žinučių apie jūsų, vaikai, perskaitytas knygeles, apie tai, ką jūs veikiate, ar nenuobodžiaujate. Lauksiu ne tik laiškučių, bet ir piešinukų. Tuščia ir nyku dabar Vaikų erdvėje, prailgo vienai čia rymoti. O mano draugas Mikė Pūkuotukas, būdamas mano kailyje, sakytų: „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus...“. Taigi mano ąsotėlis tuščias, o aš liūdna.

Turiu daug laisvo laiko ir stebiu, kokius darbus dabar dirba Vaikų erdvės bibliotekininkės. O jų tiek daug ir tokių įvairių! Bibliotekos Facebook  paskyroje ir  internetinėje svetainėje nuolat skelbiami konkursai mažiesiems, protmūšiai – kiek ūgtelėjusiems, virtualios parodos – visiems bibliotekos bičiuliams. Bibliotekininkės rengia edukacines programas, rašo kronikas, dalyvauja nuotoliniuose mokymuose. Dalijasi ir kitų kultūros įstaigų gerąja patirtimi: internetinėje erdvėje skelbia įvairią informaciją apie vykstančius virtualius renginius, pasakų skaitymus, spektaklių peržiūras. Mano galva, labai svarbu ir tai, kad Vaikų erdvės bibliotekininkės kasdien, tokiu man nematytu aparatu (girdėjau jį vadina 3D spausdintuvu), gamina akinių rėmelius apsauginiams skydams. Juos dovanos Pakruojo gydytojams, nes jiems labai svarbu nesusirgti. Kas tada gydys žmones?

Nemažai aš čia jums papasakojau. Nenoriu būti nuobodi. Todėl pasakojimą pratęsiu kitą kartą. Dar noriu ir palinkėti – būkime namuose, taip nuo šios baisios ligos apsaugosime save ir kitus, dar plaukime rankas su muilu (ir jo negailėkime!). To palinkėjusi, atsisveikinu ir vėl Mikės Pūkuotuko žodžiais: „Drąsiausias žygdarbis, kurį gali padaryti labai mažas gyvuliukas – nedrebėti iš paviršiaus“. Iki!

Lapės Snapės pasakojimą užrašė vyresn. bibliotekininkė Gitana Maasienė