Vieną švytintį vakarą, pilnačiai šviečiant, pasiklojau lovą ir atsiguliau. Užmerkusi akis patekau į sapnų pasaulį. Kažkas purus, švelnus ir minkštas pakuteno man nosytę...

– Oi, kas tai? – nusičiaudėjau ir prieš akis išvydau baltą debesėlį.
– Atleisk, kas tu? – prabilo netikėtas svečias.
– Aš mergaitė Dorėja. O kas tu? – nuščiuvau.
– Pasiklydęs debesėlis Pūkelis. Aš ieškau namų! – riktelėjo minkštuolis.
– O kur tavo namai? Kaip čia atsiradai? – paklausiau.
Gražus, apvalutis, baltas debesėlis nusišypsojo, mirktelėjo ir tarė:
– Aš gyvenu Debesų karalystėje. Ten saugūs ir jaukūs namai. Man bežaidžiant, staiga pūstelėjęs vėjas nubloškė pas tave. Vėjo gūsiai rūmuose pridaro daug bėdos: siaučia, ūžia, jaukia ir blaško...
– Supratau, mažyli! Tau, tikriausiai, reikia mano pagalbos? – nudžiugau, kad galėsiu padėti.
Visada svajojau nuskristi ar nuplaukti ir pamatyti tą karalystę ar šalį, ir joje paišdykauti su mažais, baltais, pūkuotais kamuoliukais.
– Aš labai noriu namo. Stebuklingų sparnų jėga gali padėti man sugrįžti, bet aš per lengvas ir per mažas juos turėti. Galiu duoti tik mergaitei. Ar padėsi?
Man atrodė, kad iš džiaugsmo pakilsiu ir be sparnų...
– Ar tai tikrai bus tau saugu ir teisinga? – pasitikslinau.
Pro lengvus pūkus svečias ištiesė mažytę rankutę ir šiltai tarė:
– Duok delniuką, bus paslaptinga…
Susikibus mudviejų delniukams – ryškiai nušvito dangus. Pajutau stebuklingą sparnų galią. Lėtai, ramiai plasnojom į Debesų karalystę. Kelyje švietė vaivorykštė, ošė debesų kriokliai, linksmino magiški lietaus lašeliai, mirgėjo kometos. Kylant aukštyn, šiaurės pašvaistės šypsena sužibo Debesų karalystės pilis. Atsivėrė magiški jos vartai ir mus pasitiko visas šalies debesynas!

Norėjau dar ilgai ten svečiuotis. Svajoti ir juoktis, gainioti debesų aveles, šokinėti ant debesų patalų, žaisti su minkštučiais pūkuotukais. Tik staiga išgirdau mielą balsą:
– Kelkis, mažute, laikas į mokyklą! – pažadino mane mama, kutendama padukus. Koks gražus buvo sapnas....


Dorėja Markovaitė,
Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos 4 a klasės mokinė (mokyt. Asta Daubarienė)