Brisius paseno. Pražilo, nebeprigirdėjo, lodavo ant savo šeimininko. Šeimininkui Tomui buvo gaila šunelio ir jis stengėsi, kad paskutines dienas Brisius praleistų kaip tik įmanoma geriau.
Tomas nusprendė padaryti jam staigmeną! Kuomet Brisius miegojo, Tomas padarė jam šiltą kampelį prie krosnies, paruošė jo mėgstamiausią maistą – kelis kaulus ir vištienos sparnelį.
– Jam tikrai turėtų staigmena patikti, – pamanė šeimininkas.
Šunelis pabudo iš šilto miegelio. Pamatęs staigmeną, labai nustebo:
– Ar tai tikrai man?
Jis manė, kad niekam neberūpi. Pasirodo – klydo!
Šuniukas ir Tomas smagiai praleido paskutinį vakarą kartu. Brisiaus akelės užsimerkė ir jis saldžiai paniro į ilgą miegą...
Gustė Vaitiekūnaitė,
Pakruojo „Žemynos '' progimnazijos 4 c klasės mokinė (mokyt. Irena Albavičienė).
