Roma pastatyta iš akmens ir marmuro, bet jos stipriausios sienos yra sudarytos iš tylos. Šimtmečius Vatikanas išgyveno karus, diktatūras, skandalus ir krizes ne tik kalbėdamas, bet ir atsisakydamas kalbėti. Tylėjimas tapo jo skydu, valiuta, doktrina.
Trečiojoje ir paskutinėje L. R. Salgado pripažintos trilogijos Tamsieji Vatikano archyvai dalyje „Vatikano tylos nuodėmės: celibato kilmė, nutylėti Bažnyčios sandoriai su diktatūromis ir kitos skandalingos paslaptys“ dėmesio centre atsiduria būtent ši paslėpta doktrina. Tai pati svarbiausia serijos knyga – tyrimas, atskleidžiantis, kaip pati tyla tapo ilgaamžiškiausiu Bažnyčios ginklu.
Kaip epiloge rašo pats L. R. Salgado: „Pirmojoje knygoje garsiausiai kalbėjo pinigai. Sekėme bankininkų, mafiozų ir kardinolų pėdsakais, kurie atrado, kad tyla gali apsaugoti turtus taip pat užtikrintai kaip bet kuris seifas. Antrojoje žengėme į tamsesnį paslapties labirintą – paslėptus dokumentus ir uždraustas pranašystes, tiesas, taip giliai sulankstytas, kad net jų nebuvimas tapo galios forma. O dabar, šiuose puslapiuose, matome giliausią sluoksnį: tylą kaip nuodėmę, tylą kaip politiką, tylą kaip doktriną po doktrinomis.“
