Naujienos

Kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų praranda milijonus eurų dėl sukčių. Vieni patiki tariamais banko ar „Sodros“ darbuotojais, kiti spaudžia fiktyvias siuntų nuorodas, o treti – net nesuprasdami atskleidžia slaptažodžius. Dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau internetinių apgavysčių spąstai kasdien tyko kiekvieno iš mūsų, net ir vaikų.

Kaip atpažinti sukčius?
Ar jums skambina Sodros, mokesčių inspekcijos ar banko darbuotojai, o ne sukčiai? Ar siunta iš tiesų atkeliavo jums, ar tai tik būdas išvilioti asmeninius duomenis? Kaip padėti vaikui, kuris patyrė seksualinį priekabiavimą, bet bijo prisipažinti? Kaip elgtis tokiose situacijose ir atpažinti „fišingą“ (angl. phishing)?

Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyvos „Nė vienas nėra pamirštas“ projektas „Švarus internetas“ sukūrė edukacines tinklalaides, kuriose dalijami patarimai vyresniems žmonėms bei mokinių tėvams ir mokytojams.

Skaitmeninė pamoka vyresniesiems

Trukmė: 45 minutės
Skirta: vyresniems nei 55 metų asmenims, susiduriančiems su skaitmeninio raštingumo iššūkiais internete.

Diskusiją veda laidų vedėja, žurnalistė ir knygų autorė Lavija Šurnaitė. Studijoje savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Karolina Griciūnė, „SwirlAI“ vadovė, Aira Gecevičiūtė, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė, ir Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

Tinklalaidėje nagrinėjamos temos: internetinių sukčių naudojamas asmens duomenų išgavimas, įsilaužimas į asmens banko sąskaitą, duomenų panaudojimas greitosioms paskoloms, kaip susikurti saugų slaptažodį, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir kaip pranešti apie žalingą turinį ir sukčiavimo atvejus (www.svarusinternetas.lt).

Interneto grėsmės tampa realistiškesnės

Kas tas „fišingas“? Tai sukčiavimas interneto erdvėje, kai sukčiai siekia kuo plačiau užmesti kabliukus ir pagauti laimikį SMS žinutėmis ar laiškais, išvilioti pinigus bei asmeninius duomenis. Pasimauna ne tik dėl patiklumo, bet ir dėl žinių trūkumo, kaip atpažinti sukčius.

Sukčiai situacijas pritaiko pagal aktualijas. Teiraujasi dėl pensijos kaupimo, apsimeta Sodros, Mokesčių inspekcijos, banko ar policijos darbuotojais, naudoja modernius metodus, įskaitant pokalbių robotus ir dirbtinį intelektą.

Viktorija Dičpinigaitienė pataria: būkite budrūs – neatiduokite prisijungimo kodų, slaptažodžių ar asmeninių duomenų. Nesaugokite kodų prie banko kortelių. Asmeniniai duomenys gali būti panaudoti skubioms paskoloms ar kreditams.

Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūksta daugeliui vyresnių žmonių. Jie patikliai padiktuoja savo banko prisijungimus ir taip užvaldoma jų elektroninė bankininkystė bei įsilaužiama į banko sąskaitą.

Turbūt nėra žmogaus, kurio nebūtų palietęs telefoninis sukčius. „Blokuokime jų telefonų numerius ir nesileiskime į kalbas“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė.

Ji pataria, kad slaptažodžių kūrimas galėtų būti kaip atminties lavinimas: kuo ilgesnis – tuo saugesnis. Rekomenduojama naudoti specialius simbolius, skaičius, mažąsias ir didžiąsias raides, mėginti užkoduoti slaptažodžius taip, kad tik jis pats suprastų.

Daugėja apgavysčių ir iš netikrų elektroninių parduotuvių. Kaip atskirti netikras elektronines parduotuves? „Per gerai, kad būtų tiesa. Viskas atrodo labai pigu ir reikalinga ir tiksi laikrodukas, kad kainos galioja tik tam tikrą laiką. Naršant svetainėje būtina pažiūrėti, ar ji saugi, ar nėra viršuje šauktuko, ieškoti google atsiliepimų, kontaktų“, – įspėja Karolina Griciūnė, „SwirlAI“ vadovė.

„Nė vienas nėra pamirštas“ komanda jau apmokė 15 tūkst. vyresnių žmonių.

Skaitmeninė pamoka tėvams ir mokytojams

Orientuota į vaikų saugumą internete. Ekspertai atvirai kalba apie jautrias temas – nuo elektroninių patyčių ir seksualinio priekabiavimo iki nuotraukų ar video viešinimo socialiniuose tinkluose.

Ekspertai pateikia šokiruojančią statistiką – vos 5 metų vaikas apie save internete turi jau apie 1500 vaizdų. Jie gali patekti į nusikaltėlių rankas. Pasaulyje nukenčia virš 300 milijonų vaikų socialinėje erdvėje. Net 6 iš 7 laidoje kalbintų paauglių susidūrė su seksualiniu priekabiavimu, ir tik vienas pranešė tėvams.

Tinklalaidės dalyviai ragina tėvus ir mokytojus: edukuotis patiems, kalbėtis su vaikais nepatogiomis temomis, juos išklausyti, ugdyti kritinį mąstymą, kad galėtų atpažinti ir apsisaugoti nuo seksualinių priekabiautojų bei viliotojų.

Pasak Sigito Šemio, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo, nusikaltėliai susikuria netikrą profilį, pelno vaiko draugystę ir pasitikėjimą per žaidimus. Tuomet nieko blogo neįtariančiam jaunuoliui pasiūlo nusirengti megztinį, o vėliau paprašo parodyti intymią vietą. Kai tik išviliojama pirmoji nuogo kūno nuotrauka, prasideda šantažas.

Svarbu vaikams išaiškinti, kad pakliuvę į sukčių pinkles jie niekuo nenusikalto, bet tapo nusikaltimo aukomis. Jie neturi bijoti ir drąsiai kreiptųsi pagalbos į tėvus, mokytojus ar kitus patikimus suaugusiuosius, ir išsaugotų įkalčius, kad būtų galima kreiptis į policiją ir identifikuoti nusikaltėlį.

www.svarusinternetas.lt ekspertai įspėja, kad būtina kalbėtis su paaugliais šeimoje ir mokykloje apie seksualinį priekabiavimą, nuogybių siuntimą bei elektronines patyčias, nes tylėjimas – lygu problemos ignoravimui ir palikimui jaunuoliams vieniems kovoti su šiais pavojais.

Kaip tapti švaraus interneto žinovu

Laidų kūrėjai, ekspertai ir vedėja kviečia apsaugoti save, draugus ir šeimos narius. Ryšių reguliavimo tarnyba dalyvauja ES projekte „Saugesnis internetas“ ir kartu su projektu „Švarus internetas“ pristato nemokamas edukacines tinklalaides, kuriose ekspertai paprastai ir suprantamai paaiškina, kaip atpažinti sukčių pinkles ir apsaugoti save bei artimuosius.

Kviečiame žiūrėti tinklalaides:
https://youtube.com/playlist?list=PLhj4IEiY2_-2FveEZi4yGz2GFn7HuAQYZ&si=Jj-i04I6rLbMMVcM