Naujienos

Lapkričio 11 d. sukanka 75 metai, kai Linkuvoje gimė kalbininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras KAZIMIERAS GARŠVA.

1957 m. pradėjo lankyti Linkuvos vidurinę mokyklą (dabar – gimnazija). Tėvams persikėlus į Kauną, 1963 m. tapo Kauno 22-osios vidurinės mokyklos moksleiviu ir 1968 m. ją baigė. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą.

Nuo 1973 m. dirba Lietuvių kalbos institute. Nuo 2008 m. – Vardyno skyriaus vadovas. „Vilnijos“ draugijos kūrėjas ir pirmininkas (1990–95 ir nuo 1997). Tiria lietuvių kalbos tarmes, daugiausia paribio, bendrinės lietuvių kalbos fonetiką ir fonologiją.

Yra aprašęs šiaurės vakarų panevėžiškių (savo gimtąją) tarmę, Latvijos, Gudijos, Lenkijos (Seinų krašto) lietuvių šnektas. Vienas iš Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (1994, 1997) autorių. Sudarė knygas Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai (1982), Kalbų ryšiai ir sąveikos (1989), Etninių žemių lietuviai dabartinėje Baltarusijoje (1999) ir kitus leidinius.

Knygų Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai (1990, 1991), monografijų Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija) (2005), Latvijos lietuvių šnektos (2015) autorius. Nuoseklus, kantrus, ištikimas savo principams kalbininkas nepraleido nė vienos mokslinės ar visuomeninės ekspedicijos į etnines lietuvių žemes, o daugybę kartų yra vykęs tyrinėti pats vienas.

Užrašinėjo vietos lietuvių prisiminimus, vietovių ir vandens telkinių pavadinimus, įrašė daug garso įrašų. Jaunesnius kolegas ir studentus ragino nepraleisti nė vienos progos ten užfiksuoti lietuvių kalbos faktus, nes lietuviškų salų, atskirtų nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto, tarmė yra archajiška ir dėl savo izoliacijos išsaugojusi unikalumą ir grožį. Gerai mokėdamas latviškai, tapo svarbiausiu ir unikaliu lietuvių kalbos liekanų Latvijos paribiuose tyrėju.

Pastaraisiais metais tyrėjas savo darbus skyrė dar vienai labai svarbiai temai – Rytų Lietuvos vardynui ir jo slavinimo istorijai. Naujausias mokslininko darbas – elektroninė studija Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba (2024).

Tiria Lietuvos laisvės kovų istoriją, knygų Lietuvos rytai (1993), Armija Krajova Lietuvoje (2 t. 1995–99) vienas autorių.

K. Garšvos mokslinė ir visuomeninė veikla neliko nepastebėta ir neįvertinta. 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2025 m. – Stanislovo Rapolionio premija.