Naujienos

JANUŠAS KORČAKAS. ŽMOGUS, gyvenęs dėl kitų...

2022 08 04

Rugpjūčio 4 – 30 d. Pakruojo sinagogoje lankytojų laukia dokumentinė paroda, skirta žymaus žydų kilmės lenkų visuomenės veikėjo, pedagogo, gydytojo, publicisto, rašytojo JANUŠO KORČAKO (1878 – 1942) 80-tosioms mirties metinėms. Iš Daktaro Janušo Korčako labdaros ir paramos fondo dovanų gautą parodą Pakruojyje eksponuoja Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė.

„Gyvenimas mano buvo sunkus, bet įdomus. Būtent tokio gyvenimo aš ir prašiau Dievo, – geto dienoraštyje, likus kelioms dienoms iki mirties, rašė J. Korčakas. – Duok, Dieve, sunkų gyvenimą, bet nuostabų, pakilų, tikrą...“

Tikrasis Janušo Korčako (Janusz Korczak) vardas – Henrikas Holdšmitas (Henryk Goldszmit).  Jis gimė Varšuvoje, žydo bei lenkės šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Buvo savo šalies patriotas, mylėjo jos kalbą, žmones, gamtą. Turėjęs galimybę likti gyvas, atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo likimą.

J. Korčakas ypatingą dėmesį skyrė vaikams, jų auklėjimui bei švietimui. Ne viename leidinyje galima rasti jo teiginį, kad vaikai – visų pirma yra asmenybės. Tarpukaryje įkūręs našlaičių namus  ir juose dirbęs,  savo auklėtinių neapleido iki pat mirties.

1939 metų rugsėjo 1 dieną į Lenkiją įsiveržė nacių Vokietija. Nenorėdamas palikti savo  auklėtinių likimo valiai, J. Korčakas atsisakė emigruoti ir tokiu būdu bandyti gelbėti savo gyvybę.

1940-ųjų pabaigoje kartu su savo auklėtiniais J. Korčakas perkeliamas į Varšuvos getą. Neįtikėtinai sudėtingomis sąlygomis personalui reikėjo išmaitinti bei gelbėti nuo ligų apie 200 prieglaudos vaikų. Gerasis daktaras prižiūrėjo savo auklėtinius visomis įmanomomis ir, rodos, neįmanomomis priemonėmis.

1942 m. liepą gautas įsakymas dalį našlaičių namų vaikų ir keletą juos prižiūrėjusių darbuotojų perkelti į Treblinkos mirties lagerį. J. Korčakas dar sykį turėjo realią galimybę likti gyvas (jam buvo pasiūlytas prieglobstis „arijų šalyje“), tačiau ir vėl liko su vaikais... Rugpjūčio 4-ąją J. Korčakas savo dienoraštyje įrašė paskutinį įrašą: „Šiandien palaisčiau gėles, varganus prieglaudos augalus, žydų prieglaudos. Išdžiūvusi žemė kaip mat sugėrė vandenį. Sargybinis žiūrėjo į mane bedirbantį. Gal jis pavydėjo man tokio taikaus užsiėmimo tą ankstyvo ryto valandą, gal buvo sujaudintas? (...)“ Sekančią dieną traukinys su vaikais ir juos prižiūrinčiais suaugusiais pajudėjo į Treblinkos mirties stovyklą ir niekas niekad jų gyvų nebematė.

Šis paskutinis J. Korčakas žygis po karo apaugo legendomis. Pasakojama, kad  pakeliui į dujų kamerą, jis laikė ant rankų nusilpusį berniuką, šalia ėjo mergytė – rašytojas nieko neįtariantiems mažyliams sekė pasaką. Liudytojai   nebuvo matę tokios tvarkingos kolonos, žygiuojančios į mirtį.

Lietuvos skaitytojams J. Korčakas gerai pažįstamas ir kaip vaikiškų knygų autorius. Ne viena karta užaugo su jo sukurtais pasakojimais  „Karalius Motiejukas Pirmasis“ (1963, 1982), „Džekas kooperatininkas“ (1936), „Kai vėl būsiu mažas“ (1965).  Suaugusiems gerai žinomi pedagoginiai veikalai – „Kaip mylėti vaiką“ (2018), „Vaiko teisė į pagarbą“ (2016) ir kt.

Keletas „Karalius Motiejukas Pirmasis“ (1982) egzempliorių dar išsaugoti ir Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos VAIKŲ IR JAUNIMO ERDVĖS fonde. Kas nostalgijos vedami norite knygą perskaityti ar šiaip smalsu pasklaidyti – užsukite į mūsų biblioteką. Parodą sinagogoje kviečiame apžiūrėti iki rugpjūčio 30 d.

Sinagogos inf.  (parengta pagal Bernardinai.lt. ibbylietuva.lt, humanistinėpedagogika.lt)

Nuotr. Parodos parengimo eksponavimui Pakruojo sinagogoje akimirkos su jos iniciatoriumi Šiaulių apskrities žydų religinės bendruomenės pirmininku Sania Kerbeliu