Minint 95-ąsias gimimo metines prisimename pedagogę, poetę, bibliotekininkę, buvusią tremtinę, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narę Birutę Enikaitę-Gaigalienę.
Birutė Enikaitė-Gaigalienė gimė 1931 m. gegužės 21 d. Linkuvoje. 1951 m. baigė Linkuvos vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, tačiau studijų baigti nepavyko – jauna moteris buvo ištremta į Sibirą. Tremtyje praleisti metai tapo svarbia jos gyvenimo ir kūrybos dalimi. Į Lietuvą Birutė Gaigalienė su vyru Kazimieru Gaigalu grįžo 1957 metais ir apsigyveno Rusnėje.
Dirbdama pedagoginį ir bibliotekinį darbą, ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1976 m. dirbo Rusnės miestelio bibliotekoje, o vėliau – Rusnės specialiosios mokyklos bibliotekoje, kuriai vadovavo net 24 metus. Prasidėjus Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžiui, kartu su bendraminčiais įkūrė tremtinių ir politinių kalinių chorą, kuriam kūrė dainų tekstus.
Birutė Gaigalienė buvo jautri kūrėja ir savo krašto metraštininkė. Ji yra dešimties poezijos knygų bendraautorė bei aštuonių autorinių knygų autorė: „Vasarų tiltai“, „Rudens šviesa“, „Būtasis laikas“, „Žemės šiluma“, „Skomantų legenda“, „Giedra“, „Atminties turtas“ ir „Skambanti tyla“.
Jos kūryboje ryškūs meilės gimtajam kraštui, gamtai, žmogui ir Lietuvai motyvai. Poetę įkvėpė Pamario krašto grožis, Lietuvos istorija, legendos ir sakmės. Ji yra parašiusi poemų apie kunigaikštienę Gražiną, Barborą Radvilaitę ir kitas istorines asmenybes. Ypatingo skaitytojų dėmesio sulaukė eilėraščių rinkinys „Skambanti tyla“, skirtas šviesiam tėvų atminimui.
Birutė Enikaitė-Gaigalienė mirė 2016 m. rugsėjo 30 d. Rusnėje. Ją pažinoję žmonės prisimena kaip nuoširdų, jautrų ir savo kraštą mylintį žmogų, kurio kūryba ir šiandien išlieka artima skaitytojams.