1 Mūsų vaikystė ir jaunystė
Prabėgo toli nuo Tėvynės,
Nuo savo gimtųjų namų...
Kentėm šaltį ir alkį sniegynuos,
Bekraštėj taigoj, prie aukštųjų kalnų...
Daug likimo brolelių praradom –
Palikom juos stepėj, ūksmingoj taigoj:
Jie mirė nuo šalčio ir bado –
Ir kaulai jų dūla šaly svetimoj...

Zita Buržaitė-Vėžienė

 

 

 

 

Foto nuotrauka G. Navadunskienės