20210122 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė. Ji buvo viena įtakingiausių ir kontraversiškiausių archeologijos asmenybių. Savo moksliniais darbais apie senovės Europos ir baltų kultūrą bei mitologiją nusipelnė pasaulinio pripažinimo ir liko žymiausių pasaulio mokslininkų gretose. „Marija dėjo pastangas supažindinti pasaulį su Lietuva, išgarsinti ją, įrodyti kitatautėms didelėms valstybėms, kad Lietuva yra valstybė su praeitimi, istorija, žeme, kalba ir tauta bei turtinga ir individualia kultūra“ (iš M. Gimbutienės pusseserės Meilės Lukšienės atsiminimų).

Siekdamas, kad Lietuvos žmonės geriau pažintų archeologę, jos darbus, suprastų jos veiklos tarptautinę reikšmę, Seimas 2021-uosius paskelbė Marijos Gimbutienės metais.

 

Virtuali paroda

 

Slide1

125503681 783657489159331 1502024302598254718 n Virtualioje parodoje eksponuojama Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos mokytojos
Onutės Morkūnaitės suvenyrinių katinų kolekcija

Katinas visiems asocijuojasi su švelnumu, lankstumu, miklumu ir išdidžiu grožiu. Jis priverčia visus šypsotis.

Viskas prasidėjo nuo dovanos iš Onutės draugės, keliavusios po Ameriką. Tai buvo katinas - žvakidė. Po to vėl draugai dovanojo dar keturis katinėlius vieną po kito. Bet Onutė dar negalvojo apie jų kolekciją. Tačiau draugai ir pažįstami nusprendė už pačią mokytoją. Ir pradėjo dovanoti katinus, kates, kačiukus įvairiomis progomis, vežė juos lauktuvių iš visų pasaulio šalių: Vokietijos, Amerikos, Australijos, Tailando, Kroatijos...

deimantė ir dainius foto Panevėžiečių Deimantės Petrauskės-Skurdenienės ir Dainiaus Petrausko keramikos dirbinių paroda, skirta Tautodailės metams paminėti

Sesers ir brolio duetas

Mes aukštaičiai, panevėžiečiai. Čia gimę ir augę ne tik mes, bet ir mūsų tėvai bei seneliai ir proseneliai. Gerai įsišakniję esame. Nuo mažų dienų kartu pasaulį tyrinėjome ir matyt į galvą, o gal į širdį viską dėjome. Brolis pirmas, o aš iš paskos. Jis savamokslis, o aš dailės mokyklą lankiau. Puikiai prisimenu, kaip grįžusi rasdavau jį piešinių šūsnyse. Vėliau atradome keramiką. Molio plastika padėjo mums atsiskleisti, atrasti save. Kūrybiškai keramikoje dirbti pradėjome atkūrus nepriklausomybę, kai atsirado naujų galimybių. Molis magiška medžiaga. Aš tikiu, kad jis turi beveik mistinių galių. Tūkstančius metų gulėjo gelmėse ir laukė, kol iš jo kažką nulipdysime. Pati medžiaga tokia plastiška, tokia tikra. Keramikoje atrandi harmoniją. Visų elementų - žemės, vandens, oro ir ugnies pusiausvyrą. Ar tai ne stebuklas? Kūrybos džiaugsmas, kuriam negali atsispirti. Molis ir meilė – du žodžiai labai derantys poroje. Meile moliui labai mėgstu dalintis. Esu laiminga, kai galiu matyti degančias vaikų, ar suaugusiųjų akis, kai jie tą stebuklą atranda. Rankų darbo keramika savyje turi jaukumo, meistro įlipdytos patirties ir meilės. Tokiomis akimirkomis jaučiu, kad mes pasirinkome teisingą kelią.

Autores nuotrauka Pakruojietė Rasa Kukutienė prieš kelis dešimtmečius laikė ūkyje dvi karves. Kai ponia Rasa susirado darbą, karvių teko atsisakyti, bet meilė šiam gyvuliui nedingo. Dabar moters namai pilni įvairiausių daiktų su karvių atvaizdais: statulėlių, paveikslų, puodelių, net drabužių.

„Kolekcininke tapau atsitiktinai, – pasakoja moteris. – Kartą dovanų gavau raktų pakabutį-karvytę, dar kažkas atsiuntė linksmą telefono užsklandą su man mielo gyvuliuko siluetu. O beveik tuo pat metu, skubėdama į darbą, užbėgau į parduotuvę puodelio arbatai. Paėmiau nuo lentynos pirmą pasitaikiusį. Pamatęs ant puodelio pavaizduotą karvytę, bendradarbis pasiūlė imtis kolekcijos. Tąkart tik numojau ranka... Tačiau tas pats bendradarbis vėliau ir tapo mano būsimosios kolekcijos pradininku, Joninių proga padovanojęs Klovainių keramikų pagamintą karvutę. Nuo jos viskas ir prasidėjo...“

111 Spalio mėnesį Pakruojo sinagogoje ir Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos salėje surengta personalinė Erikos Petunovienės tapybos paroda „Nauja pradžia: moters galia“.

 Vilniuje gyvenanti ir kurianti tapytoja Erika Petunovienė (g. 1983) meno pasaulyje daugiau žinoma kaip Erica AYTE. Menininkė yra abstraktaus stiliaus atstovė, kurios paveikslai išsiskiria dinamiškumu, šiuolaikišku polėkiu, drąsa, emocingumu ir ekspresyvumu, o kūryba atspindi holistinį požiūrį į pasaulį. Kūrėja jaučia ypatingą trauką gamtai, mano, kad svarbiausia žmogui grįžti prie savo ištakų ir būti kuo dažniau gamtos apsuptyje. Yra per 14 personalinių, 30 grupinių parodų, simpoziumų Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Korėjoje, JAV, Australijoje, Vokietjoje, Indijoje, Italijoje ir kt.) autorė ir dalyvė. 2019 m. savo kūrybą pristatė 12-oje Florencijos bienalėje ir tapo antrąja lietuve pastebėta šios tarptautinės šiuolaikinės meno parodos. Kūryba publikuojama tarptautiniuose šiuolaikinio meno kataloguose bei meno žurnaluose (MUSA International, WE Contemporary, Universal Artist, Art International Contemporary ir t.t.). Paveikslų yra įsigiję fiziniai asmenys iš Lietuvos, Vokietijos, Anglijos, Australijos, ir Norvegijos. Menininkė aktyviai dalyvauja įvairiuose aukcionuose, paramos projektuose. Taip pat organizuoja „MENAS &SAVIUGDA“ kūrybines dirbtuve. Tapytojai suteiktas meno kūrėjo statusas.