nijolė Gegužės 7 d. Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga VAIKŲ ERDVĖS lapė Snapė kalbina Pakruojo krašto laikraščio „Auksinė varpa“ žurnalistę NIJOLĘ PADORIENĘ.

Anksčiau knygas rašė ant jaučio odų. Aš ir galvoju, kiek reikėtų jaučių, norint ant jų odos „perkelti” visus Jūsų parašytus straipsnius?
Mano Zodiako ženklas – Jautis... Nerandu tokios vietos odoje, kol jautis „baubia ir mauroja"... Be jokio pykčio ir skausmo. Ankstesniuose – „Naujo gyvenimo", „Tiesos", „Laiko ir įvykių", „Komjaunimo tiesos", „Literatūros ir meno", „Vakarinių naujienų", „Darbo ir poilsio", „Tarybinio mokytojo", „Socialistinės teisės", „Gimtojo krašto" ir „Auksinės varpos" spaudos puslapiuose įvairiausi žodžiai išguldyti.... Bendradarbiavau su „Šiaulių kraštu" ir Lietuvos radiju...

Pastebiu, kad dažnai žurnalistai pradeda rašyti knygas. Ar Jums dar nekilo tokia mintis?
Tokia mintis į galvą nešovė. Netinkama rašytojų gildijai 😊

Kokia tema Jums įdomiausia rašyti?
Nepasitaikė neįdomių temų. Tai, ką diktuoja žmonės ir gyvenimas – nelieka be atgarsio. Juk žodis ir gydo, ir žeidžia. Kažkodėl įstrigo medikams (chirurgams) taikomas patarimas: svarbiausia – nepakenkti!

Kol šalyje karantinas, daugelis džiaugiasi, kad pagaliau atsirado laiko knygai. Kokia knyga šiuo metu „budi“ prie Jūsų lovos?
Keista, vaikystėje „paslaptingą" knygą slėpdavau po apklotu, nors nuo skaitymo „žaibuodavo" akyse. Prie lovos, tiksliau, prieš mane – „Istorijos, kurių jums nepapasakojau", kolegų žurnalistų Skirmanto ir Zinos kūryba, rašytojo Juozo Baltušio „dienoraščių" antroji knyga, Justino Marcinkevičiaus, Jono Strielkūno, Eduardo Selelionio, Eduardo Mieželaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, kitų lietuvių poetų ir rašytojų kūriniai, žurnalistų – poetų, publicistų kūryba. Akiratyje – dailės, medicinos, sentencijų knygų autoriai ... Ankštoje namų erdvėje – akimirksniu daug pasiekiama, bet proza ir poezija ne visa perskaityta...

Prisiminkim Jūsų vaikystės skaitinius. Kokia knyga pati įsimintiniausia?
„Saulės vaduotojas“. Nežinau, kas knygelę parašė, kas piešė, bet ... Vaikystėje „gelbėta" Saulė neužgeso – šildo, žemėje šviesu... 😊

O gal yra koks literatūrinis personažas (-ai), į kurį vaikystėje norėjote būti panaši?
Vargšai, drąsūs, gailestingi, stebuklus kuriantys... Darbštus, traukiantis, lyg tas bėrutis, kurį „išrūgos ponas, neišvarius nė vagos"... 😊

Ką patartumėte vaikams, kurie nemėgsta skaityti?
Tikriausiai nėra nemėgstančių skaityti vaikų? Atsimenu, kad pati, kol nepažinojau nė vienos raidės, mintinai „skaičiau" girdėtą eilėraštuką ar pasaką, norėdama kuo greičiau suprasti, kas ten toliau parašyta 😊

Kaip manote, ar knyga – gera dovana vaikams?
Pati geriausia dovana! 😊

Pratęskite mintį: „Knyga? ...
... Ji – kelrodė! Gyvenimo tiesa..." Fragmentas iš mokyklinio sąsiuvinio, kai pamokoje teko sunki užduotis – sukurti posmus apie knygą... 😊

Jūsų linkėjimai mažiems ir dideliems.
Su knyga – per gyvenimą, kuriame neprapuls nei mažas, nei didelis. Mylėkime, branginkime gimtąją kalbą, mąstykime, vaizduokime, jauskime vieni kitus...
Ačiū, lape Snape, netikėtas susitikimas. Tarsi tame vaikystės šile, kuriame gyveno lapė su lapiukais, žaidžiančiais šalia olos, saulės nušviestoje smėlio aikštelėje... Neatitraukiau žvilgsnio nuo mažų žvėriukų, bijodama juos sergėjusios rudauodegės mamos... Paskui vis piešiau ir piešiau gudriąją laputaitę, nešusią gaidelį per aukštus kalnus...

Ačiū  Jums už pokalbį. Sveikiname su profesine švente ir laukiame apsilankant Vaikų erdvėje! 🦊🦊🦊