pakibę „Oušeno vienuoliktuko“ ar „Itališko apiplėšimo“ gerbėjams - trileris „Pakibę“, pasakojantis tikrai įvykiais paremtą beprotiško apiplėšimo istoriją.

Samis ilgą laiką vertėsi smulkiais nusikaltimais, tačiau sukūręs šeimą ir susilaukęs dukros, jis pasiryžo atsisveikinti su kriminalinę praeitimi ir užsiimti verslu. Tačiau kai sumanytas sandoris nueina vėjais, Samis supranta, kad nežino, kaip pasirūpinti savo artimaisiais.

Ne ką lengvesnis ir Mišelio gyvenimas. Nuo pilietinio karo Libane jo šeima pabėgo į Švediją, jis augo sostinės priemiesčiuose apsuptas skurdo bei smurto. Jis pasiruošęs atversti švarų savo gyvenimo lapą, tačiau praeitis taip lengvai niekur nedingsta.

Niklas visad troško būti žmonių dėmesio centre. Vaikydamasis svajonę jis apkeliavo visą pasaulį, tačiau ir toks gyvenimo būdas pasirodė pernelyg nuobodus. Jis trokšta adrenalino.

Zoranas yra verslo pasaulio autoritetas. Jis pažįsta daug įtakingų žmonių, o sandorius tvirtina rankos paspaudimu. Iš Jugoslavijos kilęs vaikinas turi aiškų gyvenimo tikslą - bet kokia kaina tapti turtingu.

Ir Aleksandra… Ji – priežastis, dėl kurios keturi vyrai pasirengę įsilaužti į pinigų saugyklą Stokholme. Planas apgalvotas iki smulkmenų. Viskas paruošta. Tereikia pasiimti po žeme sukrautus pinigus ir mėgautis gyvenimu.

Tačiau ar jie visi yra tie, kuo dedasi? Atsakymo į šį klausimą nėra net tada, kai sraigtasparnis su plėšikais ir 39 mln. kronų pakyla į tamsią Stokholmo padangę. Kokias paslaptis slepia kiekvienas ketveriukės narys ir kas ta moteris, sujaukusi jų gyvenimus?

Romaną „Pakibę“ įkvėpė tikra istorija, kai nusikaltėliai 2009 m. apiplėšė „G4S“ pinigų saugyklą Stokholme – manoma, kad pagrobta suma buvo tikrai didelė, nes už informaciją buvo siūloma daugiau nei pusė milijono eurų. Nusikaltimas įvykdytas nepriekaištingai. Policijos pareigūnus nusikaltėliai atkirto minomis ir spygliuotomis grandinėmis. Karinės oro pajėgos atsisakė padėti, motyvuodamos tuo, kad tai – civilių reikalai. Galiausiai paaiškėjo, kad informacija apie planuojamą nusikaltimą į viešumą buvo nutekėjusi dar prieš mėnesį, tačiau niekas jos rimtai nevertino. Vėliau sučiupti septyni įtariamieji buvo paleisti, neįrodžius jų kaltės.

skandalo anatomija Teismo salėje svarstoma garsaus ir įtakingo politiko byla. Seksualiniu nusikaltimu kaltinamą vyrą palaiko jo ištikima žmona, tačiau prokurorė deda visas pastangas, kad įrodytų kaltinamojo kaltę. Britų rašytojos Sarah Vaughan romanas „Skandalo anatomija“ analizuoja lyčių ir valdžios galios santykį ir įtraukia skaitytojus į melagysčių ir korupcijos tinklu apraizgytą elito gyvenimo istoriją.

Džeimas Sofijos akyse - idealus sutuoktinis. Jis charizmatiškas vyras, mylintis tėvas, žinomas visuomenės veikėjas, užimantis įtakingą postą vyriausybėje. Nepaisant to, jis kaltinamas baisiu nusikaltimu... Sofija įsitikinusi jo nekaltumu. Ji padarys viską, kad išsaugotų šeimos garbę ir orumą ir kad apgintų sutuoktinį nuo melagingų ir nepagrįstų kaltinimų. Ji liks jam ištikima iki pabaigos.

Priešingoje barikadų pusėje darbuojasi Keitė – karališkoji advokatė, lytinių nusikaltimų tyrimų kaltintoja gerai išmananti teisinę sistemą ir žinanti, kad laimėti tokią skandalingą bylą - reiškia laimėti teisingumą. Pagrindinė jos kelrodė žvaigždė - Tiesa. Ji įsitikinusi, kad Džeimsas kaltas dėl padaryto nusikaltimo, todėl padarys viską, kad užprotestuotų visus jo gynybos argumentus ir priverstų politiką atsakyti už savo veiksmus.

Kas teisus – mylinti Džeimso žmona Sofija ar atkaklioji Keitė? Ar jos remiasi faktais, ar pasikliauja tik savo emocijomis ir patirtimi? Sofija puikiai supranta, kad jos gyvenimas nėra idiliškas – dar jiems abiems mokantis universitete, ji tapo didžiausios Džeimso paslapties saugotoja. Sofija žino, kaip greitai džiaugsmas gali virsti tragedija, tačiau ar šis atvejis – toks pat?

slaptas emos noras Mari Kujanpää knygelė „Slaptas Emos noras“ – tai jaudinantis pasakojimas apie vienuolikmetę Emą, svajojančią gyventi taip, kaip jos bendraamžiai. Kol kas svajonė atrodo nereali, nes Emos mama – narkomanė, ir gyvenimas mergaitei reiškia vienatvę, amžiną alkį, netikrumą, baimę išvysti apkvaišusią mamą. Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys Emą, išsiaiškina, kad mergaitė turi senelius, kurių ši niekada nėra mačiusi. Seneliai iki tol taip pat nieko nežinojo apie Emą. Apgyvendinta pas senelius, Ema nesijaučia gerai: ji nemoka rodyti jausmų, reikšti minčių. Tačiau senelių kaimynystėje apsigyvena Harmasų šeima, kurioje auga sesutės Selma ir Astrida, pavadintos „literatūriniais“ vardais. Ir štai Ema pamato tokį gyvenimą, apie kokį svajojo, bet nebuvo patyrusi. Ji net drįsta pasvajoti, kaip būtų, jeigu ji taptų trečiąja mergaičių sesute ir taip pat turėtų „literatūrinį“ vardą, nors ponia Harmas tikina, kad Emos vardas toks jau yra... Selmai išvykus mokytis muzikos, smuikuoti, Ema artimai susidraugauja su šios sesute Astrida, kuri yra tiesiog nepaprastai gyvas, judrus, sumanus, lakios vaizduotės ir drąsus vaikas, nebijantis sakyti to, ką galvoja. Mergaitėms susibičiuliavus, Emos gyvenime atsiranda dalykų ir pomėgių, apie kuriuos anksčiau ji net nedrįso svajoti, pvz., eiti į draugės gimtadienį ar lankyti dailiojo čiuožimo užsiėmimus. Jai pačiai anksčiau visuomet atrodė, kad turėti draugų yra pernelyg sudėtinga, todėl mokykloje visada būdavo viena. Vis dėlto ilgainiui, patyrusi bendrumo jausmą, Ema ima manyti kitaip. Vilties, kad viskas pasikeis į gera, Emai teikia ir tylus senelių buvimas šalia.

mano jaunyste virselis Įdomūs ir dažnai neįtikėtini faktai iš vieno žymiausių dvidešimtojo amžiaus lyderių jaunystės. Knygoje „Mano jaunystė“ pats Vinstonas Čerčilis pasakojama apie pirmuosius trisdešimt savo gyvenimo metų.

Vizionierius, istorikas, ko gero ryškiausias nacistinės Vokietijos priešininkas ir aršus komunizmo kritikas Vinstonas Čerčilis buvo viena svarbiausių XX amžiaus figūrų. Autobiografinėje knygoje „Mano jaunystė“ jis prisimena savo vaikystę, mokyklinį amžių, metus praleistus dirbant karo korespondentu Pietų Afrikoje. V. Čerčilis pasakoja ir apie pirmuosius savo žingsnius politikoje – darbą Didžiosios Britanijos parlamente.

Knyga „Mano jaunystė“ ne tik atskleidžia kaip formavosi didi asmenybė, tačiau ir papasakoja apie laikmetį, kurį pats V. Čerčilis vadina „dingusiu amžiumi“. V. Čerčilis tampa to dingusio amžiaus balsu. Knygoje „Mano jaunystė“ jis pasakoja apie laikmetį, kai vyrai kovojo pragariškuose, beprasmiuose kolonijiniuose karuose Indijoje, Egipte, Pietų Afrikoje. Autobiografijoje aprėpiamas laikotarpis nuo 1874 iki maždaug 1904 metų.

Politikas knygoje atskleidžia ir patraukliąsias Anglijos aristokratijos vertybes – garbę, ištikimybę, sąžiningumą, tačiau sugeba išvengti įspūdžio, jog pernelyg garbina praeitį.

V. Čerčilis rašo lengva, beveik šnekamąja kalba. Visiems, kas prisimena jo aistringas ir uždegančias kalbas Antrojo pasaulinio karo metu, bus akivaizdu, kad jau tada V. Čerčilis turėjo didžiulį talentą rašyti ir kalbėti. Tad ir Nobelio literatūros premija 1953 metais V. Čerčiliui buvo suteikta tikrai pelnytai.

Jei jums įdomus Vinstono Čerčilio gyvenimas ir jo veikla, šią knygą tiesiog būtina perskaityti.

Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis (Winston Leonard Spencer Churchill, 1874–1965 m.) – britų politikas, rašytojas, kariuomenės pareigūnas. Ėjo Didžiosios Britanijos premjero pareigas Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau (1940–1945, 1951–1955). V. Čerčilis laikomas vienu žymiausių Didžiosios Britanijos vadovų pasaulio istorijoje. Visuomet buvo vertinamas ne tik kaip puikus strategas, bet ir kaip oratorius, karo ir politikos reikalų ekspertas.
1953 metais V. Čerčilis gavo sero titulą ir buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija už istorinę, biografinę kūrybą – memuarus „Antrasis pasaulinis karas“, parašytus 1948–1953 m. Teikiant premiją įvardyti ir V. Čerčilio kaip oratoriaus gebėjimai bei nuopelnai kalbose ginant žmogiškąsias vertybes.

Čingischanas viršelis Jack Weatherford – antropologijos profesorius, besidomintis civilizacijų istorija. Knygoje „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ jis atskleidžia tikrąją Čingischano istoriją nuo jo iškilimo tarp mongolų genčių ir sėkmingų karų iki civilizacijos sprogimo, kurį sukėlė mongolų imperijos viešpatavimas. Ši knyga ne tik atskleidžia išskirtinio lyderio portretą, bet ir priverčia iš naujo apmąstyti, kaip buvo kuriamas modernus pasaulis.

Vien tik ištarus Čingischano vardą dažnam prieš akis iškyla vaizdinys, kaip negailestingas, kraujo ištroškęs barbaras ant žirgo veda gaują nuožmių klajoklių karių plėšti civilizuoto pasaulio. Tačiau kad ir kokia neįtikėtina, vis dėlto tiesa yra ta, jog Čingischanas buvo ateitį puikiai strategavęs lyderis, kurio užkariavimai į atsilikusią Europą atnešė klestinčią Azijos kultūrą ir sukėlė precedento neturintį technologijų, verslų ir idėjų sprogimą.

Knygoje „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ autorius Jack Weatherford pasakoja įspūdingą Čingischano ir jo palikuonių bei jų užkariavimų, pakeitusių pasaulį, istoriją. Knygos autorius yra vienas iš nedaugelio žmonių, kuriems buvo leista aplankyti Čingischano gimtinę ir laidojimo vietą.

Kovodamas dėl valdžios atokiose Mongolijos stepėse Čingischanas ištobulino karo strategiją ir ginklus, įvaldė greitos atakos ir apgulties meną, kurį vėliau naudojo kaudamasis su priešų armijomis Azijoje, laužydamas islamiškojo pasaulio stuburą ir paversdamas šarvuotus Europos riterius beviltiškai pasenusia karo jėga.

Mongolų kariuomenė valdant Čingischanui niekuomet neturėjo daugiau nei 100 tūkstančių karių, tačiau per 25 metus ji užėmė daugiau žemių nei romėnai per 400 metų. Mongolai dramatiškai pakeitė pasaulio žemėlapį, sukurdami imperiją, kuri išsiplėtė nuo Sibiro iki Indijos, nuo Vietnamo iki Vengrijos ir nuo Korėjos iki Balkanų.

Knygos „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ autorius atskleidžia, kad priešingai nei manoma, mongolai buvo ne tik puikūs užkariautojai, bet ir gebėjo progresyviai valdyti.

Čingischano pasiekimai bet kurioje srityje ir iš bet kurios perspektyvos buvo nuolatinis iššūkis vaizduotei. Jis buvo novatoriškas lyderis, pirmasis, įtvirtinęs įstatymo viršenybę, skatinęs religijos laisvę, kūręs mokyklas, draudęs kankinimus, įteisinęs laisvą prekybą.

Prekybos keliai, kuriuos jis sukūrė, tapo ne tik komerciniais, bet ir idėjų, technologijų keliais, kurie pakeitė žmonių gyvenimus. Mongolai sukūrė pirmą tarptautinę popierinę valiutą, pašto sistemą ir tobulino spaudą, patrankas, kompasus. Vietinius produktus, tokius, kaip citrinos, makaronai, arbata, kilimai, kortos ar kelnės jie pavertė svarbiausiomis prekėmis visame pasaulyje. Mongolai labai svarbiu istoriniu laikotarpiu buvo naujo gyvenimo būdo architektai.

tamplieriai virselis Knyga „Tamplieriai. Šventųjų Dievo karių pakilimas ir nuopuolis“ – tai kaustantis pasakojimas apie žinomiausią ir paslaptingiausią religinį riterių ordiną nuo jo susikūrimo iki dramatiško žlugimo.

Tamplieriai buvo turtingiausias, galingiausias ir paslaptingiausias karinis religinis riterių ordinas klestėjęs kryžiaus žygių laikais. Įkurtas 1119 metais, jis gyvavo apie du šimtmečius ir buvo vienas pirmųjų karinių dvasinių ordinų.

Tamplierių istorija apima didžiausią tarptautinį viduramžių konfliktą, tarptautinį finansų tinklą, staigų praturtėjimą ir įtakos didėjimą. O po viso to sekė kruvinas ir žeminantis nuopuolis. Tamplierių istorija paliko paslaptingą kometos uodegą, kurios šviesa vis dar žavi ir traukia istorikus, rašytojus, bei sąmokslo teorijų kūrėjus.

Jeruzalė, 1119 metai. Nedidelė riterių grupė po pirmojo kryžiaus žygio siekia įkurti naują ordiną. Tai Tamplierių riteriai, elitiniai kariai, pasirengę aukoti savo gyvybes, kad apsaugotų piligrimus Šventojoje Žemėje. Per ateinančius du šimtus metų Tamplieriai taps galingiausiu religiniu ordinu viduramžių pasaulyje. Jų legenda gyvuos ilgus amžius.

Knygoje „Tamplieriai. Šventųjų Dievo karių pakilimas ir nuopuolis“ Dan Jones pasakoja tikrąją Tamplierių ordino istoriją. Jis remiasi autentiškais šaltiniais ir sukuria įtraukiantį pasakojimą apie šventuosius krikščionybės karius, kurių herojiškumą ir nuodėmingumą iki šiol gaubia daugybė mitų. Jie buvo griežtai prisiekę laikytis celibato, kovojo prieš islamo pajėgas, sukūrė naujovišką bankų sistemą, buvo saugomi popiežiaus ir ir kovojo su kiekvienu, kuris kėlė grėsmę jų interesams.

Kai galiausiai jiems ėmė nesisekti ir teko trauktis, Tamplieriai susidūrė su žiauriausiomis pasekmėmis. Šimtai riterių buvo suimti, kankinami, žudomi. Jie buvo kaltinami ne tik erezija, bet ir seksualiniais nusikaltimais. Tačiau ar jie tikrai buvo eretikai, artik žiaurios represinės valstybės aukos? Knygos „Tamplieriai. Šventųjų Dievo karių pakilimas ir nuopuolis“ autorius atskleidžia dramatišką riterių istoriją ir pasakoja ne tik autoritetingai, bet ir nepaprastai įdomiai.