mastyk daryk keisk Sena patarlė sako: „Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antras pagal gerumą – šiandien."

Ar kartais susimąstote, kad esate tik pasyvus savo gyvenimo stebėtojas? Knygos autorius, pasitelkdamas įdomias istorijas ir idėjas, kviečia dirbti, mylėti, gyventi taip, tarsi kiekvieną sekundę nebūtų nieko svarbiau, ir siūlo imti vadžias į rankas, kad ir kurioje gyvenimo kopėčių vietoje esate šiuo metu. Nesvarbu, koks jūsų titulas, ar turite pinigų, kitų žmonių palaikymą, kad ir ką norėtumėte savo gyvenime pakeisti, nedvejokite ir pasinaudokite šios knygos šūkiu: „Mąstyk, daryk, keisk!" Jei to nepadarysite jūs, niekas kitas nepadarys.

Ne kada nors, o šiandien. Imkitės nedelsdami tų dalykų, kurių ilgėdamiesi pabundate naktį, nors tai ir reikštų riziką.
Steikite savo verslą
Darykite karjerą
Užkalbinkite savo būsimą svajonių partnerį
Keliaukite po pasaulį
Imkitės labdaringos veiklos
Rašykite knygą
Pasakykite vaikams, kaip stipriai juos mylite
Pakeiskite mitybą
Pasimėgaukite neužmirštamais saulėlydžiais
Ir darykite kuo daugiau dalykų, kurie jums teikia pasitenkinimą.

„Noriu pasakyti jums, kad nuolat prisimintume vieną faktą: mūsų laikas čia, žemėje, yra ribotas ir kartais, deja, praeina greičiau, nei numanome. Todėl turime išragauti jį kiek įmanoma ir išsunkti iš visų gyvenimo sričių kuo daugiau."

pasislepusi stirnaite Stirnos buvo tokios baikščios, jos slėpėsi Lolos sodo šešėliuose...

Persikėlusi į naujus namus Lola ilgisi senosios mokyklos ir draugių. Bet jos gyvenime atsiranda ir smagių dalykų. Jai patinka namas su didžiuliu apleistu sodu, ji džiaugiasi stirnomis, kurios retsykiais užklysta pro plyšį tvoroje.

Vieną dieną Lola po gervuogių krūmu užtinka stirnaitę, likusią be mamos. Ji pasiryžusi padaryti viską, kad padėtų išsigandusiai mažylei, bet ar pavyks išgelbėti stirnaitę? Ir kas ateis Lolai į pagalbą?

 

snipu mokykla Ar gali niekuo neišsiskiriantis dvylikametis vidurinės mokyklos mokinys staiga tapti geidžiamu slaptuoju agentu? Atsakymas: ne, negali. Bet Benui Ripliui pasiseka - jis patenka į šnipų mokyklą! O slaptosios tarnybos turi dar ir savų tikslų...

Benas Riplis neseniai pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, bet jis gerai žino, kuo bus užaugęs. Jo svajonių darbas – slaptasis agentas. Viskas arba nieko – jokios kitos karjeros perspektyvos vaikino nedomina.

Tačiau „slaptasis agentas“ jam ant kaktos neparašyta. Apskritai, visos Beno savybės prieštarauja tam, ko tikimasi iš šaunaus ir profesionalaus šnipo. Jis – keistuolis ir neranguolis, o kiekvieną dieną mokykloje jam nutinka koks nors nesusipratimas.

„Užsislaptinęs“ moksliukas nenustemba vieną dieną sulaukęs kvietimo prisijungti prie ypatingai gabiems vaikams skirtos mokyklos mokinių gretų. Tačiau jį kur kas labiau šokiruoja tai, kad ši mokykla laikoma jaunųjų slaptųjų agentų pradine mokykla. Nejau išties slaptosios tarnybos juo susidomėjo?

Hm, iš tikrųjų, ne! Slaptųjų tarnybų nė kiek nedomina „neeiliniai“ Beno Riplio talentai. Pirmiausia, slaptieji agentai suklydo ir... užverbavo ne tą. Be to, Beno misija – privilioti pavojingą priešų agentą. Patikėjęs savimi, Benas ilgainiui taps visai neblogu šnipu. Ypač tada, kai už nugaros jam stovės žavioji kolegė. Ar jis taps naujuoju Džeimsu Bondu ir išgelbės pasaulį? Nežinia! Bet bus labai smagu stebėti jo pastangas!

Teises pagal Stuart Gibbs „Šnipų mokyklą“ sukurti filmą įsigijo „20th Century Fox“, o scenarijų rašė pats autorius. Tai dar nereiškia, kad filmas tikrai pasirodys, bet pirmieji žingsniai jau žengti.

„Knygoje „Šnipų mokykla“ telpa visos geriausios ankstyvos paauglystės literatūros temos – veiksmas, nuotykiai, keista pirmoji meilė, siužeto vingiai ir, žinoma, Jo Didenybė humoras. Gibbsas neleidžia nuspėti, kas nutiks vėliau, todėl skaitytojai nuolat seka knygos veiksmą. O Benas – puikus nevykęs herojus! Nežinodamas, ką ir kaip daryti, vis tiek sėkmingai atlieka užduotis. Knyga puikiai tinka mistikos, humoro ir Hario Poterio (juk veiksmas vyksta slaptoje gabių vaikų mokykloje!) gerbėjams.“
Book Page

„Šnipų mokykla“ skirta 8–12 metų skaitytojams.

Iš anglų kalbos vertė Daumantas Gadeikis

slapta dukte „Slapta duktė“ – sukrečianti istorija apie įvaikintos moters bandymą surasti savo tikrąją motiną. Atsakymai ne tik išnarplios sudėtingą mįslę, bet ir padės jai geriau pažinti save.

Sabina jaučiasi pakylėta ir nepaprastai laiminga: ji ką tik sužinojo, jog laukiasi, tad skuba šia žinia pasidalinti su artimiausiais žmonėmis – savo tėvais. Ji neabejoja – jie bus tokie pat laimingi, kaip ir ji. Tačiau to, ką išgirdo, moteris nesitikėjo: užuot nudžiugę, jie Sabinai praneša 38 metus slėptą žinią.

Sabina nėra tikroji jų duktė. Ji įvaikinta. Ištarti žodžiai tarsi padalina moters gyvenimą į „prieš“ ir „po“. Jis niekada nebebus toks, kaip anksčiau.

Sukrėsta ir šokiruota Sabina nori sužinoti, kodėl jos įtėviai tiek laiko slėpė šią paslaptį? Ir kas privertė jos tikrąją motiną Lilę atsisakyti kūdikio – padaryti tai, kas kiekvienai motinai yra baisiausia? Sabina leisis ieškoti atsakymų, o ši kelionė atskleis daugybę jos pačios ir įtėvių paslapčių. Be to, išgirsime ir jautrią bei sukrečiančią Sabinos tikrosios motinos Lilės istoriją – ką prieš keletą dešimtmečių turėjo iškęsti nesantuokinio kūdikio susilaukusios vienišos jaunos merginos?

Sabinos ir kitų veikėjų emocijos, jausmai ir aistros tokios įtikinamos ir taip įtraukia į sudėtingą ir painų žmogiškųjų santykių tinklą, jog atrodo, kad rankose laikote ne romaną, bet sukrečiančius memuarus. Tai istorija apie jauną moterį, kuri ieško atsakymo į nelengvą klausimą: Kodėl motina ryžtasi atsisakyti savo vaiko?

„Slapta duktė“ - tai sudėtinga jausmų drama, nagrinėjanti sudėtingą įvaikinimo temą. Apie ją pasakojama iš kelių skirtingų perspektyvų – tikrųjų tėvų, įtėvių, galiausiai, paties vaiko. „Slapta duktė“ pasakoja, koks stiprus ryšys sieja motiną ir vaiką – jo negali nutraukti net ir daugybė prabėgusių metų.

Kelly Rimmer – penkių moterims skirtų romanų autorė, šiuo metu kartu su savo šeima gyvenanti Australijoje. Jos kūriniai išversti į daugiau kaip 20 kalbų, o kai kurie iš jų tapo „USA Today“ bestseleriais.

Iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė

gyventi susituokus "Santuokos bėda ta, kad ji baigiasi kiekvieną naktį pasimylėjus ir ryte iki pusryčių ją reikia vėl atkurti."
Gabrielis Garcia Marquezas

"lgėjausi jo. Gavau jį. Mėšlas."
Margaret Atwood

Iškart po vestuvių rašytoja ir žurnalistė Jo Piazza meta sau iššūkį – leidžiasi su vyru į nuotykių kupiną kelionę po pasaulį, mėgindama suprasti, kas gi lemia šiuolaikinės, nors gal ir ne visada labai šiuolaikiškos, santuokos sėkmę. Pasikalbėjus su žmonėmis įvairiuose pasaulio kampeliuose, paaiškėja viena – santuoka keičiasi ir dauguma porų tiek kosmopolitiškajame Paryžiuje, tiek Indijos kaimo vietovėse bando susigaudyti, kaip būti vyru ir žmona šiais beprotiškų pokyčių laikais.
Tačiau net ir neradusi to vienintelio laimingos santuokos recepto, Jo Piazza išgirsta gausybę vertingų pamokymų ir patarimų, kaip puoselėti ryšį su antrąja puse.

"Gyventi susituokus. Ko penkiuose žemynuose išmokau iš moterų apie tai, kaip išgyventi pirmuosius (tikrai sunkius) santuokos metus" parašiau norėdama pakviesti pokalbio apie porų santykius, seksą, meilę, santuoką, ištikimybę, monogamiją, daugpatystę, pinigus, galią, lygybę, vaikus, vyrus ir moteris, apie tai, kaip visa suderinti pasaulyje, kuris keičiasi greičiau, nei daugelis mūsų tikėjomės.
Tad pirmyn. Pasikalbėkime apie santuoką."
Jo Piazza

Iš anglų kalbos vertė Lina Černiauskaitė

priešnuodis "Visuomet žavėjausi atvirkštinių pastangų dėsniu. Kartais jį vadinu atbuliniu. Norėdami išsilaikyti vandens paviršiuje, imsime skęsti, o stengdamiesi nuskęsti, plūduriuosime... Nesaugumas - tai pastangų būti saugiam pasekmė... ir priešingai - išsigelbėjimas ir blaivus požiūris ateina tik besąlygiškai įsisąmoninus, kad išsigelbėti niekaip neįmanoma."
Alan Watts, „The Wisdom of Insecurity"

Kai kurie žmonės siūlo nuolat šypsotis ir vyti niūrias mintis šalin. Jie vengia bet kokių situacijų, kuriose tenka nusivilti. Jie visomis išgalėmis stengiasi išlikti pozityvūs ir to tikisi iš aplinkinių. Tačiau to kaina – netikras ir neišbaigtas gyvenimas, kuris dažnai nėra vien tik pakili nuotaika ir teigiamos emocijos. Oliver Burkeman knygoje „Priešnuodis: laimės receptas žmonėms, negalintiems pakęsti pozityvios mąstysenos“ teigia priešingai: šiandieno pasaulyje pozityvi mąstysena yra ne problemų sprendimas, o tikroji problema.

Mūsų civilizacija, rodos, padarytų bet ką, jei tik rastų užtikrintą būdą pasiekti laimę – dėl šio abstraktaus tikslo, daugelis sukasi lyg voverės rate, iš kurio niekaip negali ištrūkti, nes prieš akis mato Pažadėtojo Rojaus vaizdinį.

Laimės pasiekti nepadeda savipagalbos knygos. Be to, tiesa ra, kad labai mažai žmonių džiaugiasi civilizacijos sukurtais patogumais - tai nė kiek nepagerino mūsų kolektyvinės nuotaikos. Žmonės metų metus praleidžia kaupdami turtą, o paaiškėja, kad jis nebūtinai reiškia laimę. O kur dar šeima – tai, kas turėtų mus palaikyti, dažnai tampa dar vienu streso šaltiniu. Apie darbą apskritai nėra ką kalbėti…

Britų žurnalistas Oliver Burkeman klausia, ar išties laimės ieškome ten, kur reikia? O galbūt visos pastangos ją rasti iš tiesų yra bergždžios? Ar nuolat stendamiesi būti laimingi neįkaliname savęs nusivylimo ir nepasitenkinimo gniaužtuose?

Knygoje „Priešnuodis“ Oliver Burkeman kalbėsis su neįprasta kompanija – eksperimentinės psichologijos žinovais, budistais, terorizmo ekspertais, dvasiniais guru, verslo konsultantais ir filosofais. Visus juos vienija neįprastas požiūris į gyvenimą – jie siūlo spjauti į „pozityvią mąstyseną“ ir „neišsenkantį optimizmą“. Tai nėra pasaulio problemų sprendimo būdas ir išeitis – tai tik dar viena gili ir sudėtinga problema.

Jis siūlo išbandyti „negatyvųjį“ kelią laimės link – jame teks priimti viską, ko „pozityvieji“ vengia kiek įmanydami. Susidursite su pesimizmu, nesaugumu, netikrumu, nesėkmėmis – bet būtent tai ir yra tikrasis gyvenimas.

„Burkeman ko gero pirmasis, pripažinęs nežinąs, kas yra tikroji laimė, tačiau jis parašė vieną protingiausių pastarųjų metų knygų. Nors žinias gavo iš savo pašnekovų, šios knygos išmintis yra jo kūrinys. Tai sveiko proto produktas, padėsiantis atsigauti nuo savipagalbos knygų nuodų.“
The Guardian

Iš anglų kalbos vertė Ieva Šimkuvienė