pavojingasis "Pavojingasis" - kvapą gniaužiantis pasakojimas apie aistrą, pavojus ir ryžtą iš žėrinčios pokylių salės nukels į įspūdingą užmiesčio rezidenciją, skendinčią šešėliuose.

Dvidešimt penkerių Prudensė Meriveter puikiai supranta, kuo rizikuoja belsdamasi į džentelmeno namų duris vėlyvą naktį. Bet tik taip ji gali sutrukdyti karštakošio savo brolio ir liūdnai pagarsėjusio grafo Sebastiano Eindželstono dvikovą. Grafas leidžiasi įkalbamas, o prieš aušrą susitarimą patvirtina bučiniu.
Ugningo būdo mergina susižavi vyru, kurio gyvenime daugiau sutemų nei saulės šviesos. Dėl savo beatodairiškumo Prudensė nuolat įsivelia į pavojus. O Sebastianas pasijunta vienu metu plėšomas įnirtingo troškimo ją suvilioti ir nenugalimo poreikio ginti. Netrukus Prudensei išties prireikia apsaugos...

Amanda Quick (Amanda Kvik) – daugybei skaitytojų žinomas vardas, nors tai tėra vienas iš trijų populiarios rašytojos Jayne Ann Krentz vartojamų slapyvardžių. „Manęs dažnai klausia, kodėl turiu keletą skirtingų slapyvardžių, – sako amerikiečių autorė. – Atsakymas paprastas: taip skaitytojas žino, į kurį iš trijų mano pasaulių jis įžengia, atsiversdamas vieną ar kitą mano parašytą knygą.“ Jayne Ann Krentz, tikrąja pavarde, ji pasirašo jausmingus romantinius trilerius, šiuolaikinės literatūros kūrinius. Amanda Quick kuria istorinius meilės romanus su trilerio prieskoniu. Jayne Castle (mergautinė pavardė) – istorijų apie paranormalų pasaulį pasakotoja.
Jayne Ann Krentz įgijo istorijos mokslų bakalauro ir bibliotekininkystės magistro laipsnius ir prieš atsiduodama kūrybai dirbo bibliotekoje, apsupta knygų. Pradėjusi rašyti meilės romanus autorė visą gyvenimą liko ištikima žanrui: „Meilės romanai – tai istorijos ne tik apie meilę, kurios ašis – moteris. Tai knygos, kurios neleidžia pamiršti moters stiprybės, vertybių – drąsos, garbingumo, ryžto ir tikėjimo gydančia meilės galia.“
Jayne Ann Krentz gyvena su mylimu vyru Frenku Sietle, Vašingtono valstijoje.

Iš anglų kalbos vertė Jūratė Žeimantienė

vinterborno nuotaka Londono visuomenėje pasirodo temperamentingieji Raveneliai..
Ar pavyks jiems išsaugoti savo valdas ir turtus?

Ambicingasis verslininkas
Nekilmingajam Risui Vinterbornui nežabotos ambicijos padėjo susikrauti didžiulius turtus. Sėkmės lydimas Risas įprato gauti viską, ko tik užsigeidžia. Vos išvydęs droviąją ledi Heleną Ravenel jis pasiryžta ją užvaldyti. Ši mergina turi tapti jo žmona bet kokia kaina.

Paslaptingoji gražuolė
Helena augo toli nuo tviskančio ir ciniško Londono aukštuomenės pasaulio. Tačiau švelnaus būdo mergina negali atsispirti ryžtingoms Riso Vinterborno vilionėms. Helena yra tvirtai įsitikinusi, kad ji vienintelė sugebės pažaboti šį nesutramdomą vyrą.

Kai Riso priešai susimoko prieš juodu, Helena nusprendžia atskleisti jam tamsiausią paslaptį. Ji smarkiai rizikuoja... bet jei pasiseks, laukia išties palaimingas gyvenimas. Tačiau pirmiausia ji turi tapti Vinterborno nuotaka.

Iš anglų kalbos vertė Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė

vienintele tikra meile Emai Bleir pasisekė sutikti tikrąją meilę dar mokykloje. Ji neabejojo, kad jiedviem su Džesu lemta gyventi kartu ilgai ir laimingai. Susituokę juodu mėgaujasi gyvenimu, keliauja po pasaulį ir naudojasi kiekviena proga patirti vis naujų nuotykių. Bet pirmųjų vestuvių metinių išvakarėse sraigtasparnis, kuriuo Džesas skrenda į komandiruotę, dingsta virš Ramiojo vandenyno.

Praradusi mylimą vyrą Ema pasijunta lyg netekusi dalies savęs. Ji sugrįžta į ramų gimtąjį miestą ir toliau mokosi gyventi viena, kol sutinka Semą. Ir vėl pamilsta, nors tai atrodė nebeįmanoma. Emai – tai tarsi antra galimybė būti laimingai.

Vieną dieną, kai Ema vakarieniauja su sužadėtiniu, suskamba jos mobilusis. Atsiliepusi ji išgirsta... Džeso balsą. Jis gyvas ir nekantrauja sugrįžti.

Dabar Ema turi vyrą ir sužadėtinį.

Iš anglų kalbos vertė Jūratė Žeimantienė

dienos namainakties namai Nobelio ir „Man Booker“ premijų laureatės Olgos Tokarczuk knyga “Dienos namai, nakties namai“ slepia daugybę realių ir magiškų istorijų, o jas vienija nedidelis Lenkijos miestelis Valbžychas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir pilkas.

Knygos pasakotojas – poilsiautoja, kartu su vyru leidžianti laiką Lenkijos provincijoje. Ji pasakoja apie kaimynus bei kitus miestelio žmones. Atrodo, kad niekuo neišsiskiriančioje vietovėje susitinka daugybė įdomiausių personažų. Čia ir močiutė gaminanti perukus – jai knygoje skirta daugiausiai dėmesio, ir stuobrys kaimynas, ir senovės šventoji bei aiškiaregis. Taip pat naktį vilku virstantis mokytojas, pakaruoklis ar vienuolis. Veikėjais tampa ir daiktai, vietos bei svajonės.

Knygos pasakojimas nėra nuoseklus, istorijos persipina, jos yra labai skirtingos, netikėtai pertraukiamos. Pilką realybę keičia sapnai, padavimai, smagūs prisiminimai, lenkų etnografijos fragmentai. Šalia – kintanti aplinka. Dabartis maišosi su senove, o didelę dalį užima Antrojo pasaulinio karo laikai.

Olga Tokarczuk tiek į paprastas gyvenimo smulkmenas, tiek į svarbiausius įvykius ar net sapnus bei svajones žiūri kaip į pasaulio visumą. Visi dalykai yra susiję nenutraukiamais ryšiais, kiekvienas turi savą istoriją vedančią prie kitos. Knygą “Dienos namai, nakties namai“ galime interpretuoti kaip mūsų kasdienybę arba kaip gražią pasaką.

kalbasi susitike Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Vandos Juknaitės knygoje „Kalbasi susitikę“ surinkti 2002-2010 metų laikotarpio pokalbiai su visa puokšte įdomių pašnekovų. Interviu su įvairių sričių ir skirtingo išsilavinimo atstovais buvo skelbti mūsų šalies žiniasklaidoje. Vienoje vietoje surinkti tekstai vėl atskleidžia temas, kuriomis įprastai domisi prozininkė. Tai yra aistra gyventi nepaisant socialinės aplinkos, santykis su savimi bei pasauliu.

Vanda Juknaitė garsėja kaip jautri autorė, kuri tekstuose iškelia socialinių problemų klausimus. Rašytoja dažnai kalba apie žmogaus vertę, atsakomybę, pareigą, meilę gyvenimui. „Kalbasi susitikę“ pokalbiai taip pat atspindi Vandos Juknaitės braižą. Įvairių pašnekesių metu daugiausiai buvo nagrinėtos drąsos gyventi temos. Ši drąsa ir veržlumas nepaiso skirtumų tarp įvairių išsilavinimų bei profesijų žmonių. Vidinė žmogaus valia daro įtaką kultūros gyvavimui ir keičia socialines stigmas.

„Kalbasi susitikę“ skaitytojams piešia vaizdingą gyvenimo paveikslą, kuriame niekada neišblėsta vilties spindulys. Tai pozityvūs tekstai apie gyvenimą, žmogiškuosius ryšius bei laiko tėkmę.

Skaitytojai knygoje ras autorės pokalbį su žymia grafike, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Eva Labutyte. Dalyvausime ir pašnekesyje su skulptoriumi Stanislovu Kuzma pavadintame jo žodžiais: "Aš nuolat šoku per ugnies lanką". Rašytoja kalbino ir Lietuvos literatūros tyrinėtoją, profesorę Viktoriją Daujotytę, taip pat profesorę literatūrologę Vandą Zaborskaitę bei rašytojo Balio Sruogos dukrą Dalią Sruogienę. Į leidinį „Kalbasi susitikę“ įtrauktas susirašinėjimas su Icchoku Meru ir pašnekesys su rašytoja Jurga Ivanauskaite, kuriame moterys diskutavo religijos temomis. Deja, ne vieno pašnekovo tarp mūsų jau nebėra, tad „Kalbasi susitikę“ tampa ir savotišku minčių paminklu.

vietoj dienorascio 19841990 3 tomas Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“, „Su kuo valgyta druska“.

J. Baltušio kūryba turėjo ir turi neginčijamą vertę, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai sumenksta aptariant rašytojo politinę laikyseną Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik iki pat mirties rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Plačiausia prasme šie dienoraščiai – ir įvairialypis visos sovietinės epochos veidrodis.

Trečioji, paskutinė dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės.

Šioje dalyje skaitytojas ras ir išsamią visus tris tomus apimančią asmenvardžių rodyklę.

Aš tikiu mūsų mylimos Tėvynės Lietuvos gražia ateitimi. Tik gerumas, meilė ir draugystė tegali padėti mums išlikti garbinga tauta ir jos vertais žmonėmis. Visi mes esam tos pačios tautos vaikai. Laimės jums.
„Tiesa", 1991 m. sausio 25 d.