pramanyta rusija virselis z1 Išskirtinė The Economist biuro Maskvoje vadovo Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ analizuoja, kaip valstybė, prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus paskelbusi laisvę, vėl tapo autokratine ir ėmė konfrontuoti su Vakarais.

Komunizmo pabaiga ir Sovietų Sąjungos griūtis tapo viso pasaulio euforija. Tačiau šiandien Rusija smarkiai nusiteikusi prieš Ameriką bei Vakarų pasaulį ir pavojingai nacionalistiška šalis. Kaip nutiko, kad nuo anų jaudinančių laisvės laikų šalis atėjo iki autokratinės naujosios Putino Rusijos?

„Pramanyta Rusija: nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“ – kvapą gniaužiantis pasakojimas, siekiantis tamsiausias Šaltojo karo dienas ir kovą dėl tautos sielos. Gilios įžvalgos, kurias padaryti gali tik tikras rusas, supažindina skaitytoją su propagandos meistrais, oligarchais, machinatoriais, kurie kūrė Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo. Jie kūrė ir naują, grėsmingą tapatybę šaliai, kurioje idėjos dažnai naudojamos kaip vėzdai. Ostravsky‘o žinios apie daugybę svarbiausių žaidėjų leidžia jam paaiškinti Vladimiro Putino iškilimą ir atskleisti, kaip jis įvaldė naują demagoginį populizmą.

PartizanasII virselis Antrais pasaulinis karas baigėsi prieš metus, tačiau Lietuvoje karas toli gražu nesibaigė. Alkani žmonės rikiuojasi eilėse prie duonos, miestų gatvėmis traukia išsekę belaisviai, gyventojai areštuojami už menkiausius nusižengimus ar dėl išgalvotų kaltinimų. Niekas negali jaustis saugus – nusitrina riba tarp kariškių ir nusikaltėlių gaujų, jų aukomis tampa niekuo dėti žmonės. Pokario Mėmelis, Rytų Prūsijos miestas, toli gražu neprimena išdidaus uostamiesčio.

Raudonieji okupantai nebaudžiami šeimininkauja mieste, suiminėja ir žudo žmones, o prieš partizanus bei jų rėmėjus organizuojamos baudžiamosios akcijos. Enkavėdistus ypač erzina partizano Verpeto vadovaujamas būrys, kuris dingo prasiveržęs pro tris apsiausties žiedus. Situacija tokia rimta, kad į Mėmelį, pasirengęs daryti tvarką, atvažiuoja pats ministras Bartašiūnas.

Okupantai rezga planus kaip sustabdyti laisvės kovotojus. Neatmetama net mintis aktyvuoti agentus-smogikus.

O partizano Dovo Gelžaičio-Prūso gyvenime atsiranda moteris. Anksčiau tanavęs Vermachte ir svarstęs bėgti iš okupuoto krašto, dabar jis keičia savo planus. Tačiau ar netikėtai užgimusi meilė nebus pražūtinga?

karakase vis dar naktis Griūnanti ekonomika, nestabili politinė sistema ir nuolatiniai neramumai Venesueloje griauna žmonių likimus. „Karakase vis dar naktis“ - vienos moters istorija, atspindinti visą griūvančios valstybės siaubą. Kiek jai teks ištverti, kad išvengtų šalyje tykančių pavojų?

Karakase, Venesuelos sostinėje, prie kapo duobės stovi Adelaida Falkon. Motiną palaidojusi moteris šiandien yra vienui viena, netekusi vienintelio jai artimo žmogaus. Suirutės apimtoje šalyje net mirusieji neturi ramybės – Adelaida nerimauja, kad atėjus nakčiai, prisistatys plėšikai, ieškantys kapuose bent menkiausių papuošalų, drabužių ar kitų vertingesnių daiktų.

Kai Adelaida dar buvo vaikas, Venesuela išgyveno geriausius laikus. Į šalį plūdo geresnio gyvenimo ieškantys imigrantai, jos su motina gyveno kukliame, bet tvarkingame būste. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Kiekvieną dieną moteris stoja į eilę dėl nediduko duonos kepalo, kurio dažniausiai nebelieka jai pasiekus prekystalį. Kiekvieną naktį ji kruopščiai sandarina namų langus, kad į vidų nepatektų protestuotojus vaikančių ašarinių dujų tvaikas. Šiame chaose nebeaišku, kas yra kas – revoliucionieriais apsimetusiems plėšikams užėmus Adelaidos namus, moteris supranta, kad jos gyvybei gręsia pavojus.

tampant savimi Irvinas D. Yalomas, knygos „Tampant savimi: psichiatro memuarai“ autorius, populiarus rašytojas ir psichiatras, teigia, kad pagrindinis psichoterapeuto instrumentas yra jo paties asmenybė. Jis nusprendžia leisti į kelionę po savo atmintį ir prisiminimus, fiksuojant ryškiausias savo gyvenimo akimirkas.

„Tampant savimi: psichiatro memuarai“ skaitytojai sužinos, kodėl rabinas išvarė jį iš sekmadieninės mokyklos ir kodėl graikai laiko jį savo rašytoju, kaip pateko į slaptą broliją, bet nei karto nedalyvavo jos susirinkimuose.

Žinantys ir mėgstantys Irvino D. Yalomo kūrybą, vienbalsiai pažymi jo tekstų naudingumą (pvz,. dirbant grupinės psichoterapijos srityje ar socialinėje pedagogikoje), tad memuarai „Tampant savimi“ daugybei žmonių pasaulyje tapo ilgai laukta knygą, pasakojanti apie labai įdomaus žmogaus įdomų gyvenimą.

Dalindamasis savo psichiatrinės praktikos patirtimi, Irvinas D. Yalomas pateikia trumpą psichiatrijos traktavimo istoriją Jungtinėse Amerikos valstijose. Jis aprašo ortodoksines froidistines ir analitines prieigas, kurios dominavo jo karjeros pradžioje, bei papasakoja, kaip psichiatrijos praktika artėjo link tarpasmeniškumo ir froidizmo modifikavimo. Irvinas D. Yalomas kalba apie biopsichologinį metodą, kuris senesniais laikais dažniausiai siūlė tik insulininę komą ir terapiją elektrošoku – apie grupinę terapiją tuo metu niekas nežinojo. Knygoje „Tampant savimi“ autorius parodo terapijos naudą ir kaip tikslingai bendrauti su pacientais grupinės bei individualios terapijos seansuose.

Kaizen Sarah Harvey knyga „Kaizen: japoniškas būdas, kaip žingsnis po žingsnio pakeisti įpročius“ tiesiogine kalba praneša – pamirškite danišką Hygge ar švedišką Lagom, nes nuo šiol geriausia gyvenimo tobulinimo filosofija yra japoniškas Kaizen.

„Kaizen: japoniškas būdas, kaip žingsnis po žingsnio pakeisti įpročius“ pateikiama klasikinės japoniškos taktikos interpretacija. Žodis Kaizen reiškia pagerinimą ir naudojamas apibūdinti filosofinę praktiką, kai fokusuojamasi į nenutrūkstamą gamybos, projektavimo, verslo procesų ir kitų gyvenimo aspektų tobulinimą.

Sarah Harvey šią formulę pritaikė gyvenimo būdo tobulinimui, akcentuodama Kaizen nuostatą daryti pagerinimus trumpais etapais ir matyti pokyčius kaip niekada nesustojantį procesą, atmetant natūralų norą viską pakeisti greitai, pagal darbų sąrašą. Gyvenimas yra, be abejo, klampus dalykas, ir Kaizen nepanaikins visų problemų per vieną naktį, bet šios praktikos funkcija yra kitokia – ji jums padės pakeisti savo mąstymą ir išvengti (arba bent sumažinti) darbo, mokymosi ar asmeninio gyvenimo spaudimą. Knygoje „Kaizen: japoniškas būdas, kaip žingsnis po žingsnio pakeisti įpročius“ aprašytas metodas parodys, kaip reikia tirti savo įpročius, galvoti apie ilgalaikius tikslus, o vėliau susidėlioti planą ir po truputį sieti tikslo. Vykstant kaitos procesui jūs matysite permainas ir galėsite koreguoti planą. Svarbiausia, rašo Sarah Harvey – reikia išlaikyti motyvaciją, nebijoti pasikeitimų ir, dar labiau, neleisti, kad vykstantys pagerinimai nedarytų negatyvios įtakos įprastai gyvenimo kasdienybei. Ir tai reiškia, kad Kaizen metodas nėra nurodymų rinkinys – kiekvienas žmogus jį prisitaiko individualiai.