kinų medicina "Kinų medicina yra patogi vartotojui ir taikoma labai universaliai. Visi žmonės turėtų tapti kinų medicinos pacientais arba studentais. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai šioje knygoje vartojami terminai ir sąvokos taps beveik viso pasaulio sveikatos priežiūros lingua franca – gimtąja kalba.“
E. Douglas Kihnas

Kinija - daugybės dar ir šiandien naudojamų išradimų tėvynė, tačiau ypač didelį proveržį jau prieš tūkstantmečius šalis pasiekė medicinos srityje. Knygoje „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje: kaip išvengti nerimo, skubėjimo ir persivalgymo“ E. Douglas Kihn iš naujo aktualizuoja jos laimėjimus ir parodo, kaip jie gali išspręsti šiuolaikinių vakariečių problemas.

Nors XXI a. senoji kinų medicina gali atrodyti kaip pasenusi ir neveiksminga, ši unikali knyga pakeis jūsų požiūrį. Joje iš naujo žvelgiama į tūkstančių metų senumo praktikas ir siekiama jas pritaikyti skubančio šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Socialinių tinklų keliamas stresas, nuolatinis mėgavimasis nesveiku maistu, nesibaigiantys darbų sąrašai ir jų pagimdytas nerimas – tai aktualiausios šiandienos žmogaus kasdienybės problemos, kurias gali padėti spręsti žinios apie senąją kinų mediciną.

Knygoje „Kinų medicina šiuolaikiniame pasaulyje“ apžvelgiami šeši dažniausiai pasitaikantys sindromai, kuriuos sukelia širdies, kepenų ir blužnies disbalansas. Šie organai yra svarbiausi senovės kinų medicinos atramos taškai. E. Douglas Kihn knygos puslapiuose ne tik diagnozuoja, bet ir ieško būdų kaip padėti. Jis atskleis, kaip žalingus įpročius pakeisti sveikais. Kihno mokymo pagrindas – penki elementai, aštuoni principai ir dvylika pirminių kanalų, kuriuos harmonizuoti padės specialūs, nesunkiai namie atliekami pratimai. Tereikia visai nedaug pastangų, kad išmoktumėte pritaikyti ilgus metus kauptą tradicinės kinų medicinos lobyną sau.

dagilis 2014 m. rašytojos Donnos Tartt romanas „Dagilis“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją. Ši knyga - tai jautri vaikino brandos istorija, atskleidžianti šių dienų Amerikos visuomenės daugiasluoksniškumą ir liudijanti stebuklingą meno galią.

Trylikametis Teo Dekeris per stebuklą išgyvena teroristino išpuolio muziejuje metu, kuris pareikalauja jo motinos gyvybės. Tėvas atsisako auginti sūnų ir berniukas lieka vienas. Teo priima turtingo draugo šeima, tačiau vaikas nejaukiai jaučiasi naujuose apartamentuose Niujorko centre, jam sunkiai sekasi bendrauti su bendraklasiais. Be to, jį kamuoja motinos ilgesys. Jis klajoja po globos namus ir kitų žmonių šeimas - nuo Niujorko iki Las Vegaso. Vienintelis jam likęs to tragiškai pasibaigusio įvykio atsiminimas – žymiojo Rembrandto mokinio Carelio Fabritijaus paveikslas „Dagilis“, kurį berniukas spėja pasičiupti griuvėsiuose.

Jau suaugęs, Teo leidžia laiką ištaiginguose salonuose ir klaidžioja dulkėtais antikvariato, kuriame dirba, labirintais. Jis svetimas pasauliui, tačiau įsimylėjęs meną. Kai senojo olando paveikslas tampa nedorų žmonių taikiniu, bandymas išgelbėti šią vienintelę jam likusią paguodą vos nesibaigia jo mirtimi.

„Dagilis“ – tai klasikinė netekties ir prisirišimo istorija, tai pasakojimas apie meno galią ir kaip jis - kartais visai kitoks, nei mes įsivaizduojame - gali pakeisti mūsų gyvenimą. Skaitytojas su Teo keliaus nuo žvilgančių Niujorko alėjų iki tamsiausių juodosios meno rinkos užkaborių. Įtraukiančiame romane susipina skausmingi išgyvenimai, kasdienybės paradoksai bei nenuspėjamos likimo išdaigos.

baltoji mirtis Ketvirtoji serijos apie privatų seklį Kormoraną Straiką knyga - „Baltoji mirtis“.

Kormoranas Straikas ir jo partnerė Robina Elakot imasi naujos, paslaptingos bylos – kur juos nuves jauno vyro papasakota istorija?

Straikui neramu. Jo biure apsilankęs jaunas, sutrikęs vyrukas Bilis prašo padėti išsiaiškinti nusikaltimą, kurį teigia matęs dar būdamas vaikas. Nors Bilį kamuoja daugybė psichologinių problemų ir jis nepamena daugybės svarbių detalių, jo istorija skamba įtikinamai ir nuoširdžiai. Tačiau vos Straikas pradeda gilintis ir klausinėti, Bilis lyg kulka šauna iš kabineto.

Straikas ir jo padėjėja Robina Elakot - dabar jau tapusi lygiaverte partnere - ima gilintis į vaikino pasakojimą. Istorija juos tamsiais Londono užkaboriais, slaptais parlamento koridoriais veda į gražią, bet šiurpoką užmiesčio vilą.

Paslaptingas ne tik nusikaltimas. Ne ką mažiau painus ir paties Straiko gyvenimas. Tapęs žinomu ir atpažįstamu detektyvu, jis nebegali, kaip anksčiau, saugiai veikti užkulisiuose. Be to, santykiuose su buvusia padėjėja, regis, prasideda naujas etapas. Robina visada buvo svarbi jo darbo dalis, tačiau asmeninis jų santykis dabar kur kas sudėtingesnis…

Robert Galbraith – tai žymiosios britų rašytojos J.K. Rowling pseudonimas, pasirinktas detektyvams rašyti. Ketvirtoji serijos knyga „Baltoji mirtis“ tęsia ankstesnėse knygose - „Gegutės šauksmas“, „Šilkaverpis“ ir „Blogis kaip amatas“ - pradėtus Kormorano Straiko ir jo asistentės Robinos nuotykius.

1793 Švedų rašytojo Niklo Natt och Dago debiutinio romano „1793“ veiksmas vyksta, kaip ir galima atspėti iš pavadinimo, XVIII- o amžiaus pabaigoje.

Neramų 1793 metų rudenį, kai virš Europos ryškiai dega kruvinas revoliucijos gaisras, o nuo Švedijos karaliaus Gustavo III-iojo, tapusio sąmoklininkų auka, mirties praėjo vieneri metai, Mikelis Kardelis, buvęs jūreivis, o dabar – vienarankis žemiausios grandies Stokholmo viešosios tvarkos saugotojas, iš miesto tvenkinio išgriebia keistą lavoną. Kūnas, tiksliau – tai, kas iš liko – priklausė jaunuoliui, kuriam dar gyvam esant kažkas amputavo abi rankas, abi kojas ir liežuvį bei išbadė akis. Kankintojai kūno dalis pjovė po vieną, kantriai išlaukdami, kad žaisda šiek tiek apgytų, o vėliau pjaudavo toliau – ir taip darė tol, kol nelaimingasis išleido paskutinį atodūsį.

Tirti šiurpų nusikaltimą imasi Sesilis Vingė, jaunas juristas, intelektualas ir teisybės ieškotojas, retkarčiais Stokholmo policijai suteikiantis pagalbą, kai tenka narplioti ypač sudėtingas bylas. Jam padėti pasisiūlo tas pats lavoną suradęs Mikelis Kardelis. Karštligiškos dinamikos romanui „1793“ suteikia papildoma aplinkybė - Sesilis Vingė sunkiai serga, ir, gydytojų nuomone, jau seniai turėjo būti aname pasaulyje. Mikelis Kardelis taip pat kenčia baisius fantominius skausmus prarastos rankos vietoje, o juos bando nuslopinti girtuoklyste ir įniršio priepuoliais. Ir tai dar nėra bėdų pabaiga - Sesilio Vingės draugas ir globėjas, nepaperkamas Stokholmo policijos vadas, kasdien laukia pranešimo apie savo atleidimą, o jo galimas pareigų perėmėjas, žinomas iždo švaistūnas ir kyšininkas, nedelsiant atšauks Vingei suteiktus įgaliojimus ir uždarys nepatogų tyrimą. Kitaip tariant, Niklaso Natt och Dago herojams žemė dega po kojom, bet pirmiausia jiems reikia išspręsti svarbiausią ir sunkiausią mįslę – atpažinti auką.

vory Markas Galeottis yra britų politologas, istorikas, profesorius. Sovietų Sąjunga pradėjo domėtis jai žlungant, o didžiausią dėmesį skyrė šiuolaikinės Rusijos problemoms. Jis yra šimtų akademinių straipsnių autorius, o plačiai publikai tapo žinomu išleidęs bestseleriu tapusią knygą „Vory: Rusijos supermafija“.

Markas Galeottis parašė veikalą apie Rusijos nusikalstamumo istoriją nuo senovinio vagies Japončiko (1891–1919) iki šiuolaikinio bandito Japončiko (1940–2009). Markas Galeottis pasakoja apie Rusijos nusikaltėlių garbės sampratos kaitą, aiškina, kuo skiriasi organizuoto nusikalstamumo grupės Vladivostoke ir Sankt Peterburge ir parodo, kaip veikia nusikaltėlių pasaulio logika.

Lietuvos skaitytojui ši knyga įdomi dėl kelių priežasčių. Mūsų pačių nusikaltėlių mentalitetas yra susiformavęs rusiškos kriminalinės subkultūros įtakoje, todėl daugelis reiškinių, terminų, veiksmų ir elgsenų, apie kuriuos rašo britas, yra žinomi visiems, skaitantiems Lietuvos kriminalines naujienas. Juo labiau, kad mūsų šalies žiniasklaida nevengia aprašyti ir šiandieninės Rusijos nusikaltimų.

Rusija konclageryje Sovietinio disidento ir socialistinės sistemos kritiko Ivano Solonevičiaus knyga „Rusija konclageryje“ visiškai pelnytai lyginama su Aleksandro Solženicyno garsiuoju „Gulago archipelagu“. Abiejose aprašoma nepagražinta Sovietų Sąjungos tikrovė ir žiaurumai, su kuriais teko susidurti totalitarinio režimo oponentams.

Ivanui Solonevičiui, bekompromisiam sovietinės sistemos kritikui, žurnalistui ir politiniam kaliniui, pavyko beveik neįmanomas dalykas - jis pabėgo iš sovietinio lagerio į Suomiją. Iš Sovietų Sąjungos pabėgti bandė ne vienas, tačiau tik keletui žmonių pasisekė pasiekti Vakarus. Ištrūkęs iš raudonojo totalitarinio pragaro, savo gyvenimą kalinimo įstaigoje, kurpiamus pabėgimo planus ir jų įgyvendinimą jis aprašė knygoje „Rusija konclageryje“.

Šios šalies pavadinimas – gniuždančios socialistinės sistemos metafora. Valdžią perėmę bolševikai už spygliuotų vielų uždarė pačius talentingiausius, šviesiausius ir labiausiai išsilavinusius Rusijos piliečius. Savo žmones persekiojanti ir viską kontroliuoti siekianti sovietinė sistema ir pati atsiribojo nuo likusio pasaulio. Komunistai pavertė savo šalį nuo kitų valstybių atskirta koncentracijos stovykla.