dangaus atradimas Harry Mulischo romanas „Dangaus atradimas“, parašytas kaip kaip angelų dialogas, laikomas autoriaus filosofinių idėjų santrauka ir svarbiausiu kūriniu.

Romanas „Dangaus atradimas“ (De ontdekking van de hemel) yra olandų rašytojo Harry Mulischo kūrinys, pirmą kartą publikuotas 1992 metais. Milžiniškos apimties romanas (originale yra 936 puslapiai), vienbalsiai vadinamas rašytojo magnum opus, buvo išverstas į keliolika kalbų ir sulaukęs daugybės pakartotinų leidimų.

Romane pasakojama apie vidutinio amžiaus vyrų, astronomo Maxo Deliuso ir lingvisto Onno Quisto, patekusio į sudėtingą gyvenimo situaciją, draugystę. Pasakojimą lydi ne vienas tragiškas įvykis, o baigiasi – akmeninių plokščių su dešimčia Dievo įsakymu gražinimu į Dangų. Siužetas suformuotas kaip išsamus įvykių atpasakojimas, savotiška ataskaita, kurią vienas angelas perduoda kitam. Tiesioginis angelų dialogas skamba romano pradžioje, pabaigoje bei tarp romano dalių. Angelas, kurio vardu lyg ir vyksta pasakojimas, parodo, kaip jis paveikė romano herojų gyvenimą ir argumentuoja savo padarytus veiksmus. Dekalogo sugražinimas simbolizuoja sutarties nutraukimą, Mozės vardu padarytą tarp Dievo ir žmonijos, paaiškinant, kad žmonija vardan technologijų atsisako dvasinio gyvenimo.

Romane „Dangaus atradimas“ Harry Mulischas ne kartą vėl ir vėl kalba apie jam svarbias temas, jau nuskambėjusias kituose jo kūriniuose ir tampriai susietas su rašytojo biografija: autoriaus tėvas, kaip romano herojaus Maxo Deliuso tėvas, buvo austras, bendradarbiavęs su naciais Antrojo pasaulinio karo metais, o motina buvo žydė. Onno Quisto prototipu tapo romano publikacijos nesulaukęs artimas rašytojo draugas Janas Donneris. Kaip ir „Dangaus atradimo“ herojai Harry Mulischas dalyvavo studentų judėjime septintame dešimtmetyje, taip pat tais neramiais metais lankėsi Kuboje. Romano skaitytoją nuolat lydės Holokausto, eutanazijos, mitologijos ir misticizmo istorijos.

„Dangaus atradimas“ buvo ne kartą apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis. 2001 metais romaną ekranizavo nyderlandų režisierius Jeroenas Aartas Krabbe, pagrindiniam Onno vaidmeniui pakvietęs britų aktorių Stepheną Fry‘ų. Filme neliko Onno ir Maxo draugystės linijos, o siužetas smarkiai dramatizuotas.

Tu Daili rašytojos karjeros siekianti studentė, vos pravėrusi knygyno duris, iškart patraukia už prekystalio stovinčio Džo Goldbergo dėmesį. Paslapčia nužvelgęs merginos duomenis, šiai atsiskaitinėjant kortele, jis padaro tai, ką tokiu atveju turbūt padarytų kiekvienas: paguglina jos vardą ir pavardę.

Vaikinas akimirksniu išsiaiškina, kad Niujorke gyvena tik viena Gvineverė Bek. Ji turi viešą feisbuko paskyrą ir nuolatos tvytina taip suteikdama visą reikalingą informaciją apie save: draugams ji tiesiog Bekė, studijuoja Brauno universitete, gyvena prestižinėje Banko gatvėje ir šį vakarą praleis bare Brukline – puiki proga „netikėtam“ pasimatymui.

Džo nepastebimai ima brautis į Bekės gyvenimą ir pamažu pasiekia savo – įgijęs merginos pasitikėjimą, iš persekiotojo tampa jos vaikinu. Dabar jis pasirengęs būti tobulu vyru ir pašalinti visas kliūtis, stojusias skersai kelio, – net jei prireiks ką nors nužudyti...

„Tu“ – šiuolaikiškas ir pagaulus trileris apie tai, kokie pažeidžiami ir lengvai manipuliuojami tapome skaitmeniniame amžiuje. Amerikiečių rašytojos Caroline’os Kepnes (g. 1976) knyga išversta į daugiau nei 19 kalbų, virto populiariu TV serialu ir lyginama su tokiais kūriniais kaip Gillianos Flynn „Dingusi“, Breto Eastono Eliso „Amerikos psichopatas“ ir Stepheno Kingo „Mizerė“.

XXI amžiaus verslas Robertas T. Kiyosakis yra multimilijonierius, investuotojas, verslininkas, lektorius ir bestselerių autorius. Būdamas 47-ių metų atsisakė aktyvaus dalyvavimo versle, įkūrė įmones „Cashflow Technologies“ ir „Rich Dad“ bei pradėjo finansinio edukatoriaus karjerą. Robertas T. Kiyosakis parašė 16 knygų, kurios išleistos bendru 27 milijonų egzempliorių tiražu.

Knygoje „XXI amžiaus verslas“ autorius tęsia savo misiją, kalbėdamas apie tai, kad „patikimų ir stabilių darbo vietų šiandien nebėra“ ir tai atsitiko dėl vieno priežasties – švietimo sistema besimokantiems neduoda adekvačių, realybei tinkančių finansinių žinių. Anot Roberto T. Kiyosakio, šiuolaikiniai žmonės neįsivaizduoja savo gyvenimo be samdomo darbo ir įrodo, kad, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, galima elgtis kitaip. Agrarinėje epochoje daugelis žmonių buvo smulkūs verslininkai: mėsininkai, kepėjai, amatininkai, perduodantys savo verslą palikuonims. Knyga „XXI amžiaus verslas“ turėtų pakeisti skaitytojo supratimą apie pinigų uždirbimo taktikas, parodys būdų užsidirbti įvairovę ir atskleis, kurie iš jų yra geriausi ir naudingiausi.

Robertas T. Kiyosakis vardina, jo nuomone, pagrindines tėvų daromas klaidas. Tėvai vaikams liepia eiti į mokyklą, gerai mokytis, gauti teigiamus pažymius, rasti patikimą darbą su didele alga, naudotis privilegijomis ir nuolaidomis, ir leisti darbdaviui tavimi rūpintis. Realiame pasaulyje tokia taktika turtų neatneš, teigia Robertas T. Kiyosakis. Nei darbdavys, nei valstybė samdiniu nesirūpina ir nesirūpins. Tai kaipgi tapti turtingu?

olandiško sūrio skonis Po dviejų iširusių santuokų Jurgita lieka viena su dviem mergaitėmis mažame Lietuvos miestelyje. Reikia be galo daug pastangų ir išradingumo, kad ji iš kuklaus mokytojos atlyginimo sugebėtų išsaugoti namų židinį. Pavargusi nuo rūpesčių, nuo baimės dėl rytojaus, moteris bando iš pagrindų keisti gyvenimą ir pasirenka emigraciją...

Kaip klostosi jos ir vaikų gyvenimas išsvajotoje svetimoje Olandijoje? Ar pavyks jai surasti tai, apie ką visą laiką svajojo – meilę, šeimą, ramybę? Sunkios ligos patale Jurgita dar kartą permąsto savo egzistavimą. Ar ne per brangiai sumokėta už taip ir neišsipildžiusią svajonę? Ar užteks jėgų atsitiesti po užgriuvusių nesėkmių?..

randai Jounas jaučia, kad jo gyvenimas nebeturi ateities. Žmona jį paliko, motiną vis labiau glemžiasi demencija, o mylima duktė pasirodo esanti jam ne duktė. Jis nusprendžia išvykti svetur, į karo nusiaubtą užsienio šalį, negrįžtamai. Prieš kelionę išsitatuiruoja vandens leliją – dėl Gudrunos, Vandens Lelijos, dukters...

Tačiau atvykęs į viešbutį „Tyla“ supranta, kad turės pakeisti savo iš anksto apgalvotą planą. Sklaidosi ir anonimiškumas, kurio taip siekė. Čia randasi kitų dalykų, kuriems reikia jo dėmesio. Tarkime, pats trupantis, beveik negyvenamas viešbutis ir jį prižiūrinti, viena sūnų auginanti moteris, išgyvenusi karo baisumus.

„Randai“ – vienas įsimintiniausių šiuolaikinių islandų romanų. Kūrinys apdovanotas 2017 m. Islandijos literatūros premija ir 2018 m. Šiaurės tarybos literatūros premija, įtrauktas į 2018 m. „Premia Strega Europeo“ trumpąjį sąrašą.

raudonasis gyvsidabris Romane susitelkiama į Latvijos žmonių gyvenimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kadaise viduramžių karaliai troško įgyti filosofinį akmenį – alchemikų išgautą substanciją, žadančią amžinąją jaunystę, laimę ir turtus. Sovietų imperijos žlugimo laikotarpiu istorija pasikartojo kur kas paprasčiau – apsieita be jokių slaptų mokymų ar miglotų užuominų. Žmonės aklai suskato vaikytis raudonojo gyvsidabrio – sovietų žvalgybos tarnybų vaizduotės vaisiaus, neįtikėtinos stebuklingosios medžiagos, leidžiančios užvaldyti pasaulį bet kam, kieno rankose ji tik atsidurs. Vis dėlto tokių, kurie troško tiesiog susitvarkyti gyvenimą, tapti laimingi ir mylėti, buvo kur kas daugiau. Tačiau besikeičiančių epochų smagratis negailestingai traiškė iliuzijas ir svajones – kilusioje sumaištyje išlikti savimi ir išsaugoti savigarbą buvo toli gražu nelengva. Latvija staiga atgavo nepriklausomybę, bet anaiptol ne kiekvienas turėjo jėgų atrasti ir savo vidinę laisvę, juk visi iki paskutinio buvo priversti grumtis dėl išlikimo.

„Raudonasis gyvsidabris“ atspindi labai platų visuomenės spektrą. Čia skaitytojai susidurs ir su senesnės kartos žmonėmis, po nepriklausomybės gavusiais netikėtą progą galiausiai pasimatyti su į užsienį kadaise priverstais pasitraukti giminaičiais, ir su sovietinio saugumo agentais, ir su įvairiausioms socialinėms grupėms atstovaujančiais nepriklausomybės gynėjais, ir su paskutiniuoju iš miško brolių, kuris, nepripažindamas sovietų valdžios, prasislapstė ištisus penkiasdešimt metų, ir su jaunuoliais, kurie geidžia laimės, tačiau dar nė neįtaria, kokių sunkių išmėginimų jiems atneš pirmieji į laisvę žengiami žingsniai.

Tai viena iš romanų ciklo „MES, Latvija, XX amžius“, kurį inicijavo rašytoja Gundega Repše Latvijos 100-mečio proga, knygų. Nuo 2014 iki 2018 metų buvo parašyta 13 romanų. Kiekvienas jų atspindi maždaug dešimties XX amžiaus metų laikotarpį. Ciklą kūrė žymiausi Latvijos rašytojai.