nesunaikinama moterų galia Knygoje „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ autorė Mona Chollet apnuogina reiškinį, apie kurį, greičiausiai, girdėjome tik istorijos pamokose – raganų medžioklė. Kokios moterys šiandien vis dar laikomos raganomis ir kodėl jos vis dar susiduria su skeptišku vertinimu?

„Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos" skirta viso pasaulio moterims. Šioje paprastoje ir įžvalgioje knygoje svarstoma, kaip paskutiniu metu pasikeitė raganų paveikslas. Tai pasakojimas apie tokias raganas, kaip dainininkė Lana Del Ray, užkeikusi Donaldą Trumpą, apie moteris Prancūzijoje, kovojančios už savo teises ir protestuojančios prieš neteisingą darbo įstatymą. Nors istorija raganas baudė žiauriai ir negailestingai - jos vis dar gyvos.

Knygos „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ autorė pasakoja apie krauju pasruvusius Viduramžius, apie prietarų persmelktus Renesanso laikus ir apie gąsdinančias raganų medžiokles.

1970 metais feminisčių šūkis skelbė: „Drebėkite, raganos grįžta!“. Kokios moterys buvo kaltinamos raganystėmis prieš šimtmečius ir kokios atsiduria ties šia riba šiandien, modernios visuomenės laikais?

Raganos šiandien yra nepriklausomos moterys, našlės ar vienišos moterys; raganos yra bevaikės moterys, nes pasibaigus raganų medžioklei moterys vis tiek neįgijo teisių į savo gimdą; raganos yra pagyvenusios moterys, kurios ir anksčiau, ir dabar kelia siaubą ir pasibjaurėjimą.

Didžioji knygos „Nesunaikinama moterų galia: stiprios, raganiškos, nepriklausomos“ stiprybė yra autorės aistra ir gebėjimas išgryninti šias problemas ir išanalizuoti šiuolaikinės visuomenės požiūrį į jas. Visos, kurios išvengia vyro globos, kurios nusprendžia netapti motinomis, kurios neslepia savo amžiaus yra anų laikų raganų palikuonės, tačiau liūdniausia, kad jos vis dar vertinamos neigiamai.

Pasitelkdama šiuolaikinės, populiariosios kultūros pavyzdžius, M. Chollet parodo, kaip kolektyvinėje sąmonėje veikia ideologinis nusistatymas prieš moteris. Šis mokslinių faktų ir šių dienų pavyzdžių mišinys daro knygą lengvai skaitomą ir pribloškiančią. Mes taip ir nepasprukome nuo gėdingų prietarų, tačiau, laimei, pasipriešinimas egzistuoja, ir vienišos, našlės, nenorinčios turėti vaikų bei pagyvenusios moterys stiprina savo galią.

Mona Chollet (g. 1973 m.) – šveicarų žurnalistė, rašytoja, gimė ir augo Ženevoje. Čia baigusi literatūros mokslus, įstojo į žurnalistikos mokyklą Lilyje, Prancūzijoje. Dirbo laisvai samdoma žurnaliste leidinyje „Charlie Hedbo“. Šiuo metu rašo ir redaktoriauja leidinyje „Le Monde Diplomatique“, taip pat veda laidą radijuje, kur dažniausiai kalba socialinėmis temomis, analizuoja feminizmo, žiniasklaidos problemas.

Iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė

mindfuck „Kiekvienas žmogus gali įveikti savo mindfuck’us ir tapti laisvas kurti visai kitokio lygmens gyvenimą. Kiekvienas turi galimybę tapti atviru, laisvu, savitu ir itin veikliu žmogumi, kuris žino savo tikrąjį kelią ir sėkmingai juo eina. Kiekvienas iš mūsų tikrai galime pasiekti gyvenime naują pasitenkinimo, intensyvumo ir laimės lygmenį. Ir tam nereikia ypatingų pastangų, reikia tiesiog mažiau sau trukdyti.“
Petra Bock

„Man niekada nepakels atlyginimo“, „Mano amžiuje ne laikas viską pradėti nuo pradžių“, „Man nepavyks, geriau nė nemėginsiu“. Tokie ir panašūs teiginiai yra būdingi mindfuck’ui. Jie trukdo mums veikti laisvai, su pasitikėjimu ir gyventi taip, kaip leidžia mūsų galimybės.

Savo praktinių patarimų knygoje Petra Bock pristato veiksmingas strategijas, kurios padeda atsikratyti pasenusių mąstymo modelių ir atskleisti savo asmeninį potencialą.

• Pripažintas metodas, leidžiantis atsikratyti psichologinio kenkimo sau.
• Inovatyvi trijų žingsnių metodika, kaip susikurti gyvenimą be mindfuck’ų.
• Daugybė veiksmingų ugdomojo vadovavimo principų ir intriguojančių pratimų.

Dr. Petra Bock – oratorė, rašytoja, vadybos konsultantė, viena žymiausių ugdančiųjų vadovių Vokietijoje. Ji yra naujosios kartos atstovė, kuriai sėkmė ir geri rezultatai yra neatsiejami nuo prasmingo gyvenimo, vertybių ir gyvenimo kokybės. Už „ypatingus pasiekimus ir nuopelnus ugdomojo vadovavimo srityje“ 2012 m. autorė buvo pagerbta aukščiausios kategorijos ugdančiųjų vadovų apdovanojimu (Coaching Award). Dr. Petra Bock prisidėjo prie Ugdomojo vadovavimo profesionalų asociacijos (Institute of Coaching Professional Association, Bostonas, JAV) įkūrimo. Kaip asmeninių sėkmės strategijų ekspertė ji kviečiama dėstyti Berlyno laisvajame universitete.

Iš vokiečių kalbos vertė Agnė Blaževičienė

„Kaladėlių berniuko“ autoriaus Keith Stuart antroji knyga "Stebuklų dienos" – tai jautri istorija apie gyvenimą, meilę ir viltį, apie tai, kaip išmokti džiaugtis kiekviena gyvenimo diena.

Tomas – vienišas tėvas. Žmonai jį paliko ir jis vienas augina dukterį Haną. Tomas vadovauja miestelio bendruomenės teatrui, kuris per kiekvieną Hanos gimtadienį sukuria tik mergaitei skirtą spektaklį. stebuklu dienos Tėvas labai stengiasi kasmet padovanoti dukrai kupiną džiaugsmo magišką dieną.

Tomas tiek daug dėmesio šiai dienai skiria ne šiaip sau – dar vaikystėje Hanai buvo diagnozuota sunki širdies liga, todėl nežinia, kas jos laukia ateityje. Tėvas visomis išgalėmis siekia, kad kiekviena dukros diena būtų įsimintina, prasminga ir... stebuklinga.

Kai Hana sulaukia paauglystės, nuolatinis tėvo rūpestis pradeda ją slėgti. Be to, sklinda kalbos, kad ją nuo mažens stebinęs miestelio teatras bus uždarytas. Jiems su tėvu teks ieškoti naujo gyvenimo kelių. Tačiau galbūt juos gali išgelbėti paskutinė magiška diena.

Teatras – daugiau nei pastatas. Visų pirma, tai aktorių bendruomenė, o Tomui ir Hanai - viso jų gyvenimo palydovas. Tomui tai dar ir paguoda bei pagalba rūpinantis sergančia dukra. Hanai jis irgi kelia daugybę šiltų prisiminimų…

Hana – stipri ir užgrūdinta paauglė. Ji šiuolaikiška, atvira pasauliui ir jo teikiamoms galimybėms asmenybė, kuri savo ligą priima ne kaip nuosprendį, o kaip iššūkį. O iššūkius, kaip žinia, galima įveikti. Ji sugeba mėgautis kiekviena gyvenimo diena. Mergaitė kasdien stebi magiją, kuriamą ne pasakų fėjų, bet aplink esančių, džiaugsmą spinduliuojančių žmonių, kurių šypsena ir pasitikėjimas vienas kitu padeda įveikti bet kokias kliūtis.

Vaizduodamas ir paauglišką meilę, ir sunkią Hanos ligą, Keith Stuart išvengia klišių – jo žodžiai neskamba banaliai, o pasakojama istorija įtikina. Versdami romano puslapius išgyvensite platų emocijų spektrą. Tačiau užvertę paskutinį knygos puslapį, būsite laimingi – toks pagrindinis šios istorijos tikslas.

„Stebuklų dienos“ – atviras ir nuoširdus pasakojimas, todėl atrodo, kad tai – ne romanas, o tikrų žmonių gyvenimo istorija. Ir nors ji sukrečianti, joje netrūks linksmų akimirkų ir džiaugsmo. Ji įkvepia nepasiduoti gyvenimo negandoms ir džiaugtis kiekviena diena.

„Stebuklų dienos“ tinkamos įvairaus amžiaus skaitytojams. Paaugliai tapatinsis su Hana, išgyvenančia paaugliškas emocias, priimančia sprendimus ir pirmą kartą įsimylinčia. Tėvus įkvėps Tomas, kuris rūpinasi savo dukra, prisiima už ją visą atsakomybę, o kartu nedrąsiai bando ir pats ieškoti naujos meilės.

Iš anglų kalbos vertė Sandra Siaurodinė

pabėgimas Visi tėvai jaučia asakomybę už savo vaikus, visi bando juos apsaugoti. Kartais - bet kokia kaina, nepaisant pavojaus, kuris kyla jų pačių gyvybei ar saugumui. „Pabėgimas“ – šeimos drama, pasakojanti apie tėvo pastangas išgelbėti dukrą.

Volstryto finansų konsultantas Saimonas Grynas turi pelningą darbą, jo žmona - protinga ir gerbiama gydytoja, pora augina tris vaikus. Tačiau vienas iš jų taps didžiausiu jo galvos skausmu – vyriausioji duktė Peidž pasirinks netinkamą ir pavojingą gyvenimo būdą.

Ji – priklausoma nuo narkotikų. Ji negali ištarti „ne“ savo smurtaujančiam vaikinui. Ji dingo ir aiškiai pareiškė, kad nenori būti surasta.

Po kiek laiko Saimonas netyčia pamato ją grojančią gitara Centriniame parke. Tačiau ji nė iš tolo neprimena mergaitės, kurią jis pažinojo. Akivaizdu, kad ji turi problemų, kurių pati išspręsti tikrai nebepajėgs.

Vos Saimonas pabando ją užkalbinti… ji pabėga. Ir jis pasielgia taip, kaip pasielgtų kiekvienas mylintis tėvas – jis nutaria sekti paskui ją į tamsų ir grėsmingą nusikalstamą pasaulį, apie kurio egzistavimą nieko nenutuokia. Šis jo sprendimas sukels pavojų visai šeimai. Tačiau Peidž turi sugrįžti namo...

Saimonui ieškant savo dukters, į dienos šviesą pradės lįsti narkotikų, tamsaus interneto ir paslaptingo kulto istorijos. Viskas susipins paskutiniuose knygos puslapiuose, kai Saimonas ir jo partnerė Elena ims įžvelgti atskirus nusikaltimus siejančią struktūrą. Intriga išliks iki paskutinių knygos sakinių.

Harlanas Cobenas meistriškai ir įtikinamai pasakoja šiurpią ir įtraukiančią istoriją. Įdomūs net antraeiliai „Pabėgimo“ herojai.

Amerikiečių rašytojas Harlanas Cobenas – dažnas „New York Times“ bestselerių sąrašo svečias. Daugiau nei tris dešimtis knygų išleidusio autoriaus romanai išversti į keturiasdešimt tris kalbas, išspausdinta per 70 mln. jų kopijų.

„Šeimos santykiai – pagrindinė romano „Pabėgimas“ tema, padedanti atskleisti paslaptingas žmogžudystes ir Peidž dingimą. Tačiau net pasiekus kulminaciją ir, rodos, suklijavus visus fragmentus į vientisą paveikslą, paskutinėse pastraipose skaitytojų lauks „bomba“. Tai tokia paslaptis, apie kurią skaitytojai dat ilgai mąstys jau užvertę knygą.“
USA Today

Iš anglų kalbos vertė Renata Petrylaitė

kaip nori Amerikiečių rašytojos Jude Deveraux romanas „Kaip nori“ nukels į atokų vasarnamį, kur susikirs trijų moterų likimai – rodos, tokie skirtingi, bet kartu stebėtinai panašūs.

Kai Olivijai buvo dvidešimt, jai teko išsiskirti su mylimu žmogum. Vėliau ji ištekėjo už nemylimo vyro ir ilgus metus tiesiog gyveno dviese. Dabar viskas gali pasikeisti – nors jai jau per šešiasdešimt, ji pagaliau galės būti kartu su savo mylimuoju. Juk naujo gyvenimo pradžiai amžius nesvarbus…

Penktosios dešimties slenkstį peržengusios Keitės istorija kitokia. Moteris ištekėjo už pasiturinčio, sėkmingo ir išvaizdaus verslininko. Atrodo, jai nieko netrūksta, tačiau yra vienas „bet“: Keitės vyras myli kitą!

Elizai dar tik dvidešimt keleri, bet ji jau įstrigusi nesėkmingų santykių voratinklyje. Savo vyro ji nemyli – jį merginai parinko tėvai. Ji jaučia, kad santuoka pasmerkta. Dar daugiau – pasirodo, vyras turi nuo jo besilaukiančią meilužę, todėl jis nori, kad Eliza tiesiog dingtų iš jo gyvenimo... Atrodo, jis ketina imtis drastiškų priemonių.

Trijų moterų keliai susikerta tą lemtingą vasarą vasarnamyje Samer Hilyje, Virdžinijoje. Visos trys ieško atsakymų į jas kamuojančius klausimus, o netrukus ima atvirauti apie savo nuoskaudas, troškimus ir svajones. Netikėtai jos gauna progą ištaisyti praeities klaidas, tačiau kas nutinks, kai svajonės ims pildytis?

Kaip ir kitos Jude Deveraux knygos, „Kaip nori“ sudomins skaitytoją ne tik jaudinančiu pasakojimu, bet ir žinomų filmų ar kitų literatūros kūrinių atgarsiais. Kelionė į praeitį ir ankstesnių įvykių apmąstymas įrodo, kad „Drugelio efektas“ išties egzistuoja – mažiausi pokyčiai praeityje šiandien gali sukelti neįsivaizduojamas pasekmes.

„Kaip nori“ – tikras ir nuoširdus kūrinys. Tai tikra emocijų audra. Tai pasakojimas apie tris stiprias ir savarankiškas moteris. Laikai keičiasi, bet vienintelis dalykas suteikianti moteriai laimę lieka nepakitęs - meilė. Meilė, kuri suteikia gyvenimui ypatingą prasmę... Tačiau ar sugebės trys labai skirtingos moterys pasinaudoti naujomis žiniomis ir savo galia?

Iš anglų kalbos vertė Gailė Kristinavičiūtė

Dzentlio kaledos virselis Inspektorius Džordžas Džentlis pakviečiamas praleisti Kalėdas užmiestyje – ilsėtis ir žvejoti lydekas. Bet netrukus jam tenka imtis daug didesnio plėšrūno medžioklės!

Kalėdų rytą įspūdinguose Merelio rūmuose, prie laiptų, randamas vieno svečio lavonas. Iš pradžių jo mirtis laikoma paprasčiausiu nelaimingu atsitikimu, bet Džentlis neskuba daryti tokių išvadų. Netrukus jis įsitikina – buvo įvykdyta žmogžudystė. Įtariamaisiais tampa visi – nuo rūmų lordo iki žemiausio rango tarno...