perlais balinta kava697 Knygos herojė neramiai laukia savo keturiasdešimtmečio. Blaškosi, kelia klausimus, randa atsakymus, džiaugiasi, keliauja, patiria daug nuotykių. Ir pamažu nurimsta. Šviesi, linksma optimizmo sklidina knyga - tai keturiasdešimt istorijų prie keturiasdešimt kavos puodelių. Apie spalvingą šiuolaikinės moters pasaulį ir jai tenkančius iššūkius. Lengvai. Arba sunkiau, jei norisi.

pelene 4 Dailiai iliustruota pasakėlė mažiesiems.

paskutinioji zemes zmoniu karta Ričardas Gavelis – išskirtinė asmenybė ir vienas ryškiausių Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpio rašytojų. Jo knyga „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ pirmą kartą buvo išleista 1995 metais. Tai gaveliškai apokaliptinis romanas, kuriame pinasi septynios istorijos, griaunančios gyvenimus ir... Vilnių.

Romanas „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ apibūdinamas kaip proza parašyta juodoji poezija. Čia pasakojama apie septynis atskirus personažus, tačiau jie patys ir jų istorijos yra susijusios, susipynusios ir, nepaisant to, kur jie gyvena, kur vyksta veiksmas, viskas galiausiai grįžta į Vilnių. Autorius tuos personažus vadina avatarais, taip duodamas skaitytojui užuominą, kaip stipriai yra susijusios visos istorijos. Avataras – tai induizmo mitologijoje vartojamas žodis, kuris apibūdina skirtingus vienos dievybės įsikūnijimus.

  grozis kaip buties busena Knygą „GROŽIS KAIP BŪSENA“ būtina perskaityti visiems, kas vertina protą. Protas yra galingas instrumentas, galintis kurti ir išrasti. Bet naudojamas neteisingai, jis gali tapti kančios įrankiu.

„GROŽIS KAIP BŪSENA“ parodo skaitytojui, kaip teisingai naudotis protu, kad ne tik asmeniniame, bet ir pasaulio žmonių gyvenime, viešpatautų taika. Kai protas randa savo tinkamą vietą, atsiskleidžia širdis, o su ja ir džiaugsmas.

Knyga „GROŽIS KAIP BŪSENA“ veda skaitytojus į džiaugsmo ir nušvitimo sferas, kur randami atsakymai į didžiuosius gyvenimo klausimus, skatina tobulėti dvasiškai, valdyti protą.

  maša ir lokys Skaityk linksmas istorijas apie tai, kaip Lokys žvejojo kalbančią undinėlę, kaip Maša su viduramžių riteriais žaidė ledo ritulį ir kuo baigėsi ilgai planuota Lokio kelionė traukiniu. Kartu su Maša ir jos draugais pasinerk į netikėtų nuotykių sūkurį ir pasikrauk geros energijos visai dienai!

durnių mokykla „Durnių mokyklą“ perskaičiau tik romanui pasirodžius, man buvo 16 metų, ir mane tie žodžiai supte įsupo. Aš pirmąkart patikėjau žodžiu. Supratau, ką turiu daryti. Turiu žodžiu kurti stebuklus.
{...}
Rusų literatūros klasika užgimė su Gogolio „Apsiaustu“, o XXI a. rusų literatūros vaikystė prabėgo Sašos Sokolovo „Durnių mokykloje“. Su šiuo kūriniu grožinė literatūra perkopė į kitą, aukštesnę dimensiją.“
(Iš Michailo Šiškino atsiliepimų anuomet ir šiandien)

„Ką tik perskaičiau Sašos Sokolovo romaną „Durnių mokykla“ – įtraukianti, tragiška ir graudžiausia knyga.“
(Iš 1976 m. Vladimiro Nabokovo laiško leidėjui Carlui R. Profferiui)