„Šviesos blyksnis“ – dar vienas jautrias šiuolaikinės visuomenės temas paliečiantis Jodi Picoult romanas. Kaip elgtis pareigūnui, kurio vaikas tapo pagrobėjo įkaitu?

šviesos blyksnis Šilta rudens diena moterų reprodukcinės sveikatos klinikoje – arba Centre, kaip ją vadina vietiniai – prasideda įprastai. Paslaugus ir draugiškas kolektyvas siūlo pagalbą kiekvienai duris pravėrusiai merginai ar moteriai.

Centras liko vienintele vieta visoje Misisipės valstijoje, kur moterims teisėtai daromi abortai, tad moterų, kurias gyvenimo aplinkybės privertė čia užsukti, netrūksta… Tačiau tą rytą pro duris įžengia sielvartaujantis ir iš pusiausvyros išmuštas vyras – pradėjęs šaudyti, jis paima Centro lankytojas ir darbuotojus įkaitais.

Į nusikaltimo vietą atskubėjęs policijos derybininkas Hju Makelrojus pradeda įprastinę procedūrą – aptveria įvykio vietą, išrikiuoja policijos pajėgas, rengia planą, kaip užmegzti su užpuoliku ryšį. Tačiau vienas dalykas viską apverčia aukštyn kojomis... Hju Makelrojus gauna žinutę, kad už Centro durų – ir jo duktė Vren.

Centre - daugybė žmonių ir kiekvienas iš jų gali papasakoti sukrečiančią savo gyvenimo istoriją: paniką bandanti įveikti slaugė, trokštanti išgelbėti sužeistos moters gyvybę; gydytojas, kuris vedamas tikėjimo renkasi daryti abortus, o ne priešingai; Centro paciente apsimetanti abortų kritikė, kuriai dabar gresia mirti nuo „saviškio“...

Net kai skaitytojui jau atrodys, kad jis žino, kuo baigsis pasakojama istorija, Jodi Picoult jo taip paprastai nepaleis. Ji vis artimiau supažindina su kiekvienu veikėju, kviečia suprasti kiekvieno iš jų motyvus ir argumentus, kviečia išgirsti kiekvieno požiūrį į susiklosčiusią situaciją. „Šviesos blyksnis“ - daugiau nei paprastas romanas, tai atsakas į aktualias socialines problemas.

Jautrios temos, nuolat dominančios žiniasklaidą ir keliančios diskusijas visuomenėje – ne naujiena Jodi Picoult. Ji savo prozoje nagrinėjo jautrias Holokausto, mirties bausmės, homoseksualų teisių ir kitas temas. Kontroversiškų temų ji nebijo: „Niekad nenurodinėju savo skaitytojams, kaip jie turėtų galvoti – tiesiog įgarsinu skirtingas diskutuojančias puses ir kviečiu įsiklausyti į jų argumentus, o tada paklausti savęs, kodėl mano įsitikinimai yra tokie, kokie yra? Galbūt grožinė literatūra yra vienintelė galimybė išgirsti ir kitą pusę“, – svarsto rašytoja.

„Picoult kalba lyriška, ypač kai ji aprašo savo kuriamus personažus - jų lūpomis pasakojamos istorijosjautrios ir betarpiškos. „Šviesos blyksnis“ – romanas apie meilę ir skausmą, tačiau Picoult niekada nesakys, kaip jūs turėtumėte jaustis. Ji tik ieško ryšio tarp atjautos ir proto – kadangi pasauliui šiandien trūksta abiejų, jos knygos turi būtų skaitomos.“
The Independent

Iš anglų kalbos vertė Irena Kupčinskienė

adata Ant trijų kryžių kalno, esančio Vilniaus centre, randama nužudyta jauna moteris. Ant nužudytosios kaktos – negyvas balandis, ant kairio peties ištatuiruota raudona papūga, o kairė krūtis atrodo labai keistai. Danguje ratus suka erelis. Ką visa tai reiškia?

Patyrusiam policijos komisarui Algimantui Butkui, kurio asmeninis gyvenimas visiškai pairo, tenka spręsti patį sudėtingiausią savo praktikoje galvosūkį.

Jaroslavo Melniko, žinomo rašytojo – siurrealisto ir fantasto – knygos populiarios ir Lietuvoje, ir užsienyje. Naujausias šio autoriaus romanas "Adata" – kvapą gniaužiantis skandinaviškas trileris, kuriame tyrinėjamos žmogaus psichikos gelmės.

Šį labai vilnietišką romaną apie neįprastą nusikaltimą lietuviai skaitys kartu su prancūzais, nes tuo pat metu pasirodo ir Prancūzijoje.

 

kasdien vis labiau Meilė, geismas ir praeities našta...

Kas nutinka, kai tau – trisdešimt šešeri, bet tu dar netekėjusi ir neturi vaikų? Kai bosas spaudžia tave su juo permiegoti, jo viršininkė tavęs už tai nekenčia, o tu tuo metu sutinki velniškai patrauklų, bet daug už tave jaunesnį lėktuvo pilotą? Kai noras būti mylimai tampa toks stiprus, jog nutari priimti beprotiškiausius sprendimus, nutraukti senas draugystes ir negalvoji apie padarinius?

Ar gali būti, kad išsipildžiusios svajonės gyvenimą padarys dar nelaimingesnį? O gal tai ir yra kelias, padedantis suprasti, kur link iš tiesų tave veda širdis?

Pirmas lietuvių autorės Kamilės Birgės romanas "Kasdien vis labiau" – apie jausmus, kurie įsiplieskia, kai prarandama viltis jų kada nors sulaukti. Apie užsispyrimą siekti laimės ir pasitikėjimą likimu. Apie meilę, kurią sutikus pagaliau galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.

vienišas kačiukas Darsė praleido visas atostogas su savo naujuoju vietoj nenustygstančiu kačiuku Čarliu. Bet vėl prasidėjus pamokoms jos beveik nebebūna namuose, nes ji dar žaidžia mokyklos futbolo komandoje. Čarlis ima nuobodžiauti, pasijunta vienišas, todėl patraukia tyrinėti pasaulio ir susiranda sau naują draugę...

Darsė pastebi, kad jos kačiukas vis kažkur dingsta, ir stengiasi praleisti su juo daugiau laiko. Deja, vieną dieną Čarlis namo nebegrįžta. Kurgi jis dingo?

Iš anglų kalbos vertė Vaiva Būgaitė

vienas iš mūsų meluoja „USA Today“ ir „New York Times“ bestseleris, „Buzzfeed“, „Entertainment Weekly“ ir kitų leidinių įvardinta kaip geriausia knyga jaunimui – „Vienas iš mūsų meluoja“ sujungia geriausias detektyvo ir jaunimui skirtų knygų savybes. Karen M. McManus skaitytojams pateikia nepamirštamą penkių paauglių istoriją.

Ar pajėgsite išspręsti paslaptingos žmogžudystės mįslę? Atidžiai įsiskaitykite ir galbūt jums pavyks.

Pirmadienio popietę penki vyresniųjųu klasių mokiniai paliekami po pamokų. Tarp jų daiktų surandami telefonai, kurie griežtai draudžiami mokykloje.

Penketas paliktųjų:
Bronvina, protingoji, tikisi įstoti į Jeilį, niekad nenusižengė nė vienai taisyklei;
Edė, gražioji, lyg iš šampūno reklamos nužengusi blondinė;
Neitas, blogiukas, linkęs nusikalsti, jau dabar stebimas policijos dėl narkotikų prekybos;
Kuperis, sportiškasis, beisbolo aikštelės pažiba, mergaičių susižavėjimo objektas;
Saimonas, atstumtasis, mokykloje nekenčiamos apkalbų programėlės autorius.

Iš klasės, kurioje jie susirinko, Saimonas niekada nebeišeis... Tyrėjai sako, kad jo mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas. Jis mirė pirmadienį, o antradienį programėlėje planavo paskelbti pikantiškų žinių apie kiekvieną iš likusio ketvertuko. Staiga kiekvienas jų tampa įtariamuoju. O gal kažkas juos „pakišo“?

Visi turi paslapčių. Tačiau kaip toli galima žengti, kad jos liktų apsaugotos?

Žurnalistės diplomą turinti rašytoja Karen M. McManus šiuo metu gyvena Masačusetso valstijoje. „Vienas iš mūsų meluoja“ – pirmoji autorės knyga, pelniusi jai tarptautinį pripažinimą ir sėkmę. Knyga išversta į keturiasdešimt kalbų, susilaukė tęsinio, pagal ją planuojama statyti filmą.

Debiutinę Karen M. McManus knygą išleidusios leidyklos redaktorė Kristina Marino sako, kad nors knyga primena garsius filmus, joje esama kažko autentiško: „Ši knyga paremta tikrove, tikru pasauliu. Jos veikėjai nėra Holivudo pažibos, o papasakota situacija tikrai gali įvykti“.

"Jei „Pusryčių klubas“ (angl. „The Breakfast Club“) ir „Liežuvautoja“ (angl. „Gossip Girl“) susilauktų kūdikio ir jį užaugintų Agata Christie, rezultatas būtų „Vienas iš mūsų meluoja“. Knygos autorė Karen M. McManus pradžioje nevengia naudotis herojų klišėmis – moksliukė, raumeningas gražuoliukas, princesė ir chuliganas. Tačiau pradėjusi pasakoti kiekvieno iš jų istoriją, aiškėja, kad žmonės ne visada yra tokie, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio.“
Common Sense Media

„McManus žino, kaip kurti įtampą, tačiau tikroji romano galia - veikėjų asmenybės. Autorė kiekvienam iš jų skiria itin daug dėmesio, beto, mėgsta šen bei ten paslėpti“ netikrų, dėmesį nukreipiančių detalių. Net Saimonas, istorijos auka, yra išsamiai atskleistas veikėjas – tai puiku, nes su juo susiduriame tik labai trumpam.“
Entertainment Weekly

Iš anglų kalbos vertė Rita Kaminskaitė

Lietuvių kilmės Amerikos rašytojos Birutės Putrius romanas „Paklydę paukščiai“ – tai pasakojimas apie pirmuosius išeivių iš Lietuvos žingsnius naujoje šalyje, jų bandymą įsitvirtinti ir pastangas išsaugoti ryšį su gimtąja šalimi.

paklyde paukščiai Du kontinentai ir keturiasdešimt metų – tokią laiko ir erdvės geografiją aprėpia knygoje pasakojamos trumpos istorijos. Pagrindinė veikėja Irena Matas į Čikagą atvyko dar būdama vaikas. Jos ir jos draugų istorijos gyvai perteikia iššūkius, su kuriais jiems tenka susidurti, bandant įsitvirtinti svečioje šalyje. Vienas iš svarbiausių klausimų – ką reiškia būti amerikiečiu, kai iš tiesų juo nesi?

Susipinančios Talmano gatvės gyventojų istorijos – tai sunkaus ir ne visada sklandaus bandymo prisijaukinti naująją šalį atspindys. Kol vaikų tėvai vis dar gyvena praeitimi, vaikai bando kurti ateitį naujoje šalyje ir stengiasi pasinaudoti visomis jos siūlomomis galimybėmis.

Brandą pasiekusių Irenos ir jos draugų ambicijos neapsiriboja vieno Čikagos priemiesčio gatvėmis ir jiems norisi pakelti sparnus tolesniam skrydžiui, tačiau ar jų nesulaikys praeities nostalgija?

Po daugelio dešimtmečių griuvus Geležinei uždangai, kai kurie iš jų sugrįš į sovietų valdomą gimtąjį kraštą, tačiau čia juos pasitiks dar daugiau nežinomybės.

„Paklydę paukščiai“ - tai pasakojimas apie dvi kartas. Viena iš jų prisimena tarpukarį, kai galėjo džiaugtis erdviais namais, gėrėtis darželiuose augančiomis gėlėmis ir valgyti iš porcelianinių indų. Dabar jiems tenka nešioti dėvėtus drabužius, gyventi ankštame bute ir mokytis svetimos kalbos. Kita karta – jaunimas, vis labiau pamirštanti tėvų šalį ir trokštanti gyventi naujajame pasaulyje. Jie nuolat balansuoja tarp noro siekti amerikietiškos svajonės ir ištikimybės tėvams bei jų praeičiai.

Birutė Putrius pasakoja dirbusi anglų kalbos ir literatūros mokytoja, tačiau jos didžiausia svajonė visada buvo rašyti – tam ji lankė įvairius kursus, mokėsi scenarijų kūrimo, tačiau vėliau nusprendė imtis prozos.
Anot autorės, įkvėpimas parašyti knygą „Paklydę paukščiai“ užklupo aplankius vaikystės vietą – Marketės parką. Jis buvo neatpažįstamai pasikeitęs, neliko sausakimšų ūžiančių tavernų ir keistų jų lankytojų. Birutė Putrius panoro aprašyti, kaip jautėsi į svetimą šalį atvykę lietuvių išeiviai – jos knyga pirmiausia buvo skirta amerikiečių auditorijai.

„Puikus žvilgsnis į Lietuvos ir Amerikos kultūras bei šalių istoriją. Putrius nuostabiai jautriai perteikia ištremtų žmonių namų ilgesį. <...> Lietuviškas folkloras kuria magiškojo realizmo atmosferą.“
Publisher’s Weekly

„Knygoje netrūksta ir tragiškų, ir komiškų scenų, tačiau jautri Putrius plunksna visada švelni, motyvai nuoširdūs, o įžvalgos gilios – perskaitę knygą ne tik daug sužinome, bet ir gerai praleidžiame laiką.“
Vilnius Review