image 549 Pirmasis kanadiečių rašytojos Shari Lapena kriminalinis trileris „Popierinės sienos“ įtraukia į paslapčių ir intrigų kupiną istoriją, kuri prasideda iš namų mįslingai dingus pusės metų mažajai Korai.

Ana ir Markas Končiai – laiminga pasiturinti pora, kuriai, regis, nieko netrūksta. Jie myli vienas kitą, turi nuostabius namus, o didžiausias jų gyvenimo džiaugsmas – dukrytė Kora. Pogimdyvinė Anos depresija liko praeityje, todėl pora gali atsipalaiduoti ir vėl mėgautis gyvenimu.

Tokią progą pasiūlo laime ir džiaugsmu spinduliuojantys kaimynai. Jie Marką ir Aną pakviečia vakarienės – tiesa, kaimynė Sintija turi vieną pageidavimą. Ji negali pakęsti vaikų verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį, todėl paprašo Korą palikti namie. Nieko asmeniško.

Ana abejoja, ar elgiasi teisingai, tačiau abu su vyru nutaria kas pusvalandį tikrinti, kaip laikosi jų duktė. Be to, ramiai miegančią mažylę nuolat stebi per mobilųjį įrenginį. Juk Končių namai čia pat, vos už keleto žingsnių – kas bloga gali nutikti?

Deja, atsistinka siaubingas dalykas. Kora dingsta. Grįžusius namo Aną ir Marką pasitinka vaikštinėjantys po namus ir renkantys įkalčius policijos pareigūnai. Detektyvas Rasbachas užduoda baisius klausimus. Tėvai vis labiau ir labiau grimzta į neviltį. Įtarimo šešėlis krenta ant kūdikio tėvų, tačiau tyrimui įsibėgėjant ima aiškėti kur kas sudėtingesnė tiesa.

Lenktynėse su laiku Ana ir Markas vienas apie kitą sužinos dalykų, apie kuriuos nė neįtarė. Į paviršių ims kilti senos paslaptys, užgniaužta neapykanta, nuoskaudos ir sena pagieža. Iki kol paaiškės šokiruojanti tiesa.

image 507 Ji – užburiančiai graži ir pavojinga.
Saulės dievo Helijo duktė Kirkė neabejotinai yra viena iš dviprasmiškiausiai vertinamų mitologinių būtybių nuo pat tada, kai ją „Odisėjoje“ apdainavo Homeras. Šiandien knygoje "Kirkė" šį mitą iš naujo pasakoja amerikiečių rašytoja Madeline Miller.

Galingiausio iš Titanų, Saulės dievo Helijo rūmuose gimė duktė. Bet ji ne tokia, kokios tikėjosi šviesos valdovas – ji neturi nei tėvo galių, nei savo motinos Perseidės žavesio. Ją labiau traukia žmonių pasaulis. Bendraudama su mirtingaisiais ji pamilusi vieną iš jų, o tuomet ji atranda savyje nepaprstą galią - gebėjimą burti ir raganauti. Ji gali priešus paversti pabaisomis. Ji ima kelti grėsmę net patiems dievams.

Jos kerų išsigandęs Dzeusas ištremia ją į negyvenamą Ajajos salą, kur Kirkė tobulina savo meną. Čia ji prisijaukina laukinius žvėris. Čia ją aplanko daugybė mitologinių herojų – baisusis Minotauras, meistras Dedalas ir jo pasmerktasis sūnus Ikaras, krauju susitepusi Medėja ir, be abejonės, suktasis Odisėjas.

Tačiau ilgai gyventi tarp dievų ir mirtingųjų pasaulio neleista. Patekusi vieno iš kerštingiausiųjų Olimpo dievų akiratin, Kirkė turės pasirinkti - priklausyti dievų ar žmonių pasauliui.

09480082 176x2201 Prestižine „Man Booker“ premija apdovanotas lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Bėgūnai“ – knyga-kaleidoskopas, sudaryta iš trumpų miniatiūrų, nedidelių novelių, apysakų, ese ir kelionių apybraižų. Tai pasakojimas apie šių dienų klajoklius - apie mus. Apie vidinį nerimą, kuris verčia žmogų palikti savo namus ir keliauti ieškant kažin kokio tikslo, o tuo tikslu dažnai tampa pati kelionė.

Romanas parašytas kaip dėlionė, kai kurios dalys trumpos ir, atrodytų, nesvarbios - kelionės užrašai, informacija apie skrydį, netikėti susitikimai oro uoste, laukimo salėje netyčia nugirsti pokalbiai... "Bėgūnai" - tai kelionė po pasaulį ir žmogaus kūną. Visas istorijas galima suskirstyti į dvi dalis - vienos iš jų pasakoja apie keliones, o kitos - apie žmogaus kūną. Apie žmogaus kūną čia kalbama ne kaip apie jo dvasios buveinę, o kaip apie organų ir audinių visumą, apie žmogaus anatomiją.

Prieš keletą šimtmečių Rusijoje egzistavo paslaptinga sentikių bėgūnų sekta – anot jų, kad jūsų nepagautų blogio jėgos, būtina nuolat judėti. Tik judėjimas gali išgelbėti žmogų nuo velnio pinklių. Nežinia, ar šiandien dar gyvuoja ši sekta... Galbūt dėl šiandienos gyvenimo būdo mes visi jau esame jos nariai?

„Bėgūnai“ – tai daugiau nei šimtas fragmentų, kuriuose fiksuojami tiek realūs, tiek išgalvoti įvykiai bei žmonės. Nuo lenko, beprotiškai ieškančio atostogų metu Kroatijoje dingusios žmonos ir vaikų, iki Šopeno širdies, paslėptos po jo sesers sijonu, kelionės į Varšuvą. Romano laikas nuolat keičiasi – skaitytojai keliauja nuo XVII a. iki šių dienų ir atgal. Olga Tokarczuk sako, kad knygos parašymo metu visas pasaulis buvo atviras ir kalbėjo apie sienų griuvimą – šiandienos politinių įvykių fone, kai siekiama vis didesnės izoliacijos ir uždarumo, jos siunčiama žinia yra kaip niekad reikalinga.

image 353 „Zombių karštinė“ – 8-12 metų vaikams skirta pirmoji trilogijos dalis. Nedideliame miestelyje ima dėtis keisti šiurpoki dalykai ir pagrindinis herojus Hektoras sieks išsiaiškinti tų dalykų priežastis. Ši vasara – karščiausia, kokią prisimena Eldsalos žmonės. Sunku ir suprasti, ar dėl prasidėjusių protu nepaaiškinamų dalykų kaltos perkaitusios miestelėnų galvos, ar išties miestelyje vyksta kažkas paslaptinga. Vieną vakarą Herbertą aplanko keistuolis su dviem lagaminais – vienas iš jų ant slenksčio palieka tamsią dėmę labai panašią į kraujo klaną. Negana to, ramybės neduoda visur zujančios vapsvos ir paslaptingas gyventojus užpuolęs negalavimas – ligonio veidas išbala, o akys keistai parausta. Tačiau tai – tik siaubingų įvykių pradžia. Netrukus Herbertas pamato gatve einantį bendramokslį, kuris nešasi negyvą kruviną triušį. Mūsų herojui daugiau ženklų nebereikia. Kartu su bičiule Sale jie įsirengia apleistame malūne slėptuvę - bendražygiai bandys aiškintis aiškintis gyvenimą aukštyn kojomis apvertusių įvykių paslaptis. Jie įsitikinę, kad yra saugūs ir jokie gyvi (ar negyvi) padarai jų nepasieks. Tačiau ar neklysta Herbertas, budamas taip optimistiškai nusiteikęs? Švedų rašytoja Kristina Ohlsson geriausiai žinoma kaip detektyvų rašytoja, o jos knyga „Zombių karštinė“ – literatūrinio bandymo kurti vaikams pradžia. Tai pirmoji trilogijos knyga, susilaukusi literatūrinių įvertinimų tiek Švedijoje, tiek už jos ribų. Politikos mokslus studijavusi moteris dirbo Švedijos slaptojoje tarnyboje (antiterorizmo skyriuje) ir Užsienio reikalų ministerijoje. Šiandien visą savo laiką ji skiria kūrybai.

image 680 Klaudija Hempton, ambicinga, garsi istorikė, buvusi karo korespondentė, guli mirties patale ligoninėje. Slaugėms ji prisipažįsta kurianti svarbiausią savo gyvenimo kūrinį – pasaulio istoriją.

Istorijos balsas – daugialypis, sudarytas iš plačios balsų įvairovės. Klaudijos pasakojimas susipynęs su kitų žmonių istorijomis: motinos Editos, brolio Gordono, meilužio Džesperio, dukters Lisos, o ypač dar vieno žmogaus – Tomo. Pastarasis – jos gyvenimo šerdis, didžioji meilė, atrasta ir netrukus prarasta Egipte.

Prisimindama tuos, kuriuos pažinojo, Klaudija lipdo spalvingą savo epochos mozaiką. Ausdama atsiminimų, besikeičiančių balsų ir požiūrių audinį ji sukuria meistrišką panoramą, kurioje atsiskleidžia jos – o kartu ir viso pasaulio – likimą lėmę troškimai bei netektys.

image 361 Debiutinis airių rašytojos Liz Lawler romanas „Neprabusk“ – trileris apie gydytojos išgyventą siaubą ir viso pasaulio abejingumą jos skausmui.

Aleksos Teilor dienos teka įprasta vaga: ji – gerbiama gydytoja, jai puikiai sekasi, ji planuoja tapti konsultuojančia specialiste ir palikti priimamąjį, kuriame šiuo metu dirba. Aplink – draugiški kolegos, supratingi draugai ir mylintis vaikinas. Tačiau vieną naktį viskas pasikeis...

Aleksa prabunda ant operacinio stalo. Jos kojos tvirtai surištos, ji nuoga, aplink sukiojasi chirurgine kauke veidą prisidengęs vyras. Šoko ištikta moteris pamano patekusi į avariją, tačiau supranta, kad patalpoje esantis žmogus – tikrai ne chirurgas. Juk jei jis būtų gydytojas, ji atpažintų savo kolegą. Vyriškis prabyla ramiu balsu ir ima pasakoti, ką jai padarys. Aleksa bando šauktis pagalbos, tačiau pradeda veikti nauja anestetikų dozė…

Aleksa prabunda kitoje lovoje. Aplink ją – pažįstami žmonės, pasakojantys, kad Aleksą rado ligoninės teritorijoje - ant jos neva nukrito lūžusi medžio šaka. Moters įtikinėjimais, jog buvo išprievartauta, niekas nenori tikėti, nes atlikti medicininiai tyrimai nieko nerodo. Jos žodžiais abejoja visi, tačiau greitai ji sutiks ir dar vieną paslaptingojo prievartautojo auką...

Pasakojime netrūksta įtampos, žmogžudysčių, tarpusavyje susijusių paslaptingų įvykių, grėsmės ir pavojų. Pavydas virsta panieka, draugai pasirodo netikri, o jų vieton stoja buvę priešai. Aleksos vaikinas ja netiki, policija stengiasi viską užglaistyti, gydytojai moters problemas ignoruoja, o aplink tvyro nepasitikėjimo atmosfera. Trileryje „Neprabusk“ susipina žmogiškosios emocijos ir jausmai, kurių nepajėgia perrėkti bejėgiškas Aleksos balsas.