meiluzis 1 Daugiau nei trisdešimt romanų parašiusi autorė Jane Gardam pasaulinio pripažinimo sulaukė su savo trilogija, kurioje per vienos šeimos gyvenimo istoriją pažvelgė į Britanijos Imperijos griūtį. Pirmasis trilogijos romanas – „Vyras be trūkumų“, antroji knyga – „Žmona su paslaptimi“, na o galiausiai seriją pabaigia „Meilužis“.

Pirmoji serijos dalis „Vyras su trūkumais“ nupiešė išsamų sero Edvardo Federso paveikslą. Knygoje „Žmona su paslaptimi“ autorė papasakojo apie Federsų santuoką Edvardo žmonos Betės akimis. „Meilužis“ yra apie abiejų sutuoktinių bendrą pažįstamą – advokatą Terensą Veniringą. Šis elegantiškas ponas yra amžinas Edvardo Federso varžovas. Jie nuo jaunumės vienas kito nekentė ir konkuravo visur kur tik įmanoma – tiek darbe, tiek visuomenės akyse, tiek asmeniniame gyvenime. Ir abu jie mylėjo Betę.

Betės ir Edvardo pažintis prasidėjo Honkonge. Sėkmingas, puikią karjerą darantis advokatas pasipiršo jaunai merginai, o ji ilgai negalvojusi sutiko. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms Betė sutiko savo gyvenimo meilę – žavingą sužadėtinio konkurentą Terensą Veringą. Taip užsimezgė meilės trikampis, kuris tęsėsi ne vieną dešimtmetį.

Romane „Meilužis“ rašytoja pamažu skaitytojams atskleidžia, kas gi toks iš tiesų buvo Terensas. Kas nutiko vyro praeityje, apie kurią jis atsisako kalbėti ir kodėl jie su Edvardu nesutarė dar iki įsiterpiant Betei? Ką jame įžvelgė Edvardo žmona? Galiausiai visos šios paslaptys išaiškės.

Jane Gardam neabejotinai yra gabi portretų kūrėja ir jos trilogija tą įrodo. Visos trys dalys yra kupinos britiško humoro, ironijos ir įdomių naudingų žinių, padedančių suprasti britų imperijos istoriją bei paskutines gyvavimo dienas.

Kostas Kostas Smoriginas yra vadinamas Lietuvos teatro scenos generolu. Jis – vienas žinomiausių mūsų šalies aktorių, kuris pasižymi išskirtiniu talentu, humoro jausmu ir bekompromisiu charakteriu. Kostas sukūrė daug svarbių vaidmenų, taip pat parašė lietuviams gerai žinomas, klasika virtusias dainas. Geriau pažinti šią įdomią asmenybę padės Arno Ališausko biografinė knyga „Kostas“.

Kostas Smoriginas gimė 1953-tais metais, Kaune. 1971–1975 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kostas sukūrė kelias dešimtis vaidmenų teatre ir kine, buvo vienas iš dainuojamosios poezijos žanro pradininkų. 2001-ais metais aktorius gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Pristatydamas knygą Arnas Ališauskas teigė, kad ne visai taip įsivaizdavo pokalbius su herojumi. Autorius tikėjosi smagių pasakojimų ir anekdotų, tačiau kalbėdamiesi su Kostu Smoriginu, jie ne tik linksmai kvatojosi, bet ir narstė itin rimtas temas. Knygos „Kostas“ nuotaika yra laviruojanti, o tekstas atskleidžia dar nepažintas aktoriaus puses.

Leidinyje surinktos ne tik paties Kosto Smorigino mintys. Arnas Ališauskas kalbino aktoriaus kolegas, artimuosius, draugus bei pažįstamus. Šie pasakojimai vietomis prajuokins, o vietomis kels graudulį ir privers nubraukti vieną kitą slaptą ašarą.

Arnas Ališauskas teigia, kad daugelis žmonių įsivaizduoja gerai pažįstą Kostą Smoriginą. Žiniasklaidoje matomas vyras yra kaip ant delno: žinome, kokiam vaidmeniui jis ruošiasi, kur atostogauja ir net kada suserga. Tačiau po visuomenei prieinamu išoriniu portretu glūdi gerokai gilesni sluoksniai. Juose slypi atviras, gilus ir emocingas Kostas. Bendrauti su juo, tai tarsi brautis pro nuoširdaus džiaugsmo ir dar nuoširdesnės savigraužos džiungles.

„Kostas“ – biografinė knyga, pasakojanti apie aktoriaus vaikystę, giminaičius, gyvenimą bei profesinį kelią. Tai atsiminimai apie gyvus ir mirusius žmones, Kosto Smorigino kolegas, taip pat tai vaidmenų ir gyvenimo situacijų analizė. Knygoje apčiuopiami ir bandymai rasti atsakymus į klausimus, ką reiškia gyventi šalia žvaigždės, ką išgyvena artimieji, kai aktorius ruošiasi vaidmeniui, kokia yra premijų ir žinomumo kaina bei kaip gimsta spektakliai. Arnas Ališauskas knygą kartu su Kostu Smoriginu rengė ištisus metus. Tai yra unikali galimybė pažvelgti į Lietuvos scenos užkulisius.

Arnas Ališauskas – poetas, rašytojas, scenarijų autorius, kritikas. Jis yra išleidęs porą savo poezijos knygų, parašė scenarijus pjesėms ir dokumentiniam filmui. Taip pat Arnas Ališauskas yra knygos „Valdas Adamkus. Pokalbiai nesilaikant protokolo“ sudarytojas.

karaliene viktorija Nė vieno kito monarcho viešpatavimas taip neformavo pasaulio, kuriame lig šiol gyvename. Gyvenimo pabaigoje ji valdė daugiau nei ketvirtį pasaulio gyventojų.

Rašytoja, istorikė Dr. Lucy Worsley savo romane „Karalienė Viktorija“ sukūrė visiškai kitokį garsiosios monarchės įvaizdį, nei tas, kuris paplitęs mūsų vaizduotėje. Karalienė Viktorija – viena garsiausių visų laikų valdovių, o ši knyga – visapusiškas jos portretas.

Autorė knygoje „Karalienė Viktorija” ieško atsakymų į klausimus, kas gi iš tiesų buvo ši moteris. Ar neišvaizdi, gedulo drabužiais apsirėdžiusi sena dama? O gal gyvenimo džiaugsmu trykštanti romantiška princesė, besisukanti šokių salėse? Prieš akis turime šiuos du įvaizdžius ir niekada sau nekeliame klausimo, kaip gi žavi princesė pavirto ta gedinčia senute? Kažkur tarp šių dviejų moterų buvo ir trečia - garsiausia, didelį paveldą pasauliui palikusi, šalies valdovė. Karalienės Viktorijos laikais matyti moterį soste tikrai nebuvo įprasta. Monarchei teko nelengva užduotis atrasti kelią į žmonių širdis bei užsitarnauti pagarbą.

Kiekviena karalienė yra ne tik valdovė. Visų pirma, soste sėdi paprasta moteris. Ji yra dukra, žmona, motina, našlė, draugė. Kiekvienas vaidmuo kelia vis kitus, tikrus reikalavimus. Iki pat šių laikų moterims priskiriami tam tikri vaidmenys. Kyla klausimas, kaip laviruoti tarp jų ir dar sėkmingai valdyti šalį? Iš pažiūros karalienė Viktorija elgėsi iš tiesų konservatyviai, tačiau panagrinėjus istoriją, matome, kad ji ne tik pakeitė monarchiją, bet ir padarė didelę įtaką moters padėčiai visuomenėje.

Viktorija buvo ir stipri monarchė, ir paprastas žmogus su savo džiaugsmais bei nusivylimais. Ji sirgo pogimdymine depresija, patyrė savų baimių bei buvo kone labiausiai stebimas žmogus pasaulyje. Autorė akcentuoja ir tai, kad karalienės Viktorijos sutuoktinis Princas Albertas nenusipelnė itin teigiamo visuomenės dėmesio.

Dr. Lucy Worsley kurdama „Karalienę Viktoriją“ rėmėsi ne tik istorijos šaltiniais, bet ir karalienės asmeniniais laiškais bei dienoraščiais. Pasakojimas prieš skaitytojų akis išskleidžiamas per dvidešimt keturias svarbiausias karalienės Viktorijos gyvenimo dienas.

 

ledynu alsavimas grenlandijos byla 1 Danų autoriaus Mads Peder Nordbo kriminalinis romanas „Ledynų alsavimas“ išpildo visus lūkesčius, paprastai keliamus skandinaviškam detektyvui. Skaitytoją pasitinka tamsi ir nerimą kelianti atmosfera, šiurpios žmogžudystės bei brutalumas, paliečiamos socialinės ir politinės problemos.

Jaunas žurnalistas Metju Keivas sunkiai atsigauna po asmeninės tragedijos. Automobilio avarijoje netekęs mylimosios ir dar negimusio kūdikio, jis palieka Daniją ir išvyksta gyventi į atšiaurią Grenlandiją, kur vaikystėje praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Saloje jis įsidarbina vietiniame laikraštyje ir ramiai leidžia savo niūrias dienas. Netikėtai Grenlandijos gyventojai susijaudina. Netoli sostinės Nūkos aptikti seni mumifikuoti vikingo palaikai. Išskirtinis įvykis gali sudrebinti tarptautinę istorikų bendruomenę. Laikraščio redakcija Metjų Kleivą išsiunčia sukurti reportažo apie šį sensacingą atradimą.

Deja, į vietą atskridę ekspertai bei žurnalistas randa itin kraupų vaizdą. Vikingo mumija dingusi, o aplink mėtosi žiauriai išdraikyti naktį ją saugojusio policininko palaikai. Supratęs, kad policija kažką slepia, Metju pradeda savarankišką tyrimą ir netrukus atranda, kad 1970-tais metais identiškai buvo nužudyti keli vyrai. Visi jie kaltinti šiurpiais nusikaltimais, dažniausiai smurtu ir prievarta prieš savo dukras. Sekdamas abiejų bylų pėdsakais, jaunasis žurnalistas supranta, kad pasitikėti gali tik jauna inuite Tuparnak, kuri neseniai išėjo iš kalėjimo, kur atliko bausmę už tėvo nužudymą. Tiesa kainuos brangiai!

„Ledynų alsavimas“ – kriminalinis romanas, kuriame šiurpūs nusikaltimai suderinti su nepakartojamais Grenlandijos grožio aprašymais. Skaitytojai ne tik seks žmogžudysčių pėdsakais, bet ir susipažins su šalies kultūra, istorija, bei socialinėmis problemomis. Seksualinė prievarta prieš vaikus, kraupios žmogžudystės, ritualinės bendruomenės bei korupcija – temos, paliestos šiame romane.

siltine Amerikiečių autorė Mary Beth Keane romane „Šiltinė“ pasakoja apie apie tikrą istorinę asmenybę Mary Mallon. Ši moteris tapo pirmąją žinoma besimptome ligos nešiotoja. Daugybę žmonių užkrėtusi virėja žiniasklaidos buvo praminta Šiltinės Mere (angl. Typhoid Mary). Vėliau šiuo vardu imti vadinti visi besimptomiai ligos platintojai.

Mary Mallon buvo drąsi ir nuoširdi airių imigrantė. Beturtė mergina viena atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo juodžiausius darbus ir atrado aistrą maisto gamybai. Mary pradėjo dirbti virėja turtingose amerikiečių šeimose. Kiekvieną kartą žmonės, kuriems ji gamindavo maistą, susirgdavo. Ištisos šeimos. Ši situacija vis kartojosi ir kartojosi.

Vienas Mary Mallon šeimininkas, bijodamas „skurdžių“ ligos, pasikvietė šiltinės specialistą ir paprašė surasti užkrato židinį. Šis ištyrė vandenį, maistą ir galiausiai priėjo išvados, kad užkratą gali platinti namų virėja. Pati Mary visada jautėsi sveika ir itin priešinosi tam, kad būtų paguldyta į ligoninę tyrimams. Visgi, galiausiai buvo nustatyta, kad moteris savyje nešiojasi Salmonella Typhi užkratą. Taip pat paaiškėjo, kad virėja nejautė būtinybės plauti rankų ir taip pražudė ne vieną šeimą. Žiniasklaida moterį praminė Šiltinės Mere, o valdžia nusprendė virėją izoliuoti saloje šalia Niujorko.

Izoliuota moteris karantine praleido tris metus. Ji buvo paleista po to, kai pasižadėjo daugiau niekada negaminti maisto. Ir stengėsi. Tačiau visi kiti darbai buvo prasčiau apmokami, o meilė maisto gamybai nugalėjo. Pasikeitusi vardą Mary keliavo iš vienos šeimos į kitą, taip ir toliau sėdama mirtiną užkratą. Galiausiai moteris buvo vėl sugauta ir izoliuota. Šį kartą karantine ji buvo iki pat savo mirties.

musu cia nebuvo Lara Prescott sukūrė tikrais įvykiais paremtą istoriją „Mūsų čia nebuvo“. Romanas pasakoja apie Šaltojo karo laikus, meilę, pasiaukojimą, saugumo tarnybų veiklą ir knygų kontrabandą. To meto vyriausybės buvo įsitikinusios, kad knygos gali atstoti ginklus.

Romano ašis – garsus rusų autorius Borisas Pasternakas ir jo romanas „Daktaras Živaga“.1956-tais metais Borisas baigė rašyti knygą apie tragišką savo meilės istoriją su Olga Ivinskaja. Jurijus ir Lara yra autoriaus ir jo mylimosios prototipai. Be jausmų dramos „Dakataras Živaga“ palietė ir asmeninės laisvės klausimus, kalbėjo apie Spalio revoliuciją ir šios temos nulėmė tai, kad Sovietų Sąjungos valdžia romaną uždraudė. Autoriui pavyko perduoti rankraštį Italijos korespondentui ir pirmą kartą knyga pasirodė būtent Italijoje. Romanas sukėlė sensaciją ir tapo pasauliniu bestseleriu.

Istorijai patekus į Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) rankas, amerikiečiai suprato, kad „Daktaras Živaga“ paprastiems Rusijos žmonėms gali atskleisti sovietinės sistemos suvaržymus ir persekiojimų mastą. Milžinišką įtaką turintis kūrinys buvo išverstas į rusų kalbą ir šnipų pagalba slapta sugrąžintas į gimtąją šalį. Laros Prescott knygoje „Mūsų čia nebuvo“ knygnešių misiją atliko dvi CŽĄ šnipės. Daug patirties turinti Salė ir naujokė Irina drąsiai ėmėsi užduoties įveikti geležinę uždangą ir „Daktaro Živagos“ nešamą žinią paskleisti tarp Sovietų Sąjungos žmonių. Knygų galia gali būti neįtikėtina!

Pokategorės