grandine Ką gali padaryti mam, gelbėdama savo vaiką? Atsakymas yra naujame Adriano McKinty detektyve „Grandinė“.

Dienos rytas prasideda kaip visuomet. Reičel Klein palieka savo dukrą autobuso stotelėje ir eina tvarkyti savo reikalų. Bet suskamba telefonas ir viskas akimirksniu pasikeičia. Nepažįstamas balsas praneša, Reičel dukra pagrobta, ir ji turi sumokėti išpirką. Yra dar viena sąlyga – ji privalo pagrobti kitą vaiką. Visa tai papasakoja moteris, pagrobusi Reičel dukrą – jos sūnus irgi yra pas kažką nelaisvėje. Baisiausia tai, kad Reičel neįvykdžius visų sąlygų, abu vaikai mirs. Šitaip Reičel sužino, kad pateko į siaubingą prievartos ir šantažo schemą – Grandinę.

Grandinės taisyklės paprastos – rask pinigus, rask auką ir tuomet atlik siaubingą poelgį, apie kurį net negalėjai pagalvoti prieš 24 valandas. Reičel yra paprasta moteris, bet per artimiausias dienas, norėdama išgelbėti dukrą, ji bus grubiai ir žiauriai išstumta už įprastinio gyvenimo ribų. Anoniminiai Grandinės šeimininkai žino, kad tėvai dėl savo vakų padarys bet ką. Bet jie nežino, kad šį kartą sutiko savęs vertą priešininkę. Ar Reičelė taps tuo žmogumi, kuris nutrauks Grandinę?

Nauja Adriano McKinty, detektyvų rašytojo ir literatūros kritiko, knyga yra elegantiškas ir subtilus pasakojimas. „Publishers Weekly“ apžvalgininkas teigia, kad „Grandinė“ yra meistriškai parašytas kriminalinis romanas, patvirtinantis, kad Adrianas McKinty yra vienas didžiausių savo kartos talentų.

diagnoze blogmame Blogamamėmis save vadinančios Giedrė Augustauskienė bei Rūta Prialgauskienė rašo linksmą interneto dienoraštį skirtą mamoms, kurios nesijaučia tobulos. Autorėms kilo mintis savo idėjomis pasidalinti ir knygoje – taip gimė „Diagnozė blogamamė: nebijančiom pasakyti: aš neideali”.

Vaiko gimimas yra šventė kiekvienai šeimai. O moters gyvenime nėštumas – vienas įsimintiniausių laikotarpių. Tačiau viskas gražu tik žiūrint socialinių tinklų paveiksliukus. Regis, kad visos kitos mamos yra tobulos. Jų vaikai miega tiek valandų, kiek nurodyta gydytojų rekomendacijose, be problemų valgo nustatytu laiku, mamos pasitempusios, niekada nepavargsta, šypsena neblėsta. Tobulas gyvenimas! O dar jei viešai prisipažįsti, kad tau kažkas nepavyksta, tai būtinai sulauki supermamyčių puolimo. Deja, gyvenimas tobulas yra tik ekrane, o šiapus jo moterys susiduria su realybe. Vaikui pučia pilvą, jis nemiega, o mažylį nuraminti gali tik čiulptukas, kurio internautai griežtai neleidžia naudoti. Ne vieną moterį apima neviltis dėl to, kad jų gyvenimas nėra tobulas. Iš pagrindų pakeisti tokį požiūrį pasišovė blogamamės!

Blogamamės drąsiai rėžia, kad jos nėra tobulos, daug ko nemoka, savo vaikus augina ne pagal vadovėlius. Šios mamos teigia, kad siekti tobulumo būdinga visiems, tačiau iš tiesų į gyvenimą reiktų žiūrėti ne taip sudėtingai ir pasitelkti humoro jausmą.

zmona su paslaptimi 1 – Verčiau išsirink damą, – pasiūlė Rosas ir vėl ėmė dalyti kortas.
– Aš išsirinkau damą, Kolridžai. Išsirinkau.
Stojo tyla, tik burzgė lėktuvas.

Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų (tarp jų – dukart Whitbread premija, buvo nominuota Booker premijai) laureatė, 1999 m. apdovanota „Heywood Hill“ premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Pasaulyje ji labiausiai išgarsėjo trilogija apie Britanijos imperijos saulėlydį, papasakotą per vienos sutuoktinių poros istoriją. Pirmasis romanas „Vyras be trūkumų“ BBC 2015 m. buvo įtrauktas į 100 geriausių britų romanų sąrašą. Tai – istorija apie advokatą Edvardą Federsą, kurį „The New York Times“ pavadino labiausiai įsimenančiu charakteriu šiuolaikinėje literatūroje. „Žmona su paslaptimi“ yra istorija dvynė, pasakojanti Federsų poros gyvenimą iš žmonos Betės pozicijos. Ir Betės charakteris stiprumu nė kiek nenusileidžia jos vyrui.

lizos butas 1 Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais – benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza – palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda – laukinio kapitalizmo pradžia. Lizos bute dabar gyvena maža mergaitė, kuri užaugusi nori būti tokia kaip jos mama – mylėti tiek pat vyrų, dažytis lūpas ir rūkyti balkone. Išėjus į kiemą, su čigonėmis geriau nesisveikinti, šitaip kalba kaimynai. Į butą kartą įsiveržė mafiozai, išdaužė viską, kas buvo po ranka. Į butą braunasi vyrai, kantriai, atkakliai, kiekvienas lyg lokio kailį savo moteriai dovanoja vis kitokio stiliaus remontą. Motina rūko balkone, čigonės kviečia praeivius paburti iš rankos, maža mergaitė pirmąsyk išeina į kiemą ieškoti draugų. Storos buto sienos nepraleidžia nei saulės, nei riksmo, bet viską atsimena…

Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – filosofijos magistrė, tinklaraštininkė. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dvi dukras. „Lizos butas“ – aštuntoji jos knyga.

kur skrendi vienisas pauksti 1 Štai prirašiau daugybę puslapių, ir jei kas paklaustų (o būtinai paklaus), apie ką knyga, nežinočiau, ką atsakyti. Gal... apie Gyvenimą – savo, kitų, gyvenančių ir mirusių. Banalu! – pasakytų kritikas. Tegu. Gal jis žino, kas yra Gyvenimas? Aš nežinau.
Rašydama tą žodį GYVENIMAS prieš akis matau KELIĄ. Kelionė. Eini eini – vaikystė, jaunystė, branda, senėjimas, senatvė. Kelyje – sutikti žmonės. Vieni tik šmėsteli. Kiti – bent paklausia: „Kaip gyveni?“ O dar yra tie, kurie net nulemia, kuria kryptimi eisi. Kokį pasirinksi kelią. Kas juos atsiunčia? Paslaptis. Kažkas sakė (neatmenu) maždaug taip: „Tavo gyvenimą nulemia tai, kiek gerų ar blogų žmonių sutinki Kelionėje.“

„Kur skrendi, vienišas paukšti“ – dešimtoji Doloresos Kazragytės knyga˗dienoraštis. Joje, kaip visad atvirai, su humoru ir autoironija aktorė pasakoja, kas jos gyvenime įvyko 2017˗2019 metais. Gastrolės su spektakliu „Didvyrių aikštė“. Bičiulės padovanota staigmena ˗ dvi savaitės išsvajotame Izraelyje. Nuotykiai ir netikėtumai. Vasaros kaime. Maži kasdienybės stebuklai, kuriuos Doloresa Kazragytė taip moka pamatyti. Ir prisiminimai apie sutiktus žmones: artimus ir tolimus, išėjusius, bet vis dėlto esančius šalia, padėjusius pasirinkti kelią ir ėjusius drauge. Kelionė tęsiasi.  

harmonijos kvadratas 1 Šios knygos tikslas yra parodyti, kaip paprasta kvadrato idėja gali padėti atkurti visiškai iš pusiausvyros išmuštą gyvenimą, – ji sustiprina sveikatą, įkvepia nuostabą, padaro darbą prasmingesnį ir įlieja į santykius daugiau džiaugsmo. Kitaip tariant, metas susitvarkyti gyvenimą.

Dr. Josephas Maroonas yra Pitsburgo universiteto Medicinos centro klinikos profesorius, Neurologinės chirurgijos skyriaus vicepirmininkas. Carrie Zuberbuhler Kennedy – laisvai samdoma rašytoja ir menininkė.
Sulaukęs keturiasdešimties, dr. Josephas Maroonas jau buvo pasaulinio lygio neurochirurgas ir manėsi pasiekęs sėkmę. Tačiau netrukus patyrė vieną netektį po kitos, profesinis ir asmeninis gyvenimas prarado bet kokį džiaugsmą ir jis nėrė tiesiai į depresijos liūną. Iš neurochirurgo jis tapo... sunkvežimių aikštelės prižiūrėtoju. Žmogumi, kuris visose srityse laikė save nevykėliu ir neturėjo nė trupinėlio noro ką nors keisti. Žmogumi, kurio pagrindinė problema buvo visiškas, absoliutus PERDEGIMAS. Simptomai, kuriuos patyrė autorius, – depresija, nemiga, mintys apie savižudybę, cinizmas – būdingi ne vienam iš mūsų. Bet ne visi suvokiame, kad pagrindinė jų priežastis yra būtent perdegimas. O neatpažįstant daug sunkiau perdegimą nuslopinti ir jo išvengti. Kas padėjo dr. Maroonui atsitiesti? Gyvenimo būdo sistema, kurią jis vadina „Harmonijos kvadratu“.