niekada nes Švedų verslininkės Christinos Ricakrdsson pasakojimas „Niekada nesustok: nuo San Paulo gatvių Brazilijoje iki Norlando Švedijoje“ – jautri autobiografija apie Brazilijos lūšnynuose praleistą vaikystę, įvaikinimą, gyvenimą Švedijoje ir tapatybės paieškas.

Christiana Mara Coelho – būtent taip ji vadinosi pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau ten, kur ji augo, vardas buvo visiškai nesvarbus. Ji – viena iš tūkstančių ar net milijonų kasdien su skurdu ir nepritekliumi susiduriančių Brazilijos vaikų.

Kartu su mama ir broliu mergaitė augo miško oloje šalia San Paulo, o vėliau persikėlė į skurdžiuosius miesto lūšnynus - favelas. Kol šizofrenija serganti mama dirbo prasčiausius darbus, brolį ir sesę gatvės mokė išgyvenimo taisyklių – dėl paskutinių maisto atliekų kautis iki paskutinio atodūsio.

Viltį praradusi motina atidavė vaikus į prieglaudą, kur šie buvo įvaikinti mylinčios ir rūpestingos šeimos iš Švedijos. Palikus šalį, užsivėrė durys, už kurių liko ir skurdi vaikystė, ir dalis savasties, kuri iki šiol persekioja Christina Rickardsson. Ji užaugo Švedijoje, mėgavosi europietišku gyvenimu, mokslu ir auklėjimu, tačiau ilgėjosi vaikystės ir laiko praleisto favelose. Tapusi sėkminga verslininke ji ryžosi grįžti į San Paulą, surasti išvaikščiotus vaikystės takus ir susitikti su savo praeities demonais.

„Niekada nesustok“ – tai pasakojimas apie vieną moterį ir dvi joje gyvenančias sielas. Tai jaudinanti vieno žmogaus kelionė siekiant pažinti save.

Kai pasirodė Brazijijai skirtas šios knygos leidimas portugalų kalba, autorė kalbėjo apie tai, kad ši šalis ignoruoja milžinišką problemą – milijonai vaikų kasdien gyvena gatvėse, vos gali prasimanyti maisto, neturi jokios teisės į gydymą ir mokslą. Atrodo, Brazilijai Christinos Rickardsson memuarų reikia labiausiai – kad išmoktų rūpintis labiausiai nuskriaustais savo šalies piliečiais. Jai pasisekė laimingo atsitiktinumo dėka augti gerovės sinonimu tapusioje Švedijoje – tad mažiausia, ką ji gali duoti gimtajai šaliai, yra ši nuoširdi istorija. Tačiau laiminga vaikystė neturėtų būti laimima loterijoje, įsitikinusi ji.

Šiandien knygos „Niekada nesustok“ autorė Christina Rickardsson – sėkminga verslininkė, rašytoja ir lektorė. Ji vadovauja fondui, kurio tikslas – sudaryti Brazilijos vaikams galimybes ne tik išgyventi, bet ir džiaugtis vaikyste.

„Žmogiški ir kviečiantys susimąstyti prisiminimai apie išgyvenimą ir savasties paieškas.“
Kirkus Review

žinau kas tu esi Ji turi paslapčių. Tai - jos vaikystė. Tačiau ar tai šiandien lėmė jos vyro dingimą? „Žinau, kas tu esi“ – britų rašytojos Alice Feeney psichologinis trileris.

Aktorė Eimė Sinkler visą gyvenimą praleido scenoje. Ji gera aktorė. Ir ne tik teatre, bet ir gyvenime. Niekas jos iš tiesų dorai nepažįsta, nes ji uždara ir nemėgsta pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą. Visi ją yra „kažkur matę“, tačiau niekas neatsimena, kur. Išskyrus vieną asmenį – jis Eimę pažįsta puikiai. Jis palieka jai lapelius su užrašu "Aš žinau, kas tu esi". Ir pasirašo. Vardu, kuri Eimė visą gyvenimą stengėsi pamiršti. Jis žino, ką ji padarė ir ką slepia.

Vieną vakarą grįžusi namo Eimė supranta, kad jos vyras dingo. Ji nežino ko imtis ir ką daryti – juolab, kad policija ima ją įtarti. Taip, Eimė turi ką slėpti, tačiau… ar ji galėjo nuskriausti savo mylimąjį? Jai mėginant nuslėpti praeities paslaptis, šios ima persekioti ją ir kelti daug didesnį pavojų, nei ji galėjo įsivaizduoti.

Kuo giliau Eimė kapstosi vyro dingimo istorijoje, tuo skaitojas daugiau sužino apie jos praeitį, vaikystę ir santuoką. Eimė bando išsaugoti sveiką protą ir savo karjerą, o klausimų skaitytojams, policijai ir ir jai pačiai vis daugėja...

Psichologinis trileris „Žinau, kas tu esi“ kviečia skaitytojus į klaidžią istoriją. Tai romanas, kuriam nestinga įtampos, o pabaigoje laukia tikrai šokiruojanti atomazga.

aukos „Aukos“ – debiutinis švedų autoriaus Bo Svernström detektyvas.

Miglotą rytą, netoli Stokholmo esančiame kaime ūkininkas prie savo daržinės randa prikaltą žiauriai nukankinto vyro kūną. Atvykusi policija nustemba ne tik dėl brutalaus nusikaltimo pobūdžio, bet ir dėl to, kad vyriškas dar gyvas. Nejau toks ir buvo užpuoliko planas? Galbūt tai – nedovanotinas aplaidumas arba klaida?

Kai nukankintas žmogus ligoninėje staiga miršta, policija sulaukia pranešimo apie antrąją panašaus pobūdžio auką. Toliau mįslių tik daugėja – abu nužudytieji yra gerai žinomi nusikaltėliai. Galbūt taip kriminalinis pasaulis suvedinėja sąskaitas?

Aukų vis daugėja ir komisaras Karlas Edsonas ima įtarti, kad tarp nužudymų esama visai kitokio ryšio. Tyrėjų akiratyje atsiduria ir apie šiuo įvykius rašanti žurnalistė Aleksandra Bengston – nežinia kodėl, ji turi informacijos, kuri prieinama tik teisėsaugai...

Koks ryšys sieja aukas ir kodėl jie tapo taikiniais? Ar apylinkėse darbuojasi serijinis žudikas? Ir, svarbiausia, kas yra auka, o kas – nusikaltėlis?

Pirma knygos „Aukos“ dalis – keistos mįslės ir sukrečiantys įvykiai. Antrojoje – tamsios paslaptys ir atskleista tiesa. Bo Svernström puikiai išmano žmogaus psichologiją – net ir pats žiauriausias žudikas gali gyventi niekuo neišsiskiriantį kasdienišką gyvenimą.

Šis kvapą gniaužiantis ir sudėtingas trileris – daugiau nei paprastas nusikaltėlio gaudymas ar „katės ir pelės“ žaidimas. Puikūs dialogai, itaigųs veikėjų sharakteriai, netikėti siužeto vingiai, sukrečiančios smurto scenos – visa tai ošskiria šią knygą tarp kitų Švedijos kriminalinių romanų. Pagrindiniai romano „Aukos“ herojai – žmogiški ir netobuli. Šalia pagrindinė nusikaltimo siužetinės linijos skaitytojai ras ir lygiagretų pasakojimą - jautrią istoriją apie jauno žmogaus išgyvenimus.

„Aukos“ – tamsi įtempto siužeto knyga, o kiekviena smurto scena slepia svarbią istorijos detalę, be kurios siužeto dėlionė būtų nepilna. Knygos kulminacija nustebina net visko mačiusius. Šis debiutinis Bo Svernström romanas – pirmas užtikrintas žingsnis Skandinavijos trilerių ir detektyvų pasaulyje.

ponas pingvinas Ponas Pingvinas buvo pingvinas.
Jei kildavo abejonių, užtekdavo į jį pasižiūrėti.
Jis atrodė kaip pingvinas.
Bet ponas Pingvinas turėjo vieną išskirtinę savybę – supranti, jis nebuvo TIK pingvinas.
Jis buvo ir nuotykių ieškotojas!

Ponas Pingvinas kaip tik sėdi ir nuobodžiauja, kai suskamba skambutis. Pasirodo, Keistų daiktų muziejus baigia sugriūti ir jį išgelbėti galima tik suradus proproprosenelio lobį. Bet tam reikės lįsti į slaptus tunelius, keliauti po džiungles, kovoti su laukiniais žvėrimis ir net ne visada bus laiko sukrimsti sumuštinį su žuvų piršteliais... Ar ponas Pingvinas norėtų padėti surasti lobį? Aišku, kad norėtų!

O ar tu norėtum leistis ieškoti lobio drauge?

mumija dumis Mumija Dumis ir Sebek-Ra kaukė | Patogupirkti.lt !-- .am_search_popup_triangle{ display: none; } .am_search_popup{ margin-top: -10px; }

Dumis vežimo priekyje užrašė kelis hieroglifus.
– Kas čia parašyta? – paklausė Gosas.
– Parašyta SEBEK-RA.
– Tai tas prakaito dievas?
– Netiki, ką? Bet tai tikra tiesa. SEBEK-RA yra vandens dievas. Jis priprakaituoja visą Nilą.

Dumis yra ne paprastas nuo galvos iki kojų aptvarstytas berniukas, o tikrų tikriausia atgijusi senovės mumija! Tačiau tą žino tik jį į savo šeimą priėmę Gosas ir jo tėtis. O visi kiti mato tai, ką nori matyti – tiesiog išdykusį berniuką, nuolat įsipainiojantį į keisčiausius nuotykius. Šįkart Dumio laukia itin didelis pavojus būti atpažintam. Juk tikrai nesinorėtų būti gyvam uždarytam į muziejų!

Dar nesinori miego? Mieliau išgirstum pasaką?
Mielai vieną paseksiu.
Apie tai, kaip aš buvau maža, mano brolis dingo, o aš išėjau jo ieškoti.
Ir pakliuvau į Laimės šalelę, kur su manim žaidė vabaliukai, kur linksmai plaukiojau ant lelijos lapo, tempiamo dviejų upėtakių, kur visi laimingi ir niekas niekada neliūdi.
Dar papasakosiu apie perlus, kaip sekėsi ieškoti brolio ir kokių nuotykių patyriau.
Tik tai ne pasaka, o gryna teisybė. mažoji smilgelė