meiebele dzons Virkščia palenda po antklode, ieško miegančios Meibelės.
Apsiveja jai aplink kulkšnis.
Tvirtai suveržia riešus.
Tada klastingieji vijokliai apklosto Meibelę lyg niekur nieko. Ji guli apkamšyta kaip dešrainis, kurio viduje – mergaitė vietoj kiaulienos, ir knarkia sau toliau. Netrukus apmuturiuotą saldainiuką pradeda tempti spintos link.

Kas žino, kas laukia mažos mergaitės, kurią iš lovos pagrobė piktosios kerėtojos pasiųsti klastingieji vijokliai?
Nejau Meibelei Džons atėjo galas?
Galas Meibelei Džons, narsiausiai mergaitei, nuotykių ieškotojai ir piratų įgulos narei?! Na jau NE! Meibelė Džons taip lengvai nepasiduos. O jei kažkokie vijokliai ar raganos ketina vidury nakties ją pagrobti, tai tikrai dar ne galas.
Priešingai, tai didelio ir smagaus nuotykio PRADŽIA!

Jaunoji piratė ištiesė kardą ir suriko:
- MANO VARDAS MEIBELĖ DŽONS, IR AŠ NIEKO NEBIJAU!


Iš anglų kalbos vertė Vytautas Varanius

laukiniai Kartais gyvenimas gali pasikeisti per sekundę. Dar ką tik meškėnas Kitas kylant saulei sapnavo saldžiausius sapnus apie kankorėžių saldainius, o dabar jis turi išgelbėti visus Laukinius gyvūnus nuo Beblusių rūstybės. Žūdama mama jam patikėjo paslaptingą akmenį, kuris gali padėti įrodyti, kad Laukiniai visiems amžiams turi teisę gyventi po Raižytu dangumi. Tik tie, kurie turėtų Kitui padėti, patys jam pastoja kelią.

Ar pavyks suvienyti visus bendram tikslui? Ar užteks drąsios širdies ir sumanumo? Kad ir kaip kankintų abejonės, Kitas negali leisti, kad mylimiausių netektis nueitų perniek.

Iš anglų kalbos vertė Miglė Šaltytė

brolija 7 – Kartoju: tai ne gildijos įstatymas. Tai paprotys, arba susitarimas.
– Tai nerašytas įstatymas!
Tornas palinko prie stalo, pasirėmė mediniu kabliu rankos gale.
– Jei jis nerašytas, tai ir ne įstatymas! – ramiai pasakė.

Kiek galėtum padaryti dėl artimo žmogaus? Narsieji „Garnio“ įgulos nariai turbūt vienbalsiai atsakytų – viską. Dėl vienas kito jie lįstų net į didžiausią pavojų. O ką daryti, kai staiga atsiranda giminaitis, kadaise išsižadėjęs šeimos ir apvogęs bendražygius, ir prašo pagalbos? Ar dėl tokio žmogaus Garniai imtųsi pavojingos užduoties kitam pasaulio krašte?

Tarptautinio bestselerio „Žvalgo mokinys“ autoriaus Johno Flanagano serijoje „Brolija“ – nuotykiai jūrose, negailestingi piratai ir nepamirštami mūšiai!

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė

kodel vaikai serga Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė knygą „Kodėl vaikai serga: ir kaip mes galime jiems padėti“ skiria visiems šiuolaikiniams tėvams, kuriems kiekvienas vaiko kostelėjimas kelia paniką. Autorė dalinasi žiniomis bei patirtimi apie tai, kodėl mažylius užpuola ligos ir kaip į jas reaguoti.

Indrė Plėštytė-Būtienė daugiau nei penkiolika metų dirba vaikų gydytoja. Per visą praktikos laikotarpį jai teko susidurti su daugybe tėvų klausimų bei baimių. Žmonėms dažniausiai rūpi ne tik, kaip gydyti jau atsiradusias ligas, bet ir kaip sustiprinti vaiko organizmą, nuo ko priklauso imuninė sistema, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Būtent į šiuos klausimus autorė ir pasistengė atsakyti savo knygoje „Kodėl vaikai serga: ir kaip mes galime jiems padėti“.

Paprasta ir lengvai suprantama kalba gydytoja pasakoja apie tai, kas apskritai yra imunitetas, kaip jis veikia ir kokie veiksniai lemia susilpnėjimą. Autorė aptaria ar imunitetui įtakos turi paveldimumas, kaip formuojasi imuninė atmintis ir iš kur atsiranda ligos. Gydytoja atskleidžia kaip prasideda infekcijos, kaip įmanoma jų išvengti, taip pat kaip grūdinti vaiko organizmą. Skaitydami Indrės Plėštytės-Būtienės knygą sužinosite, kodėl tiek daug vaikų turi įvairiausių alergijų ir kiek bendrą mažylio sveikatą lemia pačių tėvų psichologinė savijauta.

„Kodėl vaikai serga: ir kaip mes galime jiems padėti“ – puikiai susistemintos profesionalios gydytojos žinios, kurios padės atsikratyti baimių ir patars kaip elgtis įvairių ligų atvejais bei padėti savo vaikams išlikti sveikiems.

musu paslaptys Laura Madeleine kurdama romaną „Mūsų paslaptys“ rėmėsi tikrais faktais nutikusiais Antrojo pasaulinio karo metu, nedideliame Prancūzijos miestelyje. Tai įspūdingų paslapčių, meilės bei išdavysčių knyga su už širdį griebiančia atomazga.

Istorija papasakota iš dviejų laiko perspektyvų. Veiksmas prasideda 1943-iais metais, mažame Prancūzijos miestelyje netoli Italijos sienos. Aštuoniolikmetė Selestė dirba šeimos kepyklėlėje. Pasaulyje vyksta karas ir nors vietovėje gana ramu, visgi neramumai pasiekia – Selestės brolis suimtas, visiems trūksta maisto produktų ir nuolat tvyro grėsmė. Netrukus miestelį užplūsta žydų pabėgėliai. Viena šeima apsigyvena ir Selestės namuose. Ilgai netrunka, kol mergina susidraugauja su atvykėle Miriam. Jaunų moterų likimai susiejami ilgam.

Prabėga penkiasdešimt metų. Selestės anūkė Ana nesupranta, kodėl jos mama visiškai nebendrauja su senele ir iš Londono keliauja į Prancūziją ieškoti prarastų ryšių. Merginą augino vieniša mama, niekada neatskleidusi kas jos tėvas ir atsisakiusi kalbėti apie močiutę. Nepasitikinti savimi Ana vis dėl to išdrįsta ieškoti savo tapatybės bei istorijos. Teturėdama vos kruopelę informacijos apie šeimą, Ana netikėtai atskleis Selestės praeitį, kurioje gausu giliai palaidotų paslapčių.

Laura Madeleine knygoje „Mūsų paslaptys“ itin vaizdžiai piešia aplinkos vaizdus. Skaitytojas pasijus tarsi pats dalyvautų veiksme, užuos kepamos duonos kvapą ir aprašytų valgių skonį. Rašytoja teigia, kad ją žavi maisto istorija, kultūra, skoniai ir receptai ir jai visada malonu kalbėti ar rašyti šia tema. Laura Madeleine tikrai rado paslaptį kaip kurti jausmingus, elegantiškus ir patrauklius romanus.

berniukas dyzuota pizama Airių autoriaus John Boyne knyga „Berniukas dryžuota pižama“ vos išleista tapo pasauliniu bestseleriu. Airijoje ji aštuoniasdešimt savaičių laikėsi geriausiai parduodamų knygų sąrašo viršūnėje, netrukus tapo ir „New York Times“ bestseleriu. Istorija išversta į daugiau nei 30 kalbų, o 2008-tais metais pastatytas to paties pavadinimo filmas.

„Berniukas dryžuota pižama“ – pasakojimas apie Holokaustą ir Aušvico koncentracijos stovyklą. Tačiau knyga yra visiškai kitokia, nei esame įpratę skaityti. Istorija vaizduojama devynerių metų berniuko akimis. Į Aušvico mirties stovyklos žiaurumus jis žiūri iš labai toli bei dėl savo naivumo ir jauno amžiaus nesupranta, ką mato.

Brunas nežino tokių žodžių kaip Holokaustas, žydai, Aušvicas. Jis paprastas berniukas, kuris supranta tik tiek, kad buvo atskirtas nuo draugų, išplėštas iš šiltų bei jaukių namų Berlyne ir kartu su šeima atkeliavo į Lenkiją. Čia jo tėtis skiriamas koncentracijos stovyklos vadovu. Brunas per tvorą mato daug mažų namelių ir žmonių dryžuotomis pižamomis, bet nesupranta ką jie veikia ir kodėl tėtis draudžia eiti artyn. Jam kyla daug klausimų. Kodėl reikėjo palikti namus ir kodėl žmonės anapus tvoros tokie liūdni? Berniukui nuobodu, o gyvenimas smarkiai skiriasi nuo to, kurį paliko Berlyne. Vietoje triukšmingų turgų – kareiviai. Vietoje besistumdančių žmonių – tik aukšta tvora. Suaugusieji į klausimus neatsakinėja, todėl berniukas nusprendžia atsakymų ieškoti pats. Brunas eina prie tvoros ir stebi tą keistą ir nesuprantamą gyvenimą už jos. Čia jis sutinka berniuką Šmuelį ir taip užsimezga savotiška draugystė.