seserų varpai Norvegijos rašytojas Larsas Myttingas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romano „Plauk su skęstančiais“. Ši knyga, išversta į beveik 20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių 2017 m. verstinių knygų sąrašą. Jūsų rankose – antrasis lietuviškai išleistas L. Myttingo romanas "Seserų varpai".

Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno pastoriaus Kajaus žmona.

Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti.

Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji Seserų varpai...

Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo, asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.

"Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių šių metų knygų Norvegijoje."

 

lieku čia Marco Balzano romano „Lieku čia“ istorija vyksta Šiaurės Italijoje (arba – Pietų Tirolyje), pasienyje su vokiškai kalbančiomis šalimis ir apima fašistinio valdymo laikus bei pokarį po Antrojo pasaulinio karo.

Musolinio valdomoje Italijoje vyko labai griežta italizacijos nacionalinė politika. Valdžia pervadino gatvių vardus ir kaimelių pavadinimus. Iš vietinių mokyklų buvo išstumiami vokiečių mokytojai, keičiant juos beveik neraštingais italais. Pagrindinė romano „Lieku čia“ herojė Tina nesiruošia elgtis pasyviai. Nors ją ne kartą areštuoja karabinieriai, ji tebemoko vokiškai kalbančius vaikus nelegaliose mokyklose. Marco Balzano pasakojime priešinimasis, dažniausiai – nelabai sėkmingas, tęsiasi nuolat: pasibaigus fašizmo epochai Kurono miestelio gyventojams tenka kovoti prieš ekologines ir socialines permainas, kurias inicijuoja jau Italijos respublikos valdžia, nusprendusi užbaigti prieškarinį projektą ir pastatyti hidroelektrinę. Jei valdžios planas pavyks, Kuronas dings iš žemėlapių – jį užsems dirbtinis ežeras.

Marco Balzano, kalbėdamas apie romaną „Lieku čia“ yra prisipažinęs, kad svarbiausia inspiracija rašymui tapo iš naujai atsiradusio Rezijos ežero kyšanti keturiolikto amžiaus bažnyčios varpinė. Ji iki šiol yra svarbi regiono turistinė atrakcija. Pirmieji planai šioje vietoje statyti elektrinę ir užtvenkti nedidelį ežerą atsirado 1920-ais metais. 1939-ais atsirado naujas, gigantiškas planas sujungti du natūralius ežerus į vieną, 22-jų metrų gylio vandens saugyklą. 1940-ais užtvankos statybą prasidėjo ir beveik nedelsiant sustojo prasidėjus Antram pasauliniam karui. 1947-ais darbai vėl prasidėjo. Miestelio gyventojai statyboms smarkiai, bet nesėkmingai priešinosi ir 1950-ais Kuronas (išskyros jo bažnyčios varpinę) buvo užlietas.

lyg degtų namai Knygą „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parašė visa šeima: Švedijos operos dainininkė Malena Ernman, jo vyras aktorius Svante Thunberg bei jų dukterys, jaunesnioji, irgi dainuojanti Beata Ernman ir jos metais vyresnė sesuo Greta Thunberg, pastaruoju metu nepaprastai išgarsėjusi jaunoji kovotoja prieš klimato kaitą.

„Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ skaitytojas ras, be abejo, politinio aktyvizmo istorijų, bet pirmiausia šis tekstas yra apie šeimą. Labai ypatingas pasakojimas apie šeimą, kuri pradėjo nešti žaliojo atsakingumo vėliavą būtent tuo metu, kai žmonių veiksmai ėmė lemti, kokioje Žemėje mes gyvensime. Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman savo istoriją pasakoja ne tam, kad susilauktų užuojautos (ar susižavėjimo), bet tam, kad patrauktų mus į savo gretas.

Knyga „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ yra istorija apie susidūrimą su krize, kuri, kaip visuomet, ateina nenumatyta. Laimingas dviejų tėvų su dviem dukterim gyvenimas vieną dieną pasikeičia negrįžtamai. Sulaukusi vienuolikos metų, vyresnioji dukra Greta nustoja valgyti ir kalbėti, jaunesnioji su tomis pačiomis bėdomis irgi jau kurį laiką kovoja. Sutrikę, bet nepalaužti tėvai šalia išgirstų autizmo ir selektyvinio autizmo diagnozių suvokia, kad jų vaikams teks gyventi nepaprastai pavojingoje planetoje.

Ryžtingai ieškodama tiesos, šeima atranda gilų ryšį tarp savo ir planetos kančių. Priešindamiesi juos užtildyti norinčioms jėgos jie atranda būdus sustiprėti, išgyti ir veikti. Ir tuomet penkiolikmetė Greta Thunberg paskelbia streiką.

ištakos Pro gyvenimą galinčias pakeisti galimybes praeiname kasdien, o dabar mes galime išmokyti protą jas priimti – teigiama Taros Swart knygoje „Ištakos: atverk protą, pakeisk gyvenimą“.

Kiekvienas gali panaudoti „Visatos traukos dėsnį“ ir kontroliuoti savo likimą, panaudojus paprastą minčių keitimo mechanizmą. Atmetus teiginio mistiką ir nemoksliškumą, šios idėjos bazę sudaro fundamentali tiesa, patvirtinta naujausių atradimų neurologijos srityje: daugelis dalykų, kurių mes norime iš gyvenimo (sveikata, turtas, meilė) – yra jau suformuoti mūsų sugebėjimu mastyti, jausti ir veikti, kitaip tariant – viską suformuoja mūsų smegenys.

Neurologė dr. Tara Swart, psichiatrijos išsilavinimą turinti aukščiausio rango asmenybės ugdymo trenerė yra įsitikinusi žmonių gebėjimu keisti smegenų veiklą ir šitaip transformuoti savo gyvenimą. Knygoje „Ištakos: atverk protą, pakeisk gyvenimą“ ji, panaudodama naujausius kognityvinio mokslo pasiekimus ir savo patirtį ugdant sėkmingiausius pasaulio žmones, pateikia skaitytojams priemones, kaip atskleisti proto įvaldymo paslaptį.

Šiame unikaliame gyvenimo vadove Tara Swart suformuluoja keturias būsimos veiklos strategijas, kuriose atvirai bei praktiškai suderintas mokslas ir dvasingumas. Kokie yra tie keturi etapai?

mėnulio moterys „Ryšį su Mėnuliu jaučianti moteris – tai laukinė moteris, besirūpinanti ir savo vidine, ir planetos ekologija.“

Ši poetiškais dailininkės Vic Oh piešiniais iliustruota knyga moko suprasti Mėnulio energiją, interpretuoti jo fazes, jausti jo kelionę per žvaigždynus, naudotis Mėnulio archetipais, iš naujo atrasti magiškus augalus ir suteikti rituališkumo savo gyvenimui.

Mėnulis labai artimas moteriai. Jis, kaip ir moteris, turi ciklus, kurie yra reikšmingi ir veikia viską aplink. Autorė siūlo atkurti ryšį su Mėnulio ciklu ir gyventi natūraliau, kad vėl taptume tokios, kokios iš tikrųjų esame, atrasti ryšį su gamta ir savo vidine pirmykšte laukine moterimi.

„Ir šiandien Mėnuo spindi mums virš galvų, tik Vakarų visuomenė pamiršo, kad jis yra mūsų vedlys. Todėl tyrą naktį jis budi ir laukia, kol mes, šio pasaulio žmonės, vėl užmegsime su juo ryšį.“
Stéphanie Lafranque

Stéphanie Lafranque semiasi įkvėpimo iš protėvių išminties. Ji aistringai domisi augalais, energijomis ir Mėnulio ciklais. Reiki meistrė, žolelių arbatomis prekiaujančios įmonės SloWood įkūrėja ir moterų bendruomenės vadovė bendradarbiauja su žurnalu Druidéesse ir prižiūri instagramo paskyrą La Tisanière Tatouée.

Dailininkė Vic Oh spalvas ir emocijas atrado gimtojoje Meksikoje, ten susidomėjo naiviuoju menu, magiškuoju realizmu ir protėvių kultūra. Sorbonos universitete baigė meno istorijos studijas. Šiuo metu Paryžiuje įsikūrusi dailininkė savo paveiksluose šlovina laukinį moteriškumą ir mus supantį mistinį, sakralųjį pasaulį.

dangaus atradimas Harry Mulischo romanas „Dangaus atradimas“, parašytas kaip kaip angelų dialogas, laikomas autoriaus filosofinių idėjų santrauka ir svarbiausiu kūriniu.

Romanas „Dangaus atradimas“ (De ontdekking van de hemel) yra olandų rašytojo Harry Mulischo kūrinys, pirmą kartą publikuotas 1992 metais. Milžiniškos apimties romanas (originale yra 936 puslapiai), vienbalsiai vadinamas rašytojo magnum opus, buvo išverstas į keliolika kalbų ir sulaukęs daugybės pakartotinų leidimų.

Romane pasakojama apie vidutinio amžiaus vyrų, astronomo Maxo Deliuso ir lingvisto Onno Quisto, patekusio į sudėtingą gyvenimo situaciją, draugystę. Pasakojimą lydi ne vienas tragiškas įvykis, o baigiasi – akmeninių plokščių su dešimčia Dievo įsakymu gražinimu į Dangų. Siužetas suformuotas kaip išsamus įvykių atpasakojimas, savotiška ataskaita, kurią vienas angelas perduoda kitam. Tiesioginis angelų dialogas skamba romano pradžioje, pabaigoje bei tarp romano dalių. Angelas, kurio vardu lyg ir vyksta pasakojimas, parodo, kaip jis paveikė romano herojų gyvenimą ir argumentuoja savo padarytus veiksmus. Dekalogo sugražinimas simbolizuoja sutarties nutraukimą, Mozės vardu padarytą tarp Dievo ir žmonijos, paaiškinant, kad žmonija vardan technologijų atsisako dvasinio gyvenimo.

Romane „Dangaus atradimas“ Harry Mulischas ne kartą vėl ir vėl kalba apie jam svarbias temas, jau nuskambėjusias kituose jo kūriniuose ir tampriai susietas su rašytojo biografija: autoriaus tėvas, kaip romano herojaus Maxo Deliuso tėvas, buvo austras, bendradarbiavęs su naciais Antrojo pasaulinio karo metais, o motina buvo žydė. Onno Quisto prototipu tapo romano publikacijos nesulaukęs artimas rašytojo draugas Janas Donneris. Kaip ir „Dangaus atradimo“ herojai Harry Mulischas dalyvavo studentų judėjime septintame dešimtmetyje, taip pat tais neramiais metais lankėsi Kuboje. Romano skaitytoją nuolat lydės Holokausto, eutanazijos, mitologijos ir misticizmo istorijos.

„Dangaus atradimas“ buvo ne kartą apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis. 2001 metais romaną ekranizavo nyderlandų režisierius Jeroenas Aartas Krabbe, pagrindiniam Onno vaidmeniui pakvietęs britų aktorių Stepheną Fry‘ų. Filme neliko Onno ir Maxo draugystės linijos, o siužetas smarkiai dramatizuotas.