antistresas Knygoje pateikiami Rytų medicinos metodai, kuriais remiantis galima išvengti psichologinių problemų arba jas gydyti; išgydoma neurastenija, panikos priepuoliai, depresija, nemiga, alkoholizmas ir narkomanija. Naudodamiesi pateiktais metodais atsikratysite pykčio, įvairių rūpesčių, išsivaduosite iš baimės ir skausmo.

Jeigu esate kamuojami nemigos, jeigu jums sutriko nervai, jei kenčiate nuo panikos priepuolių, depresijos ir daugelio kitų sveikatos sutrikimų, mūsų siūlomi gydymosi būdai jums padės. Pasinaudokite jais – tai itin lengva, nepaprastai malonu ir veiksminga, nes jie skiriami žmogaus gyvybinėms jėgoms palaikyti ir sustiprinti. Jeigu dėl susikaupusios įtampos ir nuovargio jūsų nepaleidžia iš savo gniaužtų stresas, jei nakties miegas nesugrąžina žvalumo ir geros nuotaikos, jums padės ši knyga.

Alkoholizmas, narkomanija.... Nejaugi išgydomos tokios ligos?!

Tradicinė Rytų medicina sako: taip, jas galima išgydyti.

Visi metodai iliustruoti schemomis ir piešiniais.

laimės hormonai Rašytoja paskaitininkė, Vidinio žinduolio instituto steigėja, tarpdisciplininių socialinių mokslų daktarė LORETTA GRAZIANO BREUNING savo knygoje supažindina su smegenyse išskiriamomis cheminėmis medžiagomis, kurios leidžia žmonėms pasijusti laimingiems. Autorė analizuoja, kaip šios medžiagos veikia gyvūnus ir kokios yra jų užduotys. Ji išsamiai paaiškina, kaip smegenys kuria įpročius ir kodėl sunku atsikratyti blogųjų. Knygoje pateikiamas keturiasdešimt penkių dienų planas, kuris padės pasirinkti bei išsiugdyti naujus, pozytyvius elgesio įpročius. Čia taip pat rasite daug pratimų, kurie palengvins kiekvieną žingsnį dirbant su pokyčiais savyje.

Kvietimas i laisve Mooji3 Pabudimas čia ir dabar kiekvienam.

Nuo pat laikų pradžios žmonija ilgisi pažinti tikrąją savo prigimtį ir rasti ilgalaikę laimę. Aibė Tiesos ieškotojų iš visos širdies stengiasi visiškai išsivaduoti, pabusti ir nušvisti. Tačiau tokia sėkmė, regis, juos aplanko itin retai.

„Kvietimas į laisvę" veda į autentišką pabudimą, kurio daugelis ieškotojų siekia iki šios dienos. Knyga yra glausta, paprasta ir nuoširdi – didžiausias jūsų gyvenimo atradimas.

išminčiaus juokas Šioje knygoje bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaelis Aivanhovas kalba apie gebėjimą gyventi optimistiškai, su viltimi, apie poreikį stiprinti save meile ir išmintimi.

„Kuo ypatingas išminčiaus juokas? Tai yra laisvės juokas, nes tai, ką suprato išminčius, išlaisvino jį nuo beprasmiškų gyvenimo naštų. Jis paliko debesuotas ir dulkėtas teritorijas savyje (astralinį bei žemesnįjį mentalinį planą) ir pakilo ten, kur amžinai šviečia saulė. Jo širdis kupina džiaugsmo, o juokas yra šio džiaugsmo (kurį taip pat galime vadinti meile) išraiška. Išminčiaus meilė ir džiaugsmas priverčia žmones susimąstyti arba jie bent jau paklausia savęs, kaip patys galėtų pasiekti tokią sąmonės būseną.“

vilkolakio paslaptis ANTROJI KVAPĄ GNIAUŽIANČIOS TRILOGIJOS DALIS

Miško pakraštyje prasidėjęs gaisras greitai išplito. Tarp medžių plaikstėsi aukštos, tvoskiančios karščiu ir viską savo kelyje ryjančios liepsnos. Praūžusi ugnis paliko tik rūkstančius ir traškančius juodus kamienus.

Tiršti dūmai graužė Herbertui akis ir nosį. Berniukas tylėdamas stovėjo prie malūno ir stebėjo, kaip liepsna šliaužia nuo vieno medžio prie kito. Tai buvo trečias miško gaisras per tiek pat dienų. Iš baimės pilvą varstė diegliai. Senelis ir vyresnysis Herberto brolis Fabijanas visą rudenį kalbėjo, kad mažai lyja. „Retai pasitaiko toks gražus ruduo“, – sakė senelis. Nevargino vasarą siautėjusi kaitra, buvo tiesiog giedra ir saulėta. Berniukui nereikėjo aiškinti, ką tai reiškia. Jei nelyja, viskas išdžiūsta, o kuo sausiau, tuo geriau dega.

Vaiką ramino vienintelis dalykas – miške zujo daugybė geltonais ir juodais drabužiais vilkinčių gaisrininkų. Vidury pievos stovėjo dvi gaisrinės mašinos. Jie juk turėtų susidoroti?

Kristina Ohlsson šiuo metu gyvena Stokholme. Ji yra dirbusi Švedijos slaptojoje tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje, bet nuo 2012 m. visą dėmesį skiria rašymui. Sukūrusi istorijas apie Ohiuse gyvenančius draugus „Stiklo vaikai“, „Sidabrinis vaikas“ ir „Akmeniniai angelai“ bei nuotykių romaną „Hester Hilo paslaptis“, K. Ohlsson neabejotinai priklauso Švedijos detektyvų kūrėjų elitui ir yra viena iš labiausiai vertinamų vaikams rašančių šalies autorių.

„Vilkolakio paslaptis“ – antroji kvapą gniaužiančios trilogijos, skirtos 8–12 metų skaitytojams, dalis. Pirmoji serijos knyga – „Zombių karštinė“.

toliau nei vandenynas Į PILIGRIMINĘ KELIONĘ PĖSČIOMIS

Šis romanas galėtų prasidėti taip: 2010 m. kovo 9 d. išėjo iš namų Vilniuje ir iki šiol negrįžta. Knygos herojus leidžiasi į piligriminę kelionę pėsčiomis: palikęs už nugaros gimtąjį miestą ir mylimą žmogų, keliauja autostopu, o vėliau – su padirbtais traukinių bilietais į Europos pietus. Kankinamas abejonių ir baimių, nuolatos pasinerdamas į pasaulio svaigulį, sutikdamas kelyje įvairiausių žmonių ir klausydamas jų neįtikėtinų istorijų, retkarčiais patirdamas gyvenimo pilnatvę, jis pamažu ima suprasti, ką iš tiesų reiškia eiti viena koja žemėje, o kita – dangumi.

Tuo tarpu Islandijoje išsiveržia ugnikalnis. Kas tai – pikta lemiantis ženklas ar, priešingai, viltis, kad net ir tuomet, kai atrodo, jog nėra kelio atgal, tavęs visąlaik kas nors laukia grįžtant?

Narius Kairys – rašytojas, vertėjas, kino kritikas, žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, dėstytojas. Jo prozos kūriniai – antropologinės fikcijos – ir publicistiniai tekstai (recenzijos, straipsniai, interviu) spausdinami pagrindiniuose Lietuvos kultūros leidiniuose. „Toliau nei vandenynas“ – pirmasis autoriaus romanas.

Ir štai tu vėl stovi prie slenksčio. Kiek sykių jau taip būta ir kiek sykių neišdrįsdavai žengti tolyn? Bijai, nes nežinai, į ką pavirsi kelio gale – savimi ar tik pamėnu, būtybe, praradusią savąjį laiką. Tačiau pažadas, kurį jauti kiekviena savo ląstele, kad visuomet yra kažkas daugiau nei tik tai, kas yra, – stipresnis už tavo begalines baimes. Galų gale juk visos meilės istorijos yra šmėklų istorijos. Kažkur toli šiaurėje tuoj veršis Ejafjadlajokudlis. Niekas, nė tu, nors ir tariesi gyvenąs ugnikalnio papėdėje, to dar nežino. Nežino nė ji – ta, kuri lauks, nes tau štai šią akimirką viskas pasidarė skaidriai paprasta – tereikia persižegnoti, nusilenkti, persižegnoti, pabučiuoti, persižegnoti, nusilenkti, persižegnoti ir žengti. Toliau nei vandenynas.