laimingos smegenys Kiekvienas iš mūsų savaip įsivaizduoja laimę. Vieniems tai šeima, namai ir mėgstamas darbas, kitiems - laisvė ir galimybė keliauti. Knygos The idiot brain" autoriui neurobiologui Dean Burtnett laimė - tai smegenų neuroninių jungčių rezultatas. Antojoje savo knygoje „Laimingos smegenys“ jis išradingai ir patraukliai pasakoja apie tai, kaip veikia laimingos smegenys - bando išsiaiškinti kas būtent smegenyse sukelia laimės jausmą. Ši knyga sujungia mokslinius tyrimus, asmeninę Dean Burtnett patirtį ir įvairių žmonių istorijas.

Ar kada nors pagalvojote, kaip šaunu būtų turėti moksliškai pagrįstą atsakymą į klausimą, kas yra laimė ir kaip ją pasiekti? Tokį klausimą uždavė sau ir Kalifornijos universiteto medicinos centro dėstytojas Dean Burtnett. Jam nedavė ramybės klausimai: Ką reiškia būti laimingu? Iš kur atsiranda laimė? Ar yra būdas, kad ji tęstųsi amžinai?

Taigi, ką mes žinome apie tai, kaip veikia mūsų smegenys?

Pirmiausia Dean Burnett paaiškins, kaip atskiros smegenų dalys dalyvauja formuojant emocijas. Tada sužinosime, kas yra dopaminas, endorfinas ar oksitocinas ir koks šių neuromediatorių vaidmuo mūsų psichinei savijautai. Kai kurie jo pasakojimai ir istorijos kelia juoką. Būtent! Kelia juoką ir paaiškina, kokį svarbų vaidmenį juokas užima mūsų gyvenime.

Galutinių atsakymų knygoje nėra. Žmogaus smegenys sudėtingas mechanizmas. Jose nėra atskirų centrų apdorojančių vieną ar kitą išgyvenimą. Mūsų jausmų apdorojimas toks pat chaotiškas ir įvairus, kaip ir pats emocinių išgyvenimų spektras. Dean Burnett kviečia pažvelgti į patį smegenų veikimo principą – juk mums svarbios visos emocijos, ne tik laimė.

Mokslininkas teigia, kad parašęs pirmąją savo knygą „The Idiot Brain“ sulaukė iš leidėjų prašymų imtis antrosios. Ieškodamas naujos temos klausinėjo bičiulių, kokių idėjų jie galėtų pasiūlyti. Vienas pažįstamas lakoniškai pasakė: "Tiesiog parašyk apie tai, kas tave daro laimingą.“ Dean Burnett pasiūlymą suprato tiesiogiai ir... linksmai. Taip atsirado knyga "Laimingos smegenys“.

„Dean Burnett supranta, kad žmogaus smegenys dievina pasakojimus, todėl savo atradimus ir įžvalgas stengiasi pateikti kaip įdomias istorijas. <...> Knyga pateikia atsakymą, kas yra laimė, ir jis gana paprastas – turėk saugius, didelius ir gamtos apsuptus namus, dirbk prasmingą ir kūrybingą darbą, uždirbk pakankamai, įsimylėk ir... nė vieno iš šių dalykų nedaryk pagrindiniu gyvenimo tikslu. Daryk tai, ką mėgsti, juokis, bet netapk juokdariu. <...> O pirmiausia perskaityk šią smagią, įkvepiančią ir prasmingą knygą. Tai padaręs tikrai būsi laimingas.“
The Guardian

Iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas

mano vaikas mane varo iš proto Knygoje „Mano vaikas mane varo iš proto!“ vaikų auklėjimo specialistės gilinasi į laikotarpį tarp vaikystės ir ankstyvos paauglystės – su kokiais iššūkiais susiduria 6–11 metų vaikai bei jų tėvai ir kaip juos įveikti?

Vaikui sukako šešeri. Keleri pirmieji metai jau praeityje, vaikas tapo savarankiškesnis, o paauglystė dar kažkur toli. Atrodo, pagaliau galėsite šiek tiek atsikvėpti. Tačiau netruksite suprasti, kaip stipriai klystate!

6–11 metų laikotarpiu aktyviai formuojasi vaiko smegenys, bręstanti asmenybė nori būti savarankiška – tą išduoda ir vaiko emocijos, ir besivystantys socialiniai įgūdžiai. Vieną dieną jis ieško švelnumo ir nori prisiglausti, o kitą sulaukiate skambučio iš mokyklos, kad jūsų vaikas susimušė su klasės draugu. Tokio amžiaus vieni vaikai tampa išdykę, kiti - išsiblaškę, treti vis labiau užsisklendžia savyje. Kaip elgtis, susidūrus su tokiu emociniu nepastovumu?

Šis „amerikietiškų kalnelių“ etapas vargina visą šeimą – vaikams patiems sunku suprasti, kas vyksta, o tėvams kasdien tenka susidurti su nepastovia nuotaika, priešgyniavimu ir emocijų kaita. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinamomis emocijų bangomis, dažnai netenka kantrybės ir imasi griežtų auklėjimo priemonių. Galiausiai nuolatiniai, net ir menki, konfliktai išvargina visą šeimą.

Isabelle Filliozat knygoje „Mano vaikas mane varo iš proto!“ siekia užkirsti kelią nesantankai šeimoje ir grąžinti ramybę bei savitarpio supratimą. Ji aptaria šiuo laikotarpiu tėvams kylančius klausimus, o patarimus kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje iliustruoja pavyzdžiais. Jos idėjos grindžiamos pozityvaus auklėjimo bei empatiško elgesio principais.

Pirmajame knygos skyriuje Isabelle Fillozat aptaria probleminį elgesį lemiančius veiksnius – stresą, prieraišumą ir laisvės poreikį, o antrajame moko klausytis ir priimti vaikų emocijas. Vėlesni skyriai skirti vaiko nuo 7 iki 11 metų raidos aprašymui – autorė pristato sąmoningą amžių, paliečia neišvengiamą draudimų ir bausmių temą. Autorė tėvams primena, kad vieno teisingo atsakymo nėra: kiekvienas vaikas skirtingas, todėl būtina atsižvelgti į kiekvieno iš jų individualumą. Ji siekia pateikti pagrindines auklėjimo gaires, kad vaikas pasitiktų paauglystę pasitikėdamas savimi.

Isabelle Fillozat (Izabel Fijoza) – psichologė ir psichoterapijos pedagogė, vadovaujanti Ryšių ir emocijų supratimo mokyklai Provanso Ekse, Prancūzijoje. „Mano vaikas mane varo iš proto!“ - viena iš daugelio jos knygų, skirtų vaikų auklėjimui ir emociniam tėvų bei vaikų tarpusavio supratimui.

Anouk Dubois (Anuk Diubua) – psichomotorikos specialistė, ankstyvosios vaikystės metodininkė, knygų iliustratorė.

Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė

slėpynės anglijoje „Slėpynės Anglijoje“ – debiutinis socialinių mokslų daktarės Kristinos Baubinaitės romanas, kuriame atskleidžiama ne itin romantiška emigracijos ir gyvenimo Anglijoje kasdienybė.

Jungtinę Karalystę ne vienas lietuvis laiko Pažadėtąja Žeme – jei kažkas nesiseka gimtinėje – spaudžia skolos, nepriteklius, nedarbas – paguodą visada galima rasti lietingoje saloje kitapus jūros. Tačiau ar išties viskas ten – rožėmis klota?

Atrodo, kad kapitalizmo ir vartotojiškumo persmelkta svečios šalies atmosfera – nieko blogo, jų šalis suteikia galimybę užsidirbti ir realizuoti save. Tačiau kai supratus, kad multikultūrinės visuomenės idėja tėra skambūs politikų lozungai ir didžiosios dalies visuomenės jų pažadai nepasiekia, kad diskriminacija tautybės pagrindu – dažnas reiškinys, viskas pakrypsta kitaip. Tačiau kai užsiveria oro uosto durys, ką nors pakeisti labai sunku.

„Slėpynės Anglijoje“ – tai pasakojimas apie moderniąją vergystę Rytų Anglijos Piterboro mieste. Kaipgi ten, Anglijoje, yra iš tiesų? Ar išties ten išsipildo svajonės? O galbūt ten išgyventos patirtys gali suluošinti dar labiau? Net sunkiomis aplinkybėmis gyvenime nestinga meilės ir draugystės, kaip, beje, ir išdavystės. Kaip išspręsti dilemą – grįžti ar likti? Ypač kai santykiai su Lietuva silpnėja, nors Tėvynės ilgesys niekaip nerimsta. „Slėpynės Anglijoje“ - knyga apie tai, ką daugelis emigrantų linkę nutylėti...

Knygos autorė Kristina Baubinaitė pasakoja, kad kiekvieno emigranto istorija – skirtinga. Kai kurie po kelių savaičių skambina, linksmai dalinasi įspūdžiais, džiaugiasi darbu ir gyvenimo sąlygomis. Jie siunčia linkėjimus, o vėliau – ir pinigines perlaidas Lietuvoje likusiems šeimos nariams.

Tačiau dalis tautiečių svečioje šalyje pakliūna į spąstus – susigundžius aukso kalnus žadančiais agentūrų skelbimais, kurios žada už nedidelį pradinį įnašą nuvežti į svečią šalį, apgyvendinti, sutvarkyti dokumentus. Tačiau ši „lengva išeitis“ dažnai kainuoja begalę fizinių ir psichologinių jėgų ir tampa tarsi užburtu ratu, iš kurio, regis, nėra išeities. Nuo manipuliacijų neapsaugotas niekas – ypač žmonės iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių.

K. Baubinaitė sako, kad būdų išsigelbėti nuo išnaudojimo yra – tereikia drąsos. Būtent jos emigravusiems tautiečiams bei jų artimiesiems įkvėps rašytojos debiutinis romanas „Slėpynės Anglijoje“.

žmogaus paskirtis Vokiečių klasikinės filosofijos atstovas Johann Gottlieb Fichte savo filosofijos mintis grindė individo laisvės, sąmonės ir pažinimo idėjomis. Jo veikalas „Žmogaus paskirtis“ pasirodė 1799 metais, o į anglų kalbą buvo išverstas 1848 m. Fichte šioje knygoje išskiria tris tikėjimo vystymosi etapus: abejonės, žinios, tikėjimas.

J. G. Fichte knyga „Žmogaus paskirtis“ mokslininkų vertinama kaip itin svarbi medžiaga kultūros ir civilizacijos suvokimui. Šiame veikale autorius apibūdina Dievą kaip begalinę moralinę visatos valią, kuri tampa sąmoninga ir suvokia save per individus.

Filosofas, atstovavęs vokiškojo idealizmo kryptį, labiausiai pabrėžia žmogaus laisvės svarbą. Jo įsitikinimu, žmogaus prigimties ir jos realizavimo problemas labiausiai padeda spręsti veikla ir aktyvumas. Žmogų filosofas laiko ne tik gamtine, bet ir dorovine būtybe, todėl itin svarbu suvokti, jog kaip dorovinio elgesio subjektas žmogus turi laisvą pasirinkimą.

Pasak J. G. Fichte, žmogus kuria pasaulį pirmiausia kurdamas save. Kiekvieno žmogaus tikslas – tapti pakankamu pačiam sau, vadovautis savimi. Knygoje „Žmogaus paskirtis“ filosofas taip pat analizuoja dvasinę tvarką, protą ir pažinimą.

Johann Gottlieb Fichte (1762–1814) – vokiečių filosofas, idealizmo atstovas, vienas iš šios krypties kūrėjų ir vienas žymiausių Imanuelio Kanto sekėjų. Pasaulio filosofijos kontekste J. G. Fichte vertinamas kaip mąstytojas, nutiesęs tiltą tarp Imanuelio Kanto ir Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio idėjų. Paskutiniu metu Fichte pradėtas vertinti už ypač originalias įžvalgas apie savimonę ir savęs pažinimą. Panašiai kaip Dekarto ir Kanto, jo mąstymą taip pat labai veikė subjektyvumo ir sąmoningumo problemos. J. G. Fichte taip pat buvo ir politikos filosofas, o kartais dar vadinamas vokiškojo nacionalizmo tėvu.

J. G. Fichte gimė Saksonijoje, Rammenau. Jau vaikystėje ir paauglystėje tėvai pastebėjo berniuko polinkį į mokslus, todėl jis buvo išsiųstas mokytis į gerai vertintas to meto mokyklas. Nepaisant to, kad ten gavo puikius žinių pagrindus, greičiausiai jam trūko socialinių įgūdžių ir bendravimo su kitais moksleiviais. Gali būti, jog ankstyvas atsiskyrimas nuo tėvų ir gana uždara mokymosi aplinka lėmė, kad jo filosofijoje taip stipriai išreikštas žmogaus savarankiškumo aspektas.
Filosofas studijavo Jenos universitete, teologijos seminarijoje, po metų buvo perkeltas į Leipcigo universitetą.
Jo sūnus Immanuel Hermann Fichte taip pat buvo žinomas filosofas.

Iš vokiečių kalbos vertė Kristinas Rickevičiūtė

dziaugsmingai TED platformos žvaigžde jau tapusi dizainerė Ingrid Fetell Lee knygoje „Džiaugsmingai: nuostabi paprastų dalykų galia kurti nepaprastą laimę“ atskleidžia, kaip net ir patys mažiausi pokyčiai gali sukurti didžiulę laimę.

Autorė kviečia pamąstyti, kodėl daugelis mūsų mėgsta stebėti oranžinę saulėlydžių žarą, kodėl mėgaujamės pavasarį žiedais apsipylusiais medžiais, kodėl visiems, nepaisant lyties, amžiaus, kultūros ar tautybės, patinka gyvūnų jaunikliai, kodėl mus džiugina tokie paprasti ir nereikšmingi dalykai, kaip konfeti ar spalvoti balionai.

Vis dažniau girdime, kad fizinis pasaulis nedaro įtakos arba labai nereikšmingai veikia mūsų vidinę būseną. Psichologai ar kiti specialistai ragina pirmiausia atsigręžti į save ir viduje ieškoti ramybės, pusiausvyros, džiaugsmo. Meditacija, įvairios mindfulness praktikos ir yra nukreiptos būtent į laimės ir džiaugsmo paieškas savyje, užgniaužiant ar ignoruojant išorinio pasaulio įtaką. Tačiau knygoje „Džiaugsmingai: nuostabi paprastų dalykų galia kurti nepaprastą laimę“ atskleidžiama, kad prieinamiausi, lengviausiai pasiekiami ir veiksmingiausi džiaugsmo šaltiniai yra būtent mūsų aplinkoje.

Knygos autorė, dizainerė I. Fetell Lee tyrinėja, kaip kasdienės erdvės ar tam tikri mums įprasti objektai veikia mūsų nuotaikas, kokią neįtikėtiną galią įprasti kasdieniški dalykai turi mūsų savijautai ir emocijoms. Remdamasi neoromokslais ir psichologijos žiniomis, autorė paaiškina, kodėl vienos vietos verčia mus konkuruoti ir nerimauti, o kitos nuteikia maloniai, jaukiai ir saugiai. Tačiau svarbiausia, knygoje „Džiaugsmingai: nuostabi paprastų dalykų galia kurti nepaprastą laimę“ sužinosite, kaip išnaudoti mus supančios aplinkos galias ir gyventi sveikesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą.

„Visiškai originalus naujos idėjos pateikimas: mes visi turime galimybę savo gyvenimuose susikurti džiaugsmą. Knyga „Džiaugsmingai“ yra neišsemiamas ir įdomus vadovas, pasakojantis, kaip gyventi geriau.“
Arianna Huffington, JAV žurnalistė, verslininkė

„Džiaugsmingai“ apverčia tradicinę išmintį apie laimę, kad ji ateina iš vidaus ir patirtys, o ne daiktai teikia mums laimę. Ingrid Fetell Lee knyga sukelia būtent tuos pozityvius jausmus, apie kuriuos ji rašo. Knyga kupina stebuklų, energijos ir džiaugsmo.“
Sonja Lyubomirsky, Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė

Ingrid Fetell Lee yra dizainerė ir tinklaraščio apie džiaugsmo estetiką autorė. Kaip dizaino ir džiaugsmo ekspertė dažnai kalbinama žiniasklaidoje, o 2018 metais jos pasakyta kalba TED konferencijoje buvo sutikta plojimais atsistojus.

 

sumeluotas gyvenimas Airisės ir Vilo Grifitų šeiminis gyvenimas primena idilę: didelis namas gražiame Atlantos priemiestyje, sėkminga profesinė veikla ir jaudulys mėginant susilaukti pirmojo vaikelio. Tačiau vieną dieną Vilas išskrenda darbo reikalais į Orlandą ir Airisės laimingas gyvenimas ima aižėti.

Tą rytą Airisė sužino apie lėktuvo, skridusio į Sietlą, katastrofą, o netrukus jai pranešama, kad tarp šio reiso keleivių buvo ir jos vyras. Moteris įsitikinusi: tai negali būti tiesa. Bet laikas eina, o apie Vilą nėra jokių žinių ir galiausiai tenka pripažinti, kad jis žuvo.

Vis dėlto Airisei ramybės neduoda daugybė neatsakytų klausimų. Kodėl vyras melavo apie tai, kur vyksta? Ką jis ketino veikti Sietle? Ką dar nuo jos nuslėpė mylintis sutuoktinis? Airisė beviltiškai trokšta išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų, bet ar gauti atsakymai neprivers gailėtis? Gal kartais geriau nežinoti tiesos?

„Sumeluotas gyvenimas“ neleidžia atsitraukti. Nežinome, kuo tikėti, ką palaikyti, kas atsidūrė pavojuje, – tai jaudina. Ši knyga priverčia širdį plakti stipriau."
Kate Moretti, „New York Times“ bestselerio „The Vanishing Year“ autorė