kai ateis niekada 2d1 Prisiminusi tą naktį, kai išvyko iš Klir Harboro, Kristė-Lina staiga suvokė, kad vieninteliai daiktai, kuriuos būtinai norėjo pasiimti, buvo sena nuotrauka ir nusitrynęs vėrinys, priminsiantys skausmą ir netektį, – juos nusprendė pasilikti, nes laimingų prisiminimų, kuriuos galėtų branginti, neturėjo. Tiesą sakant, nesivargino tokių sukurti. Ji labai kruopščiai rūpinosi, kad jos gyvenime nebūtų nei į ką gręžiotis, nei juo labiau – ko laukti.

Kristė-Lina augo su priklausomybių kamuojama motina ir iš patirties žino, kad joks adresas nėra amžinas ir joks pažadas – šventas. Kurį laiką ji buvo radusi saugų prieglobstį santuokoje su populiarių detektyvų autoriumi Stivenu Ladlou, bet vieną naktį jo automobilis nulekia į Aidų įlanką, o iš ledinio vandens gelbėtojai ištraukia ne tik vyro kūną. Į viešumą iškilus informacijai apie kartu nuskendusią mėlynakę blondinę, žiniasklaida apgula Kristės-Linos namus ir ji sprunka.

Kurį laiką atrodo, kad apsigyventi mažame miestelyje – protinga išeitis. Čia, kur jos niekas nepažįsta, Kristė-Lina ieško atsakymo, kas siejo jos vyrą su ta jauna moterimi keleivio sėdynėje. Atsakymas ne tik dar labiau sujaukia Kristės-Linos gyvenimą, bet ir ima kelti visai kitokių klausimų. Ar jos santuoka buvo tikra? Kodėl ji niekuomet nenorėjo turėti vaikų ir niekada neleido sau iš tikrųjų pamilti?