džiaugsmas pro ašaras Alinos Jonaitienės knyga „Džiaugsmas pro ašaras, arba Meilės istorija po 50-ies" - tai pasakojimas apie vienatvės kamuojamą nejauną moterį, kuri, iširus šeimai, nebesugeba užmegzti tvirtesnių ryšių su kitais šalia jos esančiais žmonėmis ir dėl to jaučiasi be galo vieniša, ją nuolat kamuoja depresyvios nuotaikos. Tokie vienišiai kaip pagrindinė knygos veikėja Pranutė yra labai pažeidžiami, nes stokoja socialinių ryšių. Jie vieni turi susidoroti su sunkumais, jveikti pavojus. Kartais tie pavojai slypi pačiose netikėčiausiose vietose ir pasireiškia neįtikimiausiomis formomis. Taip nutinka ir pagrindinei knygos veikėjai. Norėdama išsivaduoti iš ją slegiančio vienatvės jausmo, ji užmezga internetines pažintis, tikėdamasi susirasti gyvenimo draugą ar bent jau galimybę išvykti iš šalies. Tai knyga apie sukčius internete, jų rezgamas pinkles, apie netikrus draugus, netikrą meilę ir apie bandymus išvilioti pinigus iš vienišų moterų, besigriebiančių kad ir už šiaudo, kad tik išbristų iš jas apėmusios nevilties. Ir viskas dėl menkos savivertės, dėl jprasto gyvenimo būdo praradimo. „Juk būna ir laimingų istorijų. Tai kodėl man negali nusišypsoti laimė?" - mąsto Pranutė ir kabinasi už šių netikrų draugysčių. Deja... Tenka karčiai nusivilti. Bet juk tai, kas mūsų nesužlugdo, mus sustiprina. Ir ši tiesa pasitvirtina knygos pabaigoje.