Dzentlispasroviui6 Inspektoriaus Džentlio knygų serija sulaukė didelio detektyvų mėgėjų dėmesio. Juolab, kad Džordžą Džentlį detektyvų gerbėjai jau pažįsta ir iš TV serialo. Trečioji serijos knyga „Džentlis leidžiasi pasroviui“ pasakoja apie inspektoriaus atostogas ir žvejybą. Deja, malonus ir ramus laikas, skirtas poilsiui, baigiasi tuo, jog Džentliui tenka tirti žmogžudystės bylą.

Laivus nuomojančios įmonės darbuotojų nestebindavo tai, kai poilsiautojai jachtas grąžindavo šiek tiek vėluodami. Praleidę savaitę ar daugiau maloniai plaukiodami, jie dažniausiai jausdavosi atsipalaidavę ir nerūpestingi. Prie tokių poilsiautojų laivų nuomotojai buvo įpratę. Jie tikrai nesitikėjo rasti neatpažįstamai sudegusios jachtos ir apdegusių palaikų ant denio… Atostogos ant vandens neturėtų baigtis žmogžudystėmis.

Pradėjęs tyrimą inspektorius Džordžas Džentlis supranta, jog tai bus byla, kokios jis dar neturėjo. Ne visi miestelio žmonės linkę Džentliui padėti, be to, panašu, kad ima pavesti ir garsioji Džentlio intuicija.

Kažkur tarp melo, kurio įsikibusi laikosi aukos žmona, dukters baimių ir sūnaus isterijos slypi tiesa. Vienintelė Džentlio viltis – prasibrauti pro tvyrantį chaosą ir prisikasti iki žudiko.

Detektyvinis romanas „Džentlis leidžiasi pasroviui“ pirmą kartą buvo išleistas 1957 metais. Džentlis tapo kultiniu personažu, o Alan Hunter lyginamas su garsiausiais detektyvų meistrais.

Alan Hunter (1922–2005) – britų rašytojas. Gimė Hoftone, Jungtinėje Karalystėje. Nuo 14 metų metęs mokyklą, nusprendė dirbti tėvo ūkyje. Taip pat labai mėgo buriuoti. Visuomet domėjosi gamta. Jaunystėje jis rašydavo gamtos apžvalgas vietiniam laikraščiui, kūrė poeziją. Dalis jo kūrybos buvo išleista dar jam tarnaujant Karališkosiose oro pajėgose Antrojo pasaulinio karo metu.

Po karo rašytojas dirbo antikvarinių knygų pardavėju, o 1950-aisiais A. Hunter jau buvo įsteigęs savo knygyną. 1955-aisiais išleido pirmąją knygą „Džentlis kimba į darbą“. Nuo šios knygos prasidėjo serija, kurią dabar sudaro 46 detektyvinės istorijos. Kasmet iki pat 1998 metų rašytojas išleisdavo bent po vieną knygą apie Džordžą Džentlį.

Pagal šias knygas buvo sukurta keletas televizijos filmų, o vėliau ir serialas. Lietuviškai jau yra pasirodžiusios dvi pirmosios knygų serijos dalys „Džentlis kimba į darbą“ ir „Džentlis pajūryje“.

Iš anglų kalbos vertė Margarita Vilpišauskaitė

 

niki.dvigubas gyvenimas "Koks gražus būtų pasaulis, jei žinotum taisyklę, kaip vaikščioti labirintais."
Umberto Eco

Ties autobiografijos ir romano riba balansuojantis Anetos Anros kūrinys „Niki: dvigubas portretas“ – tai dviejų menininkių gyvenimo istorijos, jų būties paralelės ir gijos. Tai pasakojimas apie mūsų mintyse esančius ir išgalvotame realiame pasaulyje gyvenančius žmones.

Malena – mergina iš Žvėryno Vilniuje. Niki de Saint Phalle – pasaulinio garso kūrėja iš Paryžiaus. Jos abi gimė po Skorpiono ženklu, jos abi gimė tą pačią dieną. Tačiau jas skiria tūkstančiai kilometrų ir pusšimtis metų. Be gimtadienio, rodos, daugiau nieko bendra – kita tautybė, gyvenamoji aplinka, jokių bendrų patirčių ir atsiminimų…

Malena svajoja surasti tėvą, kuris rašo laiškus iš Paryžiaus ir Londono, apsigyvena su Dailininku... Niki priklauso prancūzų Naujojo realizmo grupuotei, šaudo į paveikslus ir kuria monumentalias skulptūras. Dvi moterys ir jų vyrai... Kuri istorija autobiografinė? Kur prasideda biografija? Kokia yra riba tarp to, kas tikra, ir to, ką sukuria vaizduotė?

„Niki: dvigubas portretas“ – „Galbūt romanas“, kaip skelbia jo paantraštė. Atskirti kur baigiasi autentika ir prasideda išmonė – prievolė, tenkanti ne kūrėjui, o skaitytojui.

Malenos, Niki ir Anetos istorijos – tai, pirmiausia, pasakojimas apie moterį menininkę, apie desperatišką jos norą rasti artimą sielą ir susikurti emocinį saugumą. Tai pasakojimas ir apie meilę - Dailininkui, Sūnui, Močiutei, mamai, tėvui... Baimę likti vienišai nugali noras būti atvirai, švelniai ir net... nuodingai. Kaip Skorpionas.

Romano „Niki: dvigubas portretas“ kintanti erdvė kuria ir pasakojimo dinamiką: Vilnius ir Paryžius, namelis Užupyje šalia Bernardinų kapinių ir sala prie Afrikos, viršžvaigždinės sferos ir labirintai...

Žvėryne ji gimė, Užupyje leidžia laiką su savo sūnumi, Londonas įkvėpė imtis plunksnos, o Paryžius kelia panašius jausmus kaip ilgai nematytas ir išsiilgtas žmogus.

paauglyste seimos santykiu isbandymas 9785430067373 „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas" – tai trečioji serijos knyga. Ją rekomenduojame skaityti tiek tėvams, auginantiems paauglius (nuo 9 iki 19 metų), tiek paaugliams, kuriems šiuo laikotarpiu kyla nemažai klausimų. Ši knyga ne tik apie artimesnę pažintį su paauglyste, bet ir apie šeimos tarpusavio ryšį, labiausiai sustiprinanti ir tėvus, ir bręstantį žmogų.

Knygoje aptariamos šios temos:
- paauglys ir jo elgesio ribos;
- paauglys ir pokyčiai;
- paauglys ieško draugų;
- artumo poreikis paauglystėje;
- paauglys ir informacines komunikacinės technologijos;
- paauglystės iššūkiai mokantis;
- paauglys ir karjera;
- paauglys ir pinigai.

meile sau Širdis neklysta. Klystame mes, kai jos nepaisome.

„Šiandien esu įsitikinusi: jei moterys žinotų, kokia galia slypi jų pačių širdyse ir kaip ji gali perkeisti jų gyvenimus, jos tikrai įdėtų daugiau atkaklumo ir pastangų, kad ją pažintų ir prisijaukintų."

Raminta Lapinskaitė

Knyga kviečia bet kurio amžiaus moterį atskleisti savivertės paslaptį ir ją pasitelkiant kurti pilnatvės kupiną kasdienybę. Žingsnis po žingsnio autorė veda skaitytoją į moteriškos psichikos užkulisius, ragina gerbti savo sielos poreikius, jausmus, norus ir vizijas, moko skirti svarbaus laiko sau, kad galėtume pažinti, ugdyti ir atskleisti save išoriniame pasaulyje. Knygoje kiekviena kviečiama susigrąžinti teisę į autentišką saviraišką, pažinti visas savo širdies spalvas ir atspalvius. Čia rasite patarimų, kaip susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais, išlaikyti ištikimą ryšį su savo vidine prigimtimi ir kurti darnius, lygiavertiškus santykius su partneriu ir kitais žmonėmis.

Raminta Lapinskaitė – saviugdos trenerė ir egzistencinio koučingo specialistė, savo mokymuose nuo 2014 m. padedanti moterims atrasti naujų būdų būti (su) savimi – švelniau, labiau pasitikint, jaučiant vidinę taiką ir artumą sau. Pagrindinė autorės žinutė – mylėkime save už tai, kas esame, užuot be paliovos priekaištavusios už tai, kas nesame. Tai mūsų raktas į pilnakraujį ir širdžiai mielą gyvenimą.

jei sumaisytum gyvenimo kortas Tara pajuto keistą vidinę ramybę. Seniau gyvenimą ji sutikdavo įsitempusi, sugniaužtais kumščiais, sukąstais dantimis ir geležine valia, – visa tai atitiko sutuoktinio vertybes, jo troškimus ji pavertė savais. Bet dabar ji nebenorėjo kruvinos kovos, negailestingo mūšio. Norėjo nepriklausoma keliauti į savo ateitį be nukreiptų į ją iečių ir skydų.

Tara – ambicinga ir savo vertę žinanti populiarios laidos apie grožį vedėja, neseniai atšventusi keturiasdešimtmetį. Nors jųdviejų su vyru, šios laidos prodiuseriu, ilgametė santuoka išgyvena ne pačius geriausius laikus, moteris tikisi atgaivinti santykius ir išsaugoti „legendinės poros" Paryžiuje statusą. Deja, netikėti vyro žodžiai sudaužo bet kokias viltis ir išmuša žemę jai iš po kojų.

Sutrikusi, pažeminta ir sugniuždyta Tara nuo žiniasklaidos dėmesio pasislepia savo krikštamotės Luizianos namuose nedidelėje Arvanos saloje, trokšdama užsimiršti ir atgauti dvasinę pusiausvyrą.

Krikštamotė jai padovanoja stebuklingų galių turintį Taro kortų žaidimą, skirtą ieškantiems laimės. Priėmusi kortų iššūkį, Tara leidžiasi į savęs pažinimo odisėją, įveikdama įsisenėjusius skaudulius ir širdgėlą. Netikėti atradimai išjudina jos gyvybines jėgas ir atgaivina senas svajones, vedančias naujo gyvenimo link.

Knygoje „Jei sumaišytum gyvenimo kortas?“ pasakojama permaininga ir nenuspėjama Taros istorija patrauks ne tik jausmų giluma, bet ir lengvu, humoro nestokojančiu stiliumi. Romanas skirtas nebijantiems pažvelgti į savo vidinio pasaulio užkaborius, drįstantiems atsiverti visų pirma sau, pasiryžusiems keistis ir iš naujo priimti gyvenimo iššūkius.

padorios seimos istorija Laike tarsi užmigusiame Bario kvartale auganti Marija kiekviename žingsnyje susiduria su prietarais ir patriarchalinėmis tradicijomis. Skurdas ir nepritekliai vargina žmones, pyktis ir agresija, nors ir slepiami po padorumo kaukėmis, yra nuolatiniai jų gyvenimo palydovai.

Nedidukė tamsaus gymio mergaitė augdama su dviem vyresniais broliais įdėmiai stebi savo ūmaus tėvo ir nuolankios motinos santykius, paženklintus smurto, kančios, meilės ir graužaties. Dėl įžūloko būdo užsitarnavusi Piktavalės pravardę, Marija jaučiasi tarsi įklimpusi laike. Jos gyvenimą praskaidrina tik draugystė su klasės draugu Mikele. Ilgainiui švelnūs broliški jausmai perauga į meilę, bet rimtesniems santykiams kelią užkerta Marijos tėvas, nenorintis matyti savo dukros didžiausių senojo Bario nusikaltėlių sūnaus draugijoje. Regis, karšta jaunų žmonių meilė turėtų padėti jiems ištrūkti iš šio užburto rato, bet senojo pasaulio gniaužtai yra pernelyg tvirti.

„Padorios šeimos istorija" – tai romanas, kurį skaitant neįmanoma likti abejingam. Tai istorija apie įvykius, siejančius Mariją su nugludintomis per amžius taisyklėmis ir papročiais, su tėvu, turinčiu daugiau teisių į dukrą nei pareigų jai, mergaitei, nieko negalinčiai tikėtis iš kvartalo, kuriame gimstama ir mirštama įsikibus tradicijų.

„Laikui nepavaldi realybė. Šiurkštus, įtraukiantis ir įtaigus pasakojimas. Neorealistines kino juostas primenantis dramatiškas sunkios pietų Italijos realybės aprašymas".