kamanes skaitiniai zodziai sakiniai Ei džium, tabalai,
Susikibo vabalai –
Grumias kiek tik gali
Dėl šitos knygelės.

Griebkit, vyrai, pagalius,
Greit išskirkit vabalus,
Duokit jiems po knygą,
Te skaitys numigę!

Nagi, vaikai, nenusileiskit vabalams, paimkite šią knygelę – čia rasite linksmų istorijų ir eilėraščių, gamtos garsų pamėgdžiojimų, mįslių ir greitakalbių. Juos skaitydami mokysitės jungti skiemenis ir žodžius, perskaityti sakinius, turtinsite žodyną. Įvairios užduotėlės ugdys loginį mąstymą ir vaizduotę.

Smagių atradimų jums linki Kamanė!

lietuvos pauksciu pazinimo vadovas 1 Veikalų apie mūsų krašto paukščius būta dar XIX a. viduryje, tačiau pirmose K. Tyzenhauzo ir V.Tačanovskio Lietuvos ir Lenkijos ornitofauną apžvelgiančiose suvestinėse daugiausia aprašomas paukščių paplitimas.T. Ivanausko knygoje„Lietuvos paukščiai" gana detaliai aprašoma spar-nuočių išvaizda. Šią knygą galima laikyti pirmuoju lietuvišku šalies paukščių pažinimo vadovu, kuris kartu su to paties autoriaus „Vadovėliu Lietuvos paukščiams apibūdinti" buvo vieninteliai leidiniai apie mūsų šalies paukščius bene penkiasdešimt metų. Iš šio leidinio pažinti sparnuočius mokėsi ne viena mūsų šalies ornitologų karta, taip pat - šios knygos autoriai.

1979 m. V. Logminas išleido naują, ne tokią detalią suvestinę„Lietuvos paukščiai", kurioje pirmą kartą buvo pateikti paukščių piešiniai ir susistemintas išvaizdos aprašas. Galima sakyti, tai buvo pirmasis lietuviškas klasikinis paukščių pažinimo vadovas. Kadangi tuo metu panašių spaudinių labai trūko, paukščių stebėtojams šis leidinys turėjo didžiulę vertę. Iki pasirodant „Lietuvos faunos" paukščių dvitomiui, V. Logmino knyga buvo daugelio ornitologų kasdienis palydovas.

Vėliau Lietuvos paukščių stebėtojai apibūdindami sparnuočius naudojosi užsienio paukščių pažinimo vadovais, kurie išsiskyrė kokybiškais aprašais ir iliustracijomis. Dažnam patyrusiam ornitologui tokie leidiniai buvo ne tik pažinimo vadovai, bet ir puikūs pagalbininkai apibūdinant pir-mą kartą matomas paukščių rūšis. Tačiau visada iškildavo klausimas: o ką daryti pradedančiajam stebėtojui? V. Logmino knyga jau buvo tapusi bibliografine retenybe, ©„Lietuvos faunos" knygos negalėjo būti naudojamos kaip paukščių pažinimo vadovai.

renios dienorastis „Renios dienoraštis“ yra autentiškas pasakojimas apie žydų merginos gyvenimą Holokausto metu. Renia nuo nacių rankos žuvo vos sulaukusi pilnametystės, o jos dienoraštis ilgai gulėjo šeimos seife Niujorko banke. Paskatinta dukros, Renios sesuo Elizabeth Belliak pasiryžo išversti dienoraštį į anglų kalbą ir paskelbti jį visam pasauliui. Įtaigus ir skausmingas nacių nusikaltimų liudijimas iš karto tapo „The New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu.

Renia kartu su šeima gyveno Peremyslyje. Tai nedidelis Lenkijos miestelis šalies pietvakariuose. 1941-ais metais jį užėmė naciai. Savo dienoraštį mergina pradėjo 1939-tų metų pradžioje. Penkiolikmetė rašė, kad ji tenori draugo, su kuriuo galėtų aptarti kasdienius rūpesčius ir džiaugsmus, kuriuo galėtų pasitikėti ir žinotų, kad paslaptys išliks saugios. Kadangi joks žmogus negali būti toks draugas, Renia nusprendė mintis patikėti dienoraščiui. Taip prasideda vilčių kupinas jaunos paauglės pasakojimas. Renia dienoraščio puslapiuose pasakoja apie savo kasdienį gyvenimą, pirmąją meilę, mokyklos draugus ir svajones. Tekstų tonas pasikeičia 1939-tų metų rudenį, naciams įsiveržus į Lenkiją bei prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Renia ir jos sesuo tuo metu buvo atskirtos nuo mamos.

Mergina aprašo savo pabėgimą iš bombardavimo reidų gimtajame mieste, nuolatinį žydų šeimų dingimą, geto įkūrimą. Renia svajojo tapti poete, todėl jos dienoraštyje gausu eilių. Jaunai moteriai patekus į getą, jos mylimasis Zygmundas Schwarzeris sugebėjo ją iš ten slapta išgabenti, deja, merginos likimas palankiai nesusiklostė.

lakstingalaBestselerių autorės Kristin Hannah knyga „Lakštingala“ išversta į beveik penkiasdešimt kalbų. Šiuo metu pagal šią istoriją yra kuriamas filmas. Jautrus romanas pasakoja apie skaudžius dviejų seserų išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metu.

Viana ir Izabelė jau vaikystėje patyrė daugybę negandų. Seserys anksti neteko mamos. Jų tėvas negalėjo nei susitaikyti su žmonos netektimi, nei susitvarkyti su kare patirtomis dvasinėmis traumomis. Neįstengdamas pasirūpinti mergaitėmis jis dukras išsiunčia į internatą. Seserys sunkiai išgyvena tokį atstūmimą.

Viana – rami, bijanti prieštarauti mergina. Vos šešiolikos ji įsimyli, pastoja ir kartu su vyru išvažiuoja gyventi į Prancūzijos provinciją. Izabelė – aikštinga, nenustygstanti vietoje, nuolat dėl blogo elgesio šalinama iš mokyklos. Po eilinio išmetimo ji grįžta į Paryžių gyventi su tėvu bei įsidarbina knygyne. Atrodo, kad jaunos moterys pagaliau rado savo vietą gyvenime. Deja, prasideda Antrasis pasaulinis karas.

Karo metai seserims atneša skirtingus išbandymus, tačiau abiem joms teks daug prarasti ir dėl daug ko kovoti. Vyrui išėjus į karą Viana viena turi išlaikyti šeimą, kovoti su skurdu, badu, o vėliau ir su vokiečių okupacija bei prievarta. Izabelė prisijungia prie kovotojų ir per Pirėnų kalnus į išsigelbėjimą veda numuštų lėktuvų pilotus.

„Lakštingala“ – knyga apie karo negandas, apie stiprias moteris, kurios gindamos savo artimuosius gali ištverti gerokai daugiau, nei žmogus įstengia suvokti. Kiekvienas šioje knygoje turi savo paslapčių. Kristin Hannah skaitytojus įtraukia ne tik nepaprastai įtaigia, liūdna istorija, bet ir iki galo išlaiko intriga dėl seserų likimo. Romanas suvirpins širdis ir patiks visiems tikrais faktais paremtų istorijų gerbėjams.

didzioji galia 1 Britų autorė L.J. Ross yra parašiusi jau šešiolika knygų apie detektyvą Rajeną. Į lietuvių kalbą išversti penki. „Didžioji galia“ – naujausias šios serijos kūrinys, kuris suves Rajeną su senu jo priešu.

Atrodė, kad detektyvo vyresniojo inspektoriaus Rajeno gyvenimas susitvarkė ir atėjo laikas atsipalaiduoti. Pagaliau išardyta religinė grupuotė, kuri buvo įsibrovusi į įvairius aukštuomenės ir valdininkų sluoksnius. Ji nebekelia grėsmės visuomenei. Visgi nusikaltėliai nesnaudžia ir vieni po kitų pasipila nauji nusikaltimai – tik spėk suktis. Paaiškėja pribloškianti naujiena – iš kalėjimo pabėgo serijinis žudikas pravarde Kirvis. Kartą Rajenas jau buvo su juo susidūręs. Tada jis neteko sesers, ramaus miego, pats vos liko gyvas ir ilgai turėjo gydytis sielos žaizdas.

Kirvis visada savo aukomis rinkosi brunetes. Tokias kaip Ana. Todėl Rajanas stengiasi apsaugoti savo mylimąją, juk žudikas turi jam už ką keršyti, o dar vieno brangaus žmogaus detektyvas tikrai neatiduos. Tačiau, panašu, kad nesutramdomas nusikaltėlis pakeitė savo įpročius ir šį kartą pagrobė žaviąją raudonplaukę detektyvę inspektorę Denisę Makenzi. Į paieškas metamos visos policijos pajėgos. Denisė yra ne tik gera policininkė, draugė, bet ir komandos nario detektyvo seržanto Frenko Filipso mylimoji. Laikas spaudžia ir knygos veikėjams lieka vis mažiau vilties sučiupti Kirvį, o Denisei - išsigelbėti.

Šioje dalyje skaitytojai sužinos dar daugiau asmeniškų detektyvo Rajeno gyvenimo detalių.

mano tevo svajones mano seimos istorija Likus devyniems metams iki JAV senato kompanijos, kuri Baraką Obamą (Barack Obama) pavertė vienu įtakingiausių balsų Amerikos politikoje, jis išleido šiuos jautrius, paveikius, tačiau sentimentalumu nepersmelktus memuarus „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija”. Knyga iš karto tapo „New York Times“ bestseleriu.

„Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija” pasakoja istoriją apie Barako Obamos siekį suprasti aplinkybes, kurios formavo afrikiečio tėvo ir baltosios amerikietės sūnų. Knygoje pasakojama apie Barako vaikystę Havajuose ir Indonezijoje, jo darbą Čikagos bendruomenėje ir kelionę į susitikimą su tėvo šeima Kenijoje. Tapatybės paieška nukelia autorių iš Amerikos širdies į senelės protėvių namus mažame Afrikos kaime Alego.

Barakas Obama pradeda istoriją Niujorke, nuo tada, kai išgirdo, kad jo tėvas, kurį labiau pažinojo, kaip legendinį nei realų žmogų, žuvo automobilio avarijoje. Liūdnos naujienos sužadina prisiminimų grandinę. Autorius atkuria neįprastą savo šeimos istoriją. Jo mamos šeima persikraustė iš mažo Kanzaso miesto į Havajų salas. Vėliau tarp motinos ir perspektyvaus jauno Kenijos studento užsimezgė meilė. Kaip Barakui buvo vos dveji metai, jo tėvas paliko Havajus.

Į priekį stumiamas noro suprasti tiek jį, kaip asmenybę suformavusias jėgas, tiek tėvo paveldą, Barakas Obama persikėlė Čikagą dirbti vietinėje bendruomenėje. Politinių ir rasinių konfliktų fone jis siekė atsikratyti didėjančio vidinio nerimo dėl savo tapatybės. Autoriaus istorija tampa istorija tų žmonių, su kuriais jis dirbo, nes veikla išmokė Baraką įvertinti bendruomenės naudą, suprasti senų žaizdų gydymo bei tikėjimo būtinybę.