laikas Parodoje – įžymių rašytojų mintys apie laiką, jo prasmę. Apie laiką, kurį dažnai   mes  išbarstome veltui arba nebranginame. Gyvenimo laikrodis skaičiuoja valandas, minutes, sekundes kiekvienam skirtingai ir,  atėjęs į šį pasaulį žmogus, turi suvokti kokia jo misija. Tiksintis laikrodukas skaičiuoja mūsų dienas, darbus ... ir gali sustoti nesuspėjus pasakyti svarbiausio žodžio, neatlikus savo sumanymų, neapkabinus mylimo žmogaus. Rašytojų mintis papildo įvairių dailininkų, fotografų iliustracijos iš meno albumų.

Tad peržengus Naujųjų metų slenkstį, ši dokumentų paroda kviečia kiekvieną sustoti ... pamąstyti ir pasverti savo nueito kelio prasmę.
Paroda veikia nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 20 d.

20161229 104659 Autografai Europoje pradėti kolekcionuoti XVI a. ir tai buvo susiję su raštijos išplitimu. Lietuvoje autografų rinkimas ir kaupimas išpopuliarėjo XVIII a. pabaigoje, kai Lietuvos ir Lenkijos valstybei praradus nepriklausomybę, buvo suvokta egodokumentų (rankraščių) svarba istorinės atminties išsaugojimui. Gausiai pradėta rinkti žymių asmenybių autografus, laiškus, atsiminimus. Žymus autografų kolekcionierius, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras, akademikas Arvydas Virgilijus Matulionis rašė: „Likimas lėmė, kad sutikau labai daug šviesių žmonių, kurių atminimą panorau išsaugoti. Taigi pradėjau rinkti autografus tų žmonių, su kuriais esu bent kiek bendravęs“. Mintis kolekcionuoti mokslininkui kilo 1978 – aisiais, kai su draugais namo rūsyje šventė Rygoje apgintą disertaciją. Tuomet po smagaus pasisėdėjimo kažkas sumąstė šventės kaltininkui surašyti palinkėjimus tiesiai ant sienos, o kaip rašiklį panaudojo moterų turėtus lūpų dažus. A. V. Matulioniui pomėgis kolekcionuoti suteikia pažinimo džiaugsmą ir skatina patriotizmo jausmą -  pasididžiavimą, kiek daug talentingų žmonių turi nedidelė lietuvių tauta. Kolekcionavimą lydi ne tik medžiotojo azartas – noras surinkti kuo didesnę kolekciją, bet ir džiaugsmas, kai gali, kad ir akimirkai pabendrauti su iškilia asmenybe.

Gruodžio 23 d., šeštadienį, biblioteka dirbs viena valanda trumpiau nuo 9 val. iki 16 val.
Vaikų erdvė – nuo 9 val. iki 16 val.
Gruodžio 24, 25, ir 26 - biblioteka nedirbs.
Gruodžio 29 d. - švaros diena
Gruodžio 30 d. - nuo 9 val. iki 16 val. (viena valanda trumpiau)
Leidinius bet kuriuo paros metu galite grąžinti į Knygų grąžinimo dėžę, esančią prie bibliotekos įėjimo.

2016

Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

 

nainys20bronius Bronius Nainys, inžinierius, Amerikos lietuvių veikėjas, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, ilgametis žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, mirė gruodžio 20 d., Lemonte, Čikagos priemiestyje. B.Nainys gimė 1920 m. lapkričio 15 d. Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. 1939 m. baigė Linkuvos gimnaziją, 1940 m. – Kauno karo mokyklą. 1943 m. – inžinerijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, 1963 m. – Ilinojaus technologijos institutą. Pirmosios sovietų ir nacių okupacijų metais (1940–1944) dalyvavo rezistencijoje. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, buvo Pašvitinio partizanų grupės vadas. 1944 m. dalyvavo Sedos kautynėse, pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. persikėlė į JAV, nuo 1960 m. gyveno Čikagoje. Buvo aktyvus ir veiklus Amerikos lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių narys, vadovas, išeivijos spaudos bendradarbis, redaktorius.

Šio žmogaus gyvenimas – tai dalis sudėtingos Lietuvos istorijos, o kartu ir meilės Lietuvai pavyzdys. Lietuva visada buvo jo gyvenimo dalis. Iki 2011 m. veikusi Pakruojo rajono Grikpėdžių pagrindinė mokykla buvo pavadinta išeivijos šviesuolio, Pakruojo Garbės piliečio Broniaus Nainio vardu. Mokykla pastatyta ant B. Nainio tėvų namų žemės. B. Nainys nuo 1995 m. iki jos uždarymo globojo šią mokyklą, rėmė ją finansiškai. Šalia mokyklos kraštietis pastatė paminklą 1941–1945 m. žuvusiems kaimo žmonėms – broliui ir kaimynams.

B. Nainys savo asmeninį archyvą, kauptą daugiau kaip 60 metų, perdavė Pakruojo Juozo Paukštelio viešajai bibliotekai. Tūkstančiai kraštiečio sukauptų įvairių rankraščių, dokumentų, leidinių taps bibliotekos fondų dalimi. Jie, paruošti naudojimui, bus prieinami visiems bibliotekos skaitytojams.
B. Nainys yra sakęs „pamažu grįžtu į tėvynę, iš kurios buvau išvytas prieš šešiasdešimt penkerius metus.
Bibliotekos bendruomenė kartu su artimaisiais liūdi dėl šios šviesios asmenybės netekties.

Anuzis1 Kultūros ministerijoje paskelbti 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tarp laureatų – kraštietis aktorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Anužis. Premija jis pelnė už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą. Vytautas Anužis gimė 1956 m. gegužės 10 d. Linkuvoje. 1974 m. baigė Panevėžio dramos teatro Juozo Miltinio studiją, o 1978 m. - aukštąją B. Ščiukino teatro mokyklą prie J. Vachtangovo akademinio dramos teatro. Baigęs studijas, dirbo Klaipėdos dramos teatre. 2000 m. kartu su žmona Velta Žygure - Anužiene įkūrė Klaipėdos universiteto teatrą „Dramos klasė”. Nuo 2011 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Teatre sukūrė daugiau kaip šešiasdešimt vaidmenų, pelnė daugybę apdovanojimų.

Tai ketvirtas kraštietis, pelnęs šį garbingą apdovanojimą. Ankstesni premijos laureatai - kompozitorius Julius Juzeliūnas (1990), fotografas Algimantas Kunčius (1998), dailininkas Stasys Eidrigevičius (2001).

Genė Juodytė Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

Voldemaras1 Gruodžio 19 d. Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje atidaryta šiauliečio žinomo dailininko Voldemaro Barakausko personalinė akvarelės paroda.
Parodos autorius – savito braižo akvarelės meistras. Anot menotyrininkės Ernestos Šimkienės, V. Barakausko kūrybos savitumas – jo paties atrasta akvarelės liejimo technologija, naudojant įvairias pagalbines priemones: trynimą, skutimą, deginimą. Tai leidžia menininkui pasiekti sunkiai suvokiamą skirtingų faktūrų gausą.

Dailininkas ne tik lieja akvarelę, bet užsiima sienų tapyba, kuria darbus ant šilko ir stiklo bei skulptūras. Yra įvaldęs seniai žinomą techniką – tapybą dūmais. Nuo 1985 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rumunijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Estijoje ir kt.), pleneruose, tarptautiniuose projektuose. Rengia personalines parodas. Yra sukūręs tapybos darbų viešuose interjeruose Airijoje bei Lietuvos (stacijas Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje Šiauliuose) ir Vokietijos bažnyčiose. 2007 m. už reikšmingą ir aktyvią kultūrinę veiklą apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno laureato premija, o 2008 m. -  tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ diplomu.

Paroda veiks iki sausio mėnesio pabaigos. Maloniai kviečiu ją aplankyti.

Genė Juodytė Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai