Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Pakruojo rajono savivaldybė pagal bendradarbiavimo sutartį 2018-2020 metais įgyvendina projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje infrastruktūroje“ ir projektą „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“. Minėti projektai Pakruojo rajono savivaldybės gyventojams suteikia galimybę rajono viešosiose bibliotekose, su atnaujinama kompiuterinė įranga, naudotis nemokama viešąja interneto prieiga bei moko ir skatina gyventojus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir elektroninės informacijos resursais.

 

 

Nariai Pakruojo krašto žmonės – Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai

Šįmet sukako 100 metų, kai 1920 m. balandžio 14-15 d. visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. Jau pirmajame posėdyje, vykusiame gegužės 15 dieną, Seimas, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika. Laikinajam Seimui pavyko įtvirtinti vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, priimti nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus. Šiuo laikotarpiu sutvirtėjo ir tarptautinė Lietuvos padėtis. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių. Džiugu, kad savo indėlį į Lietuvos valstybės stiprinimą įnešė ir Pakruojo krašto žmonės. Steigiamojo Seimo nariais buvo du kraštiečiai: linkuvis pedagogas Povilas Spudas ir stalius bei dailidė iš Klovainių apylinkių Bešonių kaimo Stasys Černiauskas. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti ir iš mūsų krašto kilę, bet tuo metu jau kitur gyvenę kraštiečiai: pedagogas, teatralas, dramaturgas Vytautas Bičiūnas (1893-1942), pedagogė, visuomenininkė Emilija Gvildienė-Spudaitė (1887-1965), siuvėjas Juozas Žebrauskas (1888 - mirties data nežinoma).

Nuotr. : Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.

Černiauskas STASYS  ČERNIAUSKAS

Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) sąrašą. Deja, išrinktas nebuvo. Tik Kazimierui Bizauskui atsisakius mandato, tapo Seimo nariu. Juo buvo 1922 m. kovo 14 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Priklausė LKDP frakcijai, kuri įėjo į krikščionių demokratų (KD) bloką.

Biografija
Gimė 1882 m. gruodžio 2 d. Bešonių kaime (dab. Klovainių sen.) žemdirbio šeimoje. Tėvai turėjo apie 22 ha žemės. Baigęs pradžios mokyklą, gyveno tėvų ūkyje. Spaudos draudimo metais gimtinėje bei jos apylinkėse platino lietuvišką spaudą. 1904-1905 m. dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, buvo sužeistas. Grįžęs į Bešonius, vertėsi staliaus ir dailidės amatu. Prisidėjo kuriant lietuviškas katalikiškas, kultūrines ir socialines draugijas, dalyvavo jų veikloje. Talkino steigiant Pakruojo savivaldybę. 1922-1923 m. leido ir redagavo politikos, visuomenės ir literatūros naujienoms skirtą dienraštį „Tiesos žodis“. Mirė po 1940 m.

Literatūra
Bukaitė, Vilma. Černiauskas Stasys // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / sudaryt. A. Ragauskas, M. Tamošaitis. Vilnius, 2006, p. 126.
Nuoroda internete
https://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_%C4%8Cerniauskas
https://lietuvai.lt/wiki/Stasys_%C4%8Cerniauskas

Spudas Povilas POVILAS  SPUDAS

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų (KD) bloką. Nuo 1920 m. gegužės 20 d. dirbo Žemės reformos komisijoje sekretoriumi. 1922 m. liepos 14 d., svarstant Lietuvos valstybės Konstitucijos projektą, balsavo už Prezidento institucijos įvedimą. Seimo atstovu išbuvo visą kadenciją (iki 1922 m. lapkričio 13 d.).

Biografija
Gimė 1896 m. sausio 13 d. Gataučių kaime (Linkuvos vlsč.). kilęs iš ūkininkų šeimos. 1907-1915 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1922-1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo istoriją. Mokytojavo Linkuvos dviklasėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Linkuvoje įkūrė mokyklos savaitgalio pamokas ir vakarinius kursus suaugusiems. 1919 m. priklausė Joniškėlio apskrities partizanų būriui ir dalyvavo kovose su bermontininkais bei bolševikais. Prieš išrenkant į Steigiamąjį Seimą, mokytojavo Linkuvos progimnazijoje ir ėjo progimnazijos vedėjo padėjėjo pareigas. Pasibaigus kadencijai Seime, tęsė pedagoginį darbą Kaune. Nuo 1920 m. rugsėjo mėnesio dirbo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos mokytoju, nuo 1934 m. – gimnazijos inspektoriumi. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Priklausė Skautų rėmimo, Lietuvos istorijos draugijoms, Istorijos mokytojų sekcijos vienas iš steigėjų. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928), Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio (1935) medaliais bei DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1938). Sovietams okupavus Lietuvą, iš mokytojo pareigų atleistas. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Sibirą. Mirė badu 1944 m. rugpjūčio 7 d. tremtyje Pavlovkoje (Omsko sritis, Rusija).

Literatūra
Veilentienė, Audronė. Spudas Povilas // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas / sudaryt. A. Ragauskas, M. Tamošaitis. Vilnius, 2006, p. 346-348.
Nuoroda internete
https://lt.wikipedia.org/wiki/Povilas_Spudas_(1896)
https://lietuvai.lt/wiki/Povilas_Spudas_(1896)

Parengė Genė Juodytė, Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai