Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina Kultūros ministerijos ir Nacionalinės bibliotekos projektą Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje. Projektas tęsis iki 2021 m. Lietuvos bibliotekas bendram tikslui suburiančio projekto tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei interneto teikiamomis galimybėmis, skatinti susidomėjimą programavimu, inžinieriniais mokslais bei skaitmenine kūryba.

2019 m. kovo 2 d. rašytojui kraštiečiui Juozui Paukšteliui sukako 120 metų. Dvidešimt pirmus metus skaičiuojame, kai Pakruojo bibliotekai suteiktas rašytojo Juozo Paukštelio vardas.

Rašytojas Juozas Paukštelis bei jo kūryba turi didelę reikšmę Pakruojo kraštui, nes joje išliko tokie svarbūs regiono kultūrinį ir istorinį identitetą saugantys elementai, kaip ryškūs dialektizmai, liaudiški posakiai bei žodžiai būdingi mūsų regionui – Pakruojo krašto kaimo vaizdai, tradicijos, istoriniai įvykiai.

mokymaiProjektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus į nemokamus 18 val.  skaitmeninio raštingumo mokymus Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose.

jjnjjjjjPakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka ir projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir dalyvauti nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose pažengusiems.

Turintiems pagrindinius darbo su skaitmeniniais įrenginiais įgūdžius, kviečiame mokytis šiose programose (programos trukmė – 6 val.)

 

Sofija Didžiuojamės žmonėmis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, statydami net savo pačių gyvybę į pavojų, nuo išžudymo gelbėjo žydus. Šįkart supažindinu su kraštiečiais, už žydų gelbėjimą pripažintais Pasaulio tautų teisuoliais.

Sofija Kudrevičiūtė-Binkienė. Žurnalistė, vertėja. Rašytojo Kazio Binkio žmona

Gimė 1902 m. rugsėjo 24 d. Balsių dvarelyje (dab. Pakruojo r.). Mirė 1984 m. balandžio 5 d. Vilniuje.
Antrojo pasaulinio karo metais kartu su šeima savo bute Kaune (dab. Vydūno al. 45) slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.


Sofija Binkienė buvo viena pirmųjų žydų gelbėtojų iš Lietuvos, dar 1967 m. pripažinta Pasaulio tautų teisuole ir 1968-aisiais pakviesta į Jad Vašem muziejų Jeruzalėje, kur jai buvo įteiktas Pasaulio tautų teisuolio medalis, diplomas ir Teisuolių sode jos garbei pasodintas medelis (Nr. 660). 1993 m. už nuopelnus gelbstint Kauno žydus vokiečių okupacijos metais, Lietuvos valstybės apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties). 2011 m. spalio 2 d. Padujos (Italija) Tautų teisuolių sode, sukurtame pagal Jad Vašem pavyzdį, pasodintas svarainio medelis.

1967 m. Vilniuje išleista S. Binkienės sudaryta knyga „Ir be ginklo kariai“, kurioje pateikiami per 2-ąjį pasaulinį karą išsigelbėjusių žydų atsiminimai, liudijimai, dokumentai.

vladas Vladas Požela (kai kuriuose šaltiniuose Požėla). Kunigas, tremtinys, visuomenės veikėjas

Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime (Pakruojo r.). Mirė 1997 m. balandžio 10 d. Kaune.
Baigė Kauno kunigų seminariją. 1937 m. įšventintas į kunigus. 1938-1944 m. Šiaulių amatų ir prekybos mokyklos bei Šiaulių berniukų gimnazijos kapelionas. 1944 m. ėjo ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapeliono pareigas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. "Rizikuodamas savo laisve ir gyvybe, jis diena dienon ėjo per žmones, rinkdamas aukas ir viską iki paskutinės kruopos nešdavo badaujantiems, mirties kalėjime laukiantiems kaliniams.

Pamatęs kameroje išblyškusią mergaitę, paėmė ją ant rankų ir iš tolo vokiškai šaukdamas: „Atsargiai, šiltinė!“, išnešė iš kalėjimo. Vokiečiai labai bijojo epidemijos ir padarė jam kuo plačiausią taką.
Mergaitė „pasveiko“, ištekėjo ir užaugino dukrelę – Reginą Steponavičiūtę, režisierę.

1944 m. birželio19 d. aviacijos antskrydžio metu ant Šiaulių miesto pasipylė bombos. Kalėjimo sargyba panikavo ir blaškėsi.

O kunigas Vladas Požela tuo metu atidarinėjo kamerų duris…

„Tuo metu iš mirties fabriko drauge su kitais kameros kaliniais pabėgau ir aš, – rašo savo prisiminimuose Benjaminas Fuksis. – 26 metus ieškojau kunigo, norėdamas jį sutikti ir padėkoti už išgelbėtą gyvybę, už netikėtą laisvę, už galimybę džiaugtis pasauliu. Tik jo dėka išlikau gyvas aš ir daugelis kitų…“

Kai ponas Benjaminas ieškojo kunigo Lietuvoje, Vladas Požela tuo metu šildė savimi amžiną Sibiro įšalą, kad lengviau būtų kentėti ir tikėti lagerio broliams. Kunigas sovietų buvo nuteistas 25-iems nelaisvės metams…" (Lietuvos rytas. 2018, bal. 23.).

1980 m. Vladui Poželai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Parengė Genė Juodytė Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai