Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina Kultūros ministerijos ir Nacionalinės bibliotekos projektą Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje. Projektas tęsis iki 2021 m. Lietuvos bibliotekas bendram tikslui suburiančio projekto tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei interneto teikiamomis galimybėmis, skatinti susidomėjimą programavimu, inžinieriniais mokslais bei skaitmenine kūryba.

2019 m. kovo 2 d. rašytojui kraštiečiui Juozui Paukšteliui sukako 120 metų. Dvidešimt pirmus metus skaičiuojame, kai Pakruojo bibliotekai suteiktas rašytojo Juozo Paukštelio vardas.

Rašytojas Juozas Paukštelis bei jo kūryba turi didelę reikšmę Pakruojo kraštui, nes joje išliko tokie svarbūs regiono kultūrinį ir istorinį identitetą saugantys elementai, kaip ryškūs dialektizmai, liaudiški posakiai bei žodžiai būdingi mūsų regionui – Pakruojo krašto kaimo vaizdai, tradicijos, istoriniai įvykiai.

mokymaiProjektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus į nemokamus 18 val.  skaitmeninio raštingumo mokymus Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose.

jjnjjjjjPakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka ir projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir dalyvauti nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose pažengusiems.

Turintiems pagrindinius darbo su skaitmeniniais įrenginiais įgūdžius, kviečiame mokytis šiose programose (programos trukmė – 6 val.)

 

Toji Kol dar sodiečių į laukus neišsivedė iš žiemos bundanti gamta, Bardiškių padalinio vyresn. bibliotekininkė Gitana Norgailienė suskubo surengti protų mūšį, skirtą savajam kraštui. Jame dalyvauti pakvietė koleges, savo bei aplinkinių kaimų žmones. Kovo 8-ąją į Bardiškių kultūros namus suvažiavo komandos iš Grikpėdžių, Ūdekų, Žeimelio, į vieną būrį sutelktos vietos bibliotekininkių. Komandą subūrė ir diržiečiai, bardiškiečiai, steigviliečiai. Kartu jie buvo ne tik tądien. Ir tolimoje praeityje šie kaimai buvo savotiškas vienis. Apie tai byloja senas posakis: „Diržiai, Bardiškiai, Steigviliai, susipynę kaip galvijai“. Proto mūšiui užduotis parengė Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai Genė Juodytė.

Kiekvienai komandai buvo paruošti 2 klausimai, mįslė ir žodžių grandinėlė. Klausimai nebuvo atsitiktiniai, jie vienaip ar kitaip atsiliepė į laiko aktualijas. Vienas jų buvo skirtas Pakruojo krašto vietovardžiams (2019-ieji paskelbti vietovardžių metais), kitas – įžymioms kraštietėms (protų mūšis vyko Tarptautinę moterų solidarumo dieną). Nors užduotys nebuvo lengvos, komandos jas įveikė. Gražu buvo stebėti, kaip besivaržantieji savo dėmesį sutelkė ne į norą laimėti, bet kuo daugiau sužinoti. Galbūt, dėl tos priežasties, įveikę visas užduotis, dar iš organizatorių paprašė papildomų klausimų. Atsakę į juos, uždavinėjo klausimus vieni kitiems. Neliko abejingi ir žiūrovai. Komandoms jie pasiūlė „galvas pasukti“, įmenant mįsles.

Paskelbus rezultatus, paaiškėjo, kad laimėjo draugystė. Nominuotos ir apdovanotos buvo visos komandos. Išmintingiausia pripažinta Grikpėdžių (komandoje buvo ir ekskursijų gidė). Nors komandą sudarė vienos moterys, nominacija nebuvo dovana Kovo 8-ajai. Ji pelnyta už parodytas žinias. Jaunatviškiausia tapo Žeimelio komanda (ją sudarė miestelio gimnazijos moksleiviai), linksmiausia ir išradingiausia – Ūdekų (komandoje buvo ir diplomuotas istorikas), o daugiausia patyrusi – Bardiškių (joje dalyvavo ir dvi senjorės, iš kurių viena – mokslų daktarė).

Renginį tarmiškai papasakotomis sakmėmis apie to krašto vietovardžių atsiradimą praturtino Žeimelio gimnazijos moksleivės: diržietė Greta Korsakaitė ir steigvilietė Meilė Gurgždytė. Visiems patikusią ir iki tol daugumai negirdėtą sakmę apie Diržių bobelius užrašė bardiškietė bibliotekininkė. Steigvilietis, jaunasis kraštotyros entuziastas Aleksas Pašuškevičius parodė savo sukurtą filmuką apie kraštietį, pasaulinio garso imtynininką Karolį Poželą. Diržių, Bardiškių ir Steigvilių kaimo praeitis ir šiandiena, iškilieji žmonės atgijo Gitanos Norgailienės parengtose skaidrėse.

Nors renginys užtruko daugiau nei dvi valandas, niekas neskubėjo namo. Prie kavos ar arbatos puodelio susirinkusieji draugiškai šnekučiavosi, dalijosi įspūdžiais. Gera buvo bendrauti žmonėms, apie meilę savo kraštui kalbantiems ne skambiomis frazėmis, o gražiais darbais.

Genė Juodytė
Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

Bibliotekos tinklapio lankytojams siūlau „pamankštinti“ protą, atsakant į keletą klausimų:
1. Garsaus Lietuvos šachmatininko pavardė ir išnykusio kaimo Žeimelio seniūnijoje pavadinimas?
2. Dvi kraštietės seserys: viena iš jų – poetė aušrininkė, kita – poeto, bendradarbiavusio „Aušroje“, žmona. Kas tos seserys?

Išnarpliokite žodžių grandinėlę:
Garsus sovietmečio psichologas, kurį laiką mokęsis Žeimelio progimnazijoje –sąmokslininkų mėginimas padaryti perversmą – geografas, gimęs Vaškuose ir kurį laiką vadovavęs „Žiemgalos“ muziejui – skumbrinių šeimos žuvų gentis