Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina Kultūros ministerijos ir Nacionalinės bibliotekos projektą Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje. Projektas tęsis iki 2021 m. Lietuvos bibliotekas bendram tikslui suburiančio projekto tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei interneto teikiamomis galimybėmis, skatinti susidomėjimą programavimu, inžinieriniais mokslais bei skaitmenine kūryba.

2019 m. kovo 2 d. rašytojui kraštiečiui Juozui Paukšteliui sukako 120 metų. Dvidešimt pirmus metus skaičiuojame, kai Pakruojo bibliotekai suteiktas rašytojo Juozo Paukštelio vardas.

Rašytojas Juozas Paukštelis bei jo kūryba turi didelę reikšmę Pakruojo kraštui, nes joje išliko tokie svarbūs regiono kultūrinį ir istorinį identitetą saugantys elementai, kaip ryškūs dialektizmai, liaudiški posakiai bei žodžiai būdingi mūsų regionui – Pakruojo krašto kaimo vaizdai, tradicijos, istoriniai įvykiai.

mokymaiProjektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus į nemokamus 18 val.  skaitmeninio raštingumo mokymus Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose.

jjnjjjjjPakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka ir projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė”  kviečia gyventojus pagerinti skaitmeninius įgūdžius ir dalyvauti nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose pažengusiems.

Turintiems pagrindinius darbo su skaitmeniniais įrenginiais įgūdžius, kviečiame mokytis šiose programose (programos trukmė – 6 val.)

 

0 Rugsėjo 10 d. Pakruojo sinagogoje vyko istoriko Juozo Brazausko knygos „Trumpas žydėjimas“ (2017) apie jauną tarpukario dailininkę Marcę Katiliūtę pristatymas ir video spektaklio „Marcė“, filmuoto Gataučių pagrindinėje mokykloje prieš dešimtį metų, peržiūra. Renginyje dalyvavo autorius. Simboliška, šiemet švenčiantis 65-ąjį gimtadienį, Juozas Brazauskas papildė savo išleistų leidinių sąrašą 65-ąja knyga, biografine apybraiža „Juozo Keliuočio drama“ (2017).

Pirmoji Juozo Brazausko monografija apie Marcę Katiliūtę išleista 2006 metais ir jau tapusi bibliografine retenybe. „Trumpas žydėjimas“ (2017) - antras autoriaus leidinys apie talentingą tragiško likimo dailininkę. Anot autoriaus, kadangi monografija yra gana sausas akademinis leidinys, tai antroji knyga – perpinta jausmu ir išgyvenimais. Knyga papildyta naujais faktais: atskleidžiama poetės Salomėjos Nėries artima draugystė su Marce Katiliūte, pirmą kartą publikuojama unikali Mar-cės Katiliūtės gimimo vietos Katiliškių vienkiemio Ivoškių kaime nuotrauka ir pirmą sykį spausdina-ma 1929 metų istorija, kuomet studentai ir dalis mokytojų surengė protesto akciją prieš tuometinį Kauno dailės mokyklos direktorių Kajetoną Sklėrių, vienintelį supratusį ir rėmusį Marcę Katiliūtę.

Šiemet Lietuvoje minimos dvi Marcės Katiliūtės (1912–1937) gyvenimo datos: 105-ieji gimimo metai ir 80 metų, kada talentinga grafikė netikėtai paliko jai taip žiaurų pasaulį. „Aš jaučiu tik vieną troškimą – dirbti ir gyventi tik tam. Jokie gyvenimo malonumai ir smagumai manęs nevilioja. Jeigu man likimas neleistų pasiekti to, taip kilnaus švento meno, aš būčiau apvilta savo giliausio troškimo, kuris pasiėmė mane sau auka“, – savo dienoraštyje apie meilę menui rašė Marcė Katiliūtė. Spaudžiama užgriuvusių finansinių problemų 1936 m. rudenį Marcė įsidarbino Palangos progimnazijoje. Čia ji pradėjo kurti grafikos darbus Paryžiaus pasaulinei meno parodai. Po pusmečio, atleista iš darbo, Marcė gavo meno kūrinių konservatorės vietą Vytauto Didžiojo Kultūros muziejuje. Balandžio 1 dieną, nutarusi grįžti prie laisvos menininkės gyvenimo būdo, ji atsisakė tarnybos muziejuje. Aplinkinių nesuprasta, sismemos sužlugdyta, pervargusi, atsidavusi kūrybai iki išsekimo - Marcė Katiliūtė palūžo ir pasitraukė iš gyvenimo. Dailininkė taip ir nesužinojo, kad pasaulinėje meno parodoje Paryžiuje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį. Tragišką jaunos merginos mirtį apgaubė įvairūs gandai. Trumpai blykstelėjusi Lietuvos padangėje, Marcė Katiliūtė (1912-1937 m.) paliko ryškų pėdsaką šalies dailės istorijoje.

„Matyt gyvenimas ir aplinka pernelyg ignoravo moterį menininkę...“ – svarstė biografinės apybraižos „Trumpas žydėjimas“ autorius Juozas Brazauskas. Anot svečio, jaunai dailininkei, kuri drįso po stu-dijų pasirinkti laisvos menininkės kelią bei siekė sulaužyti to meto stereotipus, peržengti moteriai nu-brėžtas ribas - aplinka tikrai buvo negailestinga. O kalbant apie šiandienos jauno žmogaus gyvenimo pradžią - kiekvienam mūsų sunkiausia pareiga ir yra gyventi. Klausimas – kaip?

Renginyje sulaukta svečių. Sveikinimo juostą įteikė „Žiemgalos“ draugijos viceprezidentas Alfredas Šimkus. Ilgametis kultūros darbuotojas pasidžiaugė, kad istorikas Juozas Brazauskas savo knygomis apie kraštietę Marcę Katiliūtę labai praturtino Pakruojo krašto kultūros istoriją. Sveikinimo žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Juozapaitis. Apie Juozą Brazauską kalbėjo jo istorijos kurso draugas Algirdas Šidlauskas bei Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos muziejaus vadovas Vidutis Skirmantas.

Artėjant Lietuvos atkūrimo šimtmečiui Juozo Brazausko biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“ (2017) išleista siekiant atminti lietuvius menininkus, kurie prisidėjo prie valstybės atkūrimo, kultūros puoselėjimo ir stiprinimo.

Bibliotekos inf.