gydytojas is saragosos Autorių Noah Gordon pasaulis ir Lietuvos skaitytojai puikiai pažįsta iš bestseleriais tapusių knygų trilogijos „Gydytojas. Avicenos mokinys“, „Šamanas“ bei „Savi keliai“. „Gydytojas iš Saragosos“ – nauja į lietuvių kalbą išversta knyga, kuri pasakoja apie skaudų žydų likimą penkiolikto amžiaus Ispanijoje. Tuo metu tautą persekiojo negailestinga Ispanų inkvizicija.

1492-ais metais Ispanų inkvizicija savo gniaužtuose laikė visą šalį. Po šimtmečius bažnyčios remiamų persekiojimų, žydai, kurie ispanų gyvenime buvo svarbūs nuo pat Romėnų laikų, karališkuoju įsakymu galutinai ištremiami. Tie, kurie nori likti šalyje yra tiek įsibauginę, kad priima katalikų tikėjimą. Didelė dalis kitų šeimų nusprendžia palikti Ispaniją ir išvykti. Deja, daugelis jų nužudomi dar nespėję pabėgti iš šalies.

Penkiolikmetis Jonas yra vieno geriausių to meto Ispanijos sidabrakalio sūnus. Vaikinas netikėtai netenka brolio – jis nužudomas paslaptingomis aplinkybėmis. Netrukus inkvizicija susidoroja ir su berniuko tėvu. Šie žmonės – nematomos aukos bendrame fanatiškų žudynių plane. Dėl aplinkybių įstrigęs Ispanijoje Jonas duoda sau pažadą gerbti šeimą ir niekada neatsisakyti savo tikėjimo bei puoselėti žydiškas tradicijas.

Jonas su asile Moze pradeda didingą bėglio kelionę per Ispaniją. Kelionę ne tik per šalį, bet ir per savo vidinį pasaulį. Sunkiai triūsdamas jis stengiasi nepaleisti atsiminimų apie prarastą kultūrą ir bando rasti atsakymus į su tautos praeitimi susijusius būties klausimus. Knygos pasakojimas yra Jono virsmas iš berniuko į vyrą. Suaugus jam tenka derinti dvigubą gyvenimą – gerbiamo katalikų gydytojo ir pabėgėlio žydo. Pasakojimas tasi seka paskui žmogų, kuris visą gyvenimą išlaikė savo pažadą ir įsitikinimus.

viesuju finansu teise 3D 642x410 Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų prof. dr. Broniaus Sudavičiaus ir dr. Martyno Endrijaičio knyga „Viešųjų finansų teisė“.

„Viešuosius finansus būtų galima apibrėžti kaip valstybės ir savivaldybių organizuojamus bei įgyvendinamus ekonominius piniginius santykius kaupiant (sudarant) viešuosius piniginių išteklių fondus, paskirstant ir panaudojant juose sukauptas lėšas turint tikslą užtikrinti viešųjų funkcijų įgyvendinimą. Viešieji finansai kiekvienoje valstybėje yra vertinami kaip ekonominis BVP ir nacionalinių pajamų paskirstymo svertas, taikomas vykdant viešąją finansų veiklą. Šiuo atveju pinigai vertintini kaip materialioji viešųjų finansų (viešųjų finansinių santykių) išraiškos forma“, – teigia knygos autoriai.

Kraujomaisa virselis 470x Nauja kunigo Juliaus Sasnausko OFM knyga. Joje tęsiama postilių tradicija, paprastai tariant – Šventojo Rašto eilučių aidas žmonių gyvenime. Bet šie tekstai kiek skiriasi, juose nėra tiesioginio Biblijos ištraukų interpretavimo ir pritaikymo – visa tai tarsi paskandinta kasdienių įvykių ir emocijų sraute, prisiminimų fragmentuose, dvasininko patirties detalėse.

Knygos pavadinimas „Kraujomaiša" plačiąja prasme atliepia krikščioniškąją įsikūnijimo teologiją, dieviškos ir žmogiškos prigimties sampyną Jėzaus Kristaus asmenyje ir iš to kylančią galimybę kiekvienam žmogui būti dieviškumo atspindžiu, kartu ir drastišką dvasios ir kūno, dangaus ir žemės, amžinumo ir laikinumo maišymąsi. O sykiu kraujomaišos metafora nusako neleistinų, draudžiamų dalykų paradoksalų perrašymą ir pajungimą tam, ką krikščionybė vadina malone, atpirkimu, išganymu. Visą knygą yra persmelkęs įsitikinimas (ir patyrimas), jog Dievas geba ištiesinti kreivus žmonių kelius ir nuodėmės tamsą paversti netikėta, protu nesuvokiama šviesa.

„Kraujomaiša" todėl, kad nuo Adomo ir Ievos per Biblijos knygas ritasi mintis, jog žmonijai duota dieviškojo kraujo. Ir Dievas, atėjus metui, irgi įsileidžia mūsų kraują į savo gyslas. Ką tai reiškia, bent jau mums, kartais ima ir pasirodo. Tik ko daugiau – gražumo ar siaubo?

Jeigu apie žanrą, tai čia tarsi dienoraščio lapeliai. Jie taip kelerius metus ir rašėsi, atplyšdavo nuo kunigiškos kasdienybės; lygiai taip išeidavo po vieną skaitytojams į rankas. Dabar susirenka draugėn, vėl susimaišo.

Tinka priskirti ir senajam pavadinimui – post illa verba. Tai reiškia, kad viskas jau buvo kažin kadai susakyta. Tu tik atkartoji. Bet savu balsu.

Julius Sasnauskas

gintaro pirklys Gintaro pirklys" – tai pasakojimas apie kelionę senuoju Gintaro prekybos keliu, prasidėjusią 350 m. pr. Kr. Šiaurės Europoje ir Baltijos jūroje. Ši vaizdinga ir kupina nuotykių istorija – tai dešimtmečius trukusių išsamių autoriaus tyrimų rezultatas. Kruopščiai ir tiksliai aprašomi maršrutai upėmis, audringomis jūromis, miško takeliais ir smėlėtomis pakrantėmis. Rašytojas savo herojus veda maršrutais, kuriuose jiems tenka susidurti su pavojais, susitikti su vergų prekeiviais, kovos menų meistrais, patirti išdavystę, parodyti drąsą ir išmanumą, kurių prireikia, siekiant išgyventi, atsidūrus konfliktinėse situacijose.

cilkos kelias Australų autorės Heather Morris bestseleryje „Aušvico tatuiruotojas“ skaitytojai susidūrė ne tik su skaudžia Lale Sokolov istorija, bet ir susipažino su Cilka Klein – jauna žydaite, kuri taip pat atsidūrė Aušvico koncentracijos stovykloje. Autorė teigė, kad sulaukė daug susidomėjo dėl šios merginos likimo ir nusprendė nepalikti istorijos užmarštyje. Taip gimė antroji tikrais faktais paremta knyga „Cilkos kelias“.

Šešiolikmetė Cilka į Aušvico koncentracijos stovyklą pateko kartu su šimtais tūkstančių žydų. Deja, mergina išsiskyrė savo grožiu ir kaip mat atkreipė aukštų SS valdininkų dėmesį. Prievartavimai ir išnaudojimas buvo įprasti karo ir galios rodymo atributai. Vyresnysis karininkas Švarchuberis nusižiūri jauną moterį ir skiria ją mirtininkų bloko viršininke, o taip pat paverčia savo meiluže. Cilka neturi jokios galimybės rinktis, ir puikiai supranta, kad ši padėtis padės jai išlikti. Deja, po koncentracijos stovyklos išlaisvinimo moters vargai nesibaigė.

Sovietų valdžia apkaltino Cilką bendradarbiavimu su naciais ir žydaitė buvo ištremta į Sibirą. Pačiame baisiausiame Vorkutos gulage ji praleido dešimt metų. Čia ji kentė badą, šaltį, skausmą, tačiau sunkiai dirbo, atsidavusi slaugė ligonius ir galiausiai sutiko žmogų, kuris padėjo atsitiesti – būsimą vyrą Aleksandrą. Su juo Cilka praleido penkiasdešimt savo gyvenimo metų.

frida Frida Kahlo – viena garsiausių visų laikų ne tik Meksikos, bet ir pasaulio kūrėjų. Jos kūryba tebežavi, o pati Frida tapo tarsi aistringos meilės gyvenimui simbolis. Knygų apie garsią moterį yra pasirodžiusi neviena, tačiau būtent Hayden Herrera „Frida: Fridos Kahlo biografija“ yra laikoma įdomiausia ir tiksliausia biografija. Autorė kurdama žymios asmenybės paveikslą rėmėsi pačios menininkės dienoraščiais, taip pat jos pačios, draugų bei mylimųjų laiškais, gausybe autentiškų pasakojimų. Pagal šią knygą 2002 metais buvo pastatytas filmas „Frida“ kuriame menininkę įkūnijo aktorė Salma Hayek. Po dviem „Oskarais“ apdovanoto filmo Fridos Kahlo vardas tapo žinomas net mažai menu besidomintiems žmonėms.

Frida Kahlo buvo itin charizmatiška, pašėlusi, be galo talentinga. Ji gebėjo apžavėti kiekvieną sutiktą žmogų, o jos meilė su garsiu Meksikos dailininku Diego Rivera tapo viena garsiausių dvidešimtojo amžiaus aistros istorijų.

Biografės ir istorikės Hayden Herrera knyga „Frida: Fridos Kahlo biografija“ atskleidžia kaip formavosi Fridos asmenybė, kokią įtaką tolimesniam gyvenimui padarė jaunystėje patirta trauma ir aplinka. Vokiečių kilmės tėvas skatino mergaitę skaityti ir lavintis, mama rūpinosi, kad net gulėdama ligos patale mergina galėtų tapyti. Vėliau menininkei įtaką darė bohemiškas gyvenimo būdas, vedybos su Diego Rivera, ne vienas meilės romanas. Fridą meilės ryšiai siejo su Levu Trockiu ir André Bretono žmona Jacqueline. Moteris buvo stipri, ekscentriška ir drąsi asmenybė, kurią sunkumai užgrūdino, tačiau nenumarino jautrios sielos.