mano vyro žmona Jane Corry yra žurnalistė, keletą metų dirbusi griežtojo režimo vyrų kalėjime kūrybinio rašymo konsultante. Šio darbo patirtis ją įkvėpė parašyti debiutinį romaną „Mano vyro žmona". Itin talentingai sukurtas psichologinis trileris iškart sulaukė skaitytojų ir apžvalgininkų liaupsių visame pasaulyje.

Ji jauna. Ji provokuojanti ir įžūli... Ji nori pagrobti tavo vyrą. O ką darysi tu?

Ištekėjusi už dailininko Edo jauna teisininkė Lilė pasiryžusi gyvenimą pradėti iš naujo. Vos grįžusiai po medaus mėnesio jai tenka spręsti pirmą kriminalinę bylą. Taip Lilė susipažįsta su Džo, kalėti nuteistu žudiku, kuris ją keistai traukia, dėl kurio sutiks rizikuoti viskuo. Tačiau patirtis gyvenant su autistu broliu dažnai neleidžia Lilei atpažinti pavojingų manipuliatorių melagių, kurie netruks atskleisti ir jos saugomas paslaptis.

jokiu kompromisu Buvęs FTB įkaitų derybininkas siūlo naują, praktiškai išbandytą požiūrį į derybas, veiksmingą bet kokioje situacijoje. Rūsčiose Kanzas Sičio gatvėse dirbęs policininku, Krisas Vosas vėliau prisijungė prie FTB. Dirbdamas sukrečiančių pagrobimų, įkaitų išlaisvinimo ir kitokių kriminalinių dramų derybininku, jis susidūrė su bankų plėšikais, grupuočių lyderiais ir teroristais.
„Jokių kompromisų“ leidžia pažvelgti į tą pasaulį ir rizikingas derybas, atskleidžia devynis pagrindinius principus, padėjusius autoriui ir jo kolegoms sulaukti sėkmės tada, kai jos reikėjo labiausiai – žmonių gyvybėms kabant ant plauko.

„Jokių kompromisų‘ atskleidžia tikras profesionalų istorijas bei patirtį, ir tai garantuos, kad visose diskusijose jums nebūtų lygių.

kiti dievai Gerai žinomas šiuolaikinės lietuvių psichologinės prozos kūrėjas, daugelio knygų autorius, rašytojas Raimondas Kašauskas siūlo skaitytojams knygoje „Kiti dievai" susipažinti su naujomis apysakomis bei apsakymais. Juose sutiksime šviesesnės būties ieškančias asmenybes, pajusime sodriai piešiamą mažų miestelių atmosferą, pergyvensime dėl herojus ištikusių stiprių emocinių išgyvenimų. Rašytojo žodis sklandus, meniškai įtaigus, jo žvilgsnis į gyvenimą ir žmogų - skvarbus ir mo yvuotas.

„Ir daug kas keitėsi, tai atsirasdavo, tai išnykdavo netrumpame jo gyvenime, ir vis pasidingodavo kas nors iš praeities, - ar pasimiglojusi ankstyvo pavasario naktis, ar tolimas nykus šunų lojimas, ar išėjusiųjų per gruodą laukimas, ar tas grėslus, bloga reiškiantis sapnas. Ir nuo jo atminties tartum nuslinkdavo storas dulkių, net žemės klodas, o širdį suspausdavo toks skaudus, bet švariai nusivalęs, išskaidrėjęs jo paties laikas. ...o šit jau prasideda ir vasara, saulėtekių žaros švinta žiemryčiuose, vis toliau į šiaurę, vakarai ilgi, šviesūs. /.../ Ir kai vėl toks pat aukštas, šviesus kaip ir daugybę kartų dangus, kai saulė kaitina iki pat laidos, nebežinai, ką tame iš visų pusių plačiai atsivėrusiame pasaulyje daryti, ką apie jį sakyti. Tiktai gera, ir tiek."

ilgesio elegijos Jonas Aistis (1904-1973) - vienas žymiausių lietuvių poetų, dar 1937-aisiais pelnęs Lietuvos valstybinę premiją. Dėl 1940 metų okupacijos ir netrukus prasidėjusio karo Aistis liko atskirtas nuo gimtojo krašto. Baigęs mokslus Prancūzijoje, poetas vėliau persikėlė į JAV, daug metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Paskutiniąsias tris savo gyvenimo savaites Jonas Aistis praleido ligoninėje. Kentėdamas didžiulius skausmus, bet neprarasdamas sąmonės, jis turėjo galimybę apmąstyti nueitą kelią, prisiminti savo artimiausius bičiulius, atlikti savotišką išpažintį sau, Viešpačiui ir pasauliui. Apie visa tai ir rašoma šioje knygoje „Ilgesio elegijos. Biografinė knyga apie žymaus lietuvių poeto Jono Aisčio gyvenimo dramą".

ištikimybė „Ištikimybė" mane pavergė. Ji tarsi Kunderos ir Huelbeko moteriškoji versija. Ir kai kas visiškai naujo. María Fasce, Penguin Random House Spagna

Mąstau apie Mikelio frazę: „Jei kalbėsi apie mus, būk man ištikima." Ar yra kilnesnis žodis dviejų žmonių santykiams apibūdinti?

Trisdešimt dvejų metų italė Džulija dirba komerciniame banke Londone. Čia viskas veikia pagal neginčijamas taisykles. Ji lyg ir savo vėžėse, vis dėlto nutolusi nuo laimės. Daug pinigų, bet mažai laisvo laiko, santykiai su kitais apsiriboja socialiniais tinklais ir išmaniuoju telefonu. Ir seksas tik atsitiktinis.

Tame pačiame pasaulyje sukosi ir Mikelis, dėl kurio dar universiteto Milane laikais ji buvo pametusi galvą. Niekas nežino, kodėl Mikelis išėjo iš darbo, galbūt jo sprendimas buvo susijęs su Šeimusu, ekscentriškuoju Džulijos bosu. Šis ir atveria Pandoros skrynią.

moteris katė Vis dėlto svajonių nereikia laikyti stalčiuose, jos mėgsta laisvę. Visata surūšiuos, sudėlios į jai vienai žinomus stalčiukus ir ištrauks jas it gražias Atlanto vėjyje besiplaikstančias skraistes kartu su tavo išsakytais norais ir užduotais klausimais. Tada, kai mažiausiai to tikiesi...

Antroji autobiografiniais motyvais paremta Erikos Umbrasaitės knyga nukelia į senąją gerąją Prancūziją, romantiškąjį Paryžių, jos vaikystės ir jaunystės Vilnių, Veneciją, Romą, San Paulą, kur tyko netikėti nuotykiai, kartais iš tiesų primenantys sapną ar kino filmo scenarijų.

Atsisakiusi saugaus ir įprasto gyvenimo vardan senos svajonės ir meilės Prancūzijai, knygos herojė kartu su šeima persikrausto į mažą prancūzišką kaimelį. Netrukus užsimezga ypatingas ryšys su meilės miestu Paryžiumi, kuriame gyvena paslaptingasis Antuanas. Byranti šeima, dramatiška draugystė, virstanti meile, netikėta mamos liga ir mirtis išmoko heroję pagrindinės pamokos – mylėti besąlygiškai. Save, gyvenimą, tiek artimą, tiek nepažįstamą žmogų, tiesiog pasaulį.