santuoka is isskaiciavimo William Somerset Maugham – garsus dvidešimtojo amžiaus rašytojas, sukūręs ne vieną įsimintiną ir reikšmingą kūrinį. Autorius rašė romanus, pjeses ir trumpas istorijas. Knyga „Santuoka iš išskaičiavimo“ yra pirmą kartą lietuviškai leidžiamas William Somerset Maugham apsakymų rinkinys.

Britų literatūros klasikas William Somerset Maugham vertinamas už tai, kad savo kūriniuose taikliai jaučia veikėjų santykius, įžvelgia žmogaus slapčiausius troškimus, drąsiai parodo ydas ir trūkumus. Neretai skaitytojas itin aiškiai mato blogąsias personažų puses. Pats autorius sako, kad jis neišranda kažko naujo, nes didžiausios tiesios yra senos, kaip pasaulis.

Apsakymų rinkinio „Santuoka iš išskaičiavimo“ veikėjų patirtys labai skirtingos. Tačiau juos vienija bendražmogiškas vidinių prieštaravimų pasaulis. Knygos istorijų personažai stiprūs, su jais lengva susitapatinti. Čia sutiksime empatijos stokojantį pulkininką, kuris atsisako matyti, kokia talentinga jo žmona, nepaisant to, kad ja atvirai žavisi visuomenė.
Susipažinsime su bažnyčios tarnautoju, kuris nemoka skaityti, tačiau laimingų atsitikimų dėka šis trūkumas jam nutiesia kelią į sėkmingą ateitį.
Stebėsime, kaip apsakymo veikėjas, iškeliavęs į egzotiškus kraštus, atranda vidinę laisvę, tačiau visuomenė ir būsima žmona jį pasmerkia ir nesupranta „nepadoraus“ noro atrasti save.

serotoninas Prancūzų autoriaus Michel Houellebecq knyga „Serotoninas“ yra kandus, bauginantis, linksmas, užgaulus ir tikrai nepolitkorektiškas romanas apie dabartinę Europos būklę, Vakarų civilizaciją ir žmoniją apskritai.

Giliai prislėgtas savo romantinių ir profesinių nesėkmių, Žemės ūkio ministerijos darbuotojas Floranas Klodas Lebrusas mano, kad jis miršta iš liūdesio. Egzistencinė krizė, ne kitaip! Florano mergina jo nekenčia, karjera beveik baigta, o pats vyras turi nuolat gerti antidepresantus, kad galėtų išgyventi dar vieną dieną beprotiškose miesto džiunglėse. Kovodamas su vienatve, vartotojiškumu bei miesto augimu, Floranas Klodas Lebrusas sugalvoja vienašališkai, niekam nepranešęs, nutraukti visus ryšius ir išsikraustyti į Normadijos provinciją. Šią vietą jis atsimena su nostalgija. Kadaise čia vyras dirbo sūrius gaminančioje kompanijoje, turėjo mylimąją ir jautėsi laimingas. Bent jau pats taip mano.

Atvykęs į Normandiją Floranas aptinka globalizacijos ir Europos žemės ūkio politikos nuniokotą kaimą. Vietiniai gyventojai, kaip ir pats Lebrusas, trokšta sugrįžti į tuos laikus, kuriuos vadina aukso amžiumi – į mažesnį priešmodernistinės eros pasaulį.

Pagrindinio veikėjo asmeninė krizė tampa per daug glaudžiai susijusi su politine, ekonomine ir kultūrine krize Europos mastu. Darosi aišku, kad Lebrusui neužteks antidepresantų, o nusivylimą teks malšinti kitais būdais.

lota 1 „Lota“ – pasakojimas apie paauglę mergaitę, kuri viena pati stengiasi susidoroti su mamos netektimi ir netikėtai užgriuvusia vienatve. Autorė Diana Gancevskaitė įtaigiai pavaizdavo jauno žmogaus skausmą, kintančią pasaulėjautą ir niūrioje kasdienybėje vos užčiuopiamą vilties spindulėlį.

Lotai greitai sukaks keturiolika metų. Ir ji jau pusmetį bando susitaikyti su artimiausio žmogaus – mamos – netektimi. Liūdesys ir tuštumos pojūtis lydi ją kiekviename žingsnyje, o smulkmenos, kas dieną primenančios mamą, – skaudžiai duria širdį. Net paprasčiausia sriuba šaldytuve skaudina, nes mama mokėjo ją išvirti, o Lota su tėčiu, deja, nemoka.

Lotos tėtis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jam irgi nelengva, tačiau vyras privalo dirbti. Lotos tėtis išvažiuoja tikėdamasis, kad praėjo pakankamai laiko, o dukra pakankamai didelė ir savarankiška, kad galėtų pasilikti namuose viena. Savo rūpestį jis išreiškia užpildydamas šaldytuvą kalnu maisto ir kas valandą rašydamas trumpąsias žinutes su klausimais ar viskas gerai.

Viskas gerai, kiekvieną kartą tėčiui atsako Lota, nors negali žiūrėti į šaldytuve gulinčią vištą, pirktines mišraines ir dirbtines sriubas. Ji ruošiasi viską išmesti, viena užsidaryti namuose ir daugiau niekada nebevaikščioti į mokyklą. Net ir tada, kai tėtis sugrįš. Nes mokykloje visi žiūri į ją su užuojauta.

20 berniukų kurie pakeitė pasaulį 20 istorijų apie berniukus, pasižymėjusius drąsiomis svajonėmis, nepaprastu talentu ir neįtikėtinu atkaklumu, kurie tapo didžiais vyrais!

"Sėkmė nebūna atsitiktinė. Ji reikalauja sunkaus darbo, atkaklumo, mokymosi, pastangų ir aukų, o ypač meilės tam, ką darai.“
Pelė

"Tave supantį pasaulį sukūrė žmonės, kurie nebuvo už tave protingesni.“
Stivas Džobsas

"Draugystės mokykloje nesimokoma. Bet jei nežinai, kas yra draugystė, vadinasi, neišmokai nieko.“
Muhamedas Ali

Iš anglų kalbos vertė Ina Jakaitė

eugenija šimkunaite lietuvos legenda Lietuvos Respublikos seimas 2020-uosius metus paskelbė habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Taip minimos 100-osios mokslininkės gimimo metinės bei darbų svarba ir nuopelnai žmonėms. Žurnalistas Stasys Lipskis parengė biografiją „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ sudarytą iš žolininkės užrašų, laiškų, vaizdinės medžiagos bei atsiminimų.

Eugenija Šimkūnaitė – habilituota gamtos mokslų daktarė, farmacininkė, žolininkė. Paprasti žmonės ją vadino tiesiog žiniuone, draugai – Lietuvos Ragana. Iš tiesų, nėra kito tokio žmogaus, kuris būtų taip gerai pažinęs mūsų šalies gamtą. 2020-tais metais švenčiamos šimtosios iškilios moters gimimo metinės. Pasaulį ji išvydo 1920-tais, Krasnodare, Rusijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jos šeima sugrįžo gyventi į Tauragnus.

Tauragnuose šeima atidarė vaistinę, kurios antrame aukšte ir gyveno. Eugenija nuo pat mažumės pradėjo domėtis gydymo paslaptimis, vaistiniais augalais, receptais. Mergaitė padėdavo tėvui vaistinėje, taip pat iš savo tetų žolininkių mokėsi natūralaus gydymo paslapčių.

bugnas Jaunuolio brandos istorija pokario provincijos miestelyje. Susidūrimas su neteisybe, skurdu, ir pastangos išsiveržti iš slegiančios aplinkos.