ledynu alsavimas grenlandijos byla 1 Danų autoriaus Mads Peder Nordbo kriminalinis romanas „Ledynų alsavimas“ išpildo visus lūkesčius, paprastai keliamus skandinaviškam detektyvui. Skaitytoją pasitinka tamsi ir nerimą kelianti atmosfera, šiurpios žmogžudystės bei brutalumas, paliečiamos socialinės ir politinės problemos.

Jaunas žurnalistas Metju Keivas sunkiai atsigauna po asmeninės tragedijos. Automobilio avarijoje netekęs mylimosios ir dar negimusio kūdikio, jis palieka Daniją ir išvyksta gyventi į atšiaurią Grenlandiją, kur vaikystėje praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Saloje jis įsidarbina vietiniame laikraštyje ir ramiai leidžia savo niūrias dienas. Netikėtai Grenlandijos gyventojai susijaudina. Netoli sostinės Nūkos aptikti seni mumifikuoti vikingo palaikai. Išskirtinis įvykis gali sudrebinti tarptautinę istorikų bendruomenę. Laikraščio redakcija Metjų Kleivą išsiunčia sukurti reportažo apie šį sensacingą atradimą.

Deja, į vietą atskridę ekspertai bei žurnalistas randa itin kraupų vaizdą. Vikingo mumija dingusi, o aplink mėtosi žiauriai išdraikyti naktį ją saugojusio policininko palaikai. Supratęs, kad policija kažką slepia, Metju pradeda savarankišką tyrimą ir netrukus atranda, kad 1970-tais metais identiškai buvo nužudyti keli vyrai. Visi jie kaltinti šiurpiais nusikaltimais, dažniausiai smurtu ir prievarta prieš savo dukras. Sekdamas abiejų bylų pėdsakais, jaunasis žurnalistas supranta, kad pasitikėti gali tik jauna inuite Tuparnak, kuri neseniai išėjo iš kalėjimo, kur atliko bausmę už tėvo nužudymą. Tiesa kainuos brangiai!

„Ledynų alsavimas“ – kriminalinis romanas, kuriame šiurpūs nusikaltimai suderinti su nepakartojamais Grenlandijos grožio aprašymais. Skaitytojai ne tik seks žmogžudysčių pėdsakais, bet ir susipažins su šalies kultūra, istorija, bei socialinėmis problemomis. Seksualinė prievarta prieš vaikus, kraupios žmogžudystės, ritualinės bendruomenės bei korupcija – temos, paliestos šiame romane.

siltine Amerikiečių autorė Mary Beth Keane romane „Šiltinė“ pasakoja apie apie tikrą istorinę asmenybę Mary Mallon. Ši moteris tapo pirmąją žinoma besimptome ligos nešiotoja. Daugybę žmonių užkrėtusi virėja žiniasklaidos buvo praminta Šiltinės Mere (angl. Typhoid Mary). Vėliau šiuo vardu imti vadinti visi besimptomiai ligos platintojai.

Mary Mallon buvo drąsi ir nuoširdi airių imigrantė. Beturtė mergina viena atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo juodžiausius darbus ir atrado aistrą maisto gamybai. Mary pradėjo dirbti virėja turtingose amerikiečių šeimose. Kiekvieną kartą žmonės, kuriems ji gamindavo maistą, susirgdavo. Ištisos šeimos. Ši situacija vis kartojosi ir kartojosi.

Vienas Mary Mallon šeimininkas, bijodamas „skurdžių“ ligos, pasikvietė šiltinės specialistą ir paprašė surasti užkrato židinį. Šis ištyrė vandenį, maistą ir galiausiai priėjo išvados, kad užkratą gali platinti namų virėja. Pati Mary visada jautėsi sveika ir itin priešinosi tam, kad būtų paguldyta į ligoninę tyrimams. Visgi, galiausiai buvo nustatyta, kad moteris savyje nešiojasi Salmonella Typhi užkratą. Taip pat paaiškėjo, kad virėja nejautė būtinybės plauti rankų ir taip pražudė ne vieną šeimą. Žiniasklaida moterį praminė Šiltinės Mere, o valdžia nusprendė virėją izoliuoti saloje šalia Niujorko.

Izoliuota moteris karantine praleido tris metus. Ji buvo paleista po to, kai pasižadėjo daugiau niekada negaminti maisto. Ir stengėsi. Tačiau visi kiti darbai buvo prasčiau apmokami, o meilė maisto gamybai nugalėjo. Pasikeitusi vardą Mary keliavo iš vienos šeimos į kitą, taip ir toliau sėdama mirtiną užkratą. Galiausiai moteris buvo vėl sugauta ir izoliuota. Šį kartą karantine ji buvo iki pat savo mirties.

musu cia nebuvo Lara Prescott sukūrė tikrais įvykiais paremtą istoriją „Mūsų čia nebuvo“. Romanas pasakoja apie Šaltojo karo laikus, meilę, pasiaukojimą, saugumo tarnybų veiklą ir knygų kontrabandą. To meto vyriausybės buvo įsitikinusios, kad knygos gali atstoti ginklus.

Romano ašis – garsus rusų autorius Borisas Pasternakas ir jo romanas „Daktaras Živaga“.1956-tais metais Borisas baigė rašyti knygą apie tragišką savo meilės istoriją su Olga Ivinskaja. Jurijus ir Lara yra autoriaus ir jo mylimosios prototipai. Be jausmų dramos „Dakataras Živaga“ palietė ir asmeninės laisvės klausimus, kalbėjo apie Spalio revoliuciją ir šios temos nulėmė tai, kad Sovietų Sąjungos valdžia romaną uždraudė. Autoriui pavyko perduoti rankraštį Italijos korespondentui ir pirmą kartą knyga pasirodė būtent Italijoje. Romanas sukėlė sensaciją ir tapo pasauliniu bestseleriu.

Istorijai patekus į Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) rankas, amerikiečiai suprato, kad „Daktaras Živaga“ paprastiems Rusijos žmonėms gali atskleisti sovietinės sistemos suvaržymus ir persekiojimų mastą. Milžinišką įtaką turintis kūrinys buvo išverstas į rusų kalbą ir šnipų pagalba slapta sugrąžintas į gimtąją šalį. Laros Prescott knygoje „Mūsų čia nebuvo“ knygnešių misiją atliko dvi CŽĄ šnipės. Daug patirties turinti Salė ir naujokė Irina drąsiai ėmėsi užduoties įveikti geležinę uždangą ir „Daktaro Živagos“ nešamą žinią paskleisti tarp Sovietų Sąjungos žmonių. Knygų galia gali būti neįtikėtina!

stebiu tave „The New York Times“ bestselerių autorė Lisa Jewell pristato psichologinį trilerį „Stebiu tave“. Stebėtojų bus daug. Vieni jų – tiesiog smalsūs bendruomenės nariai, kiti – tamsių kėslų turintys žmonės.

„Stebiu tave“ prasideda žmogžudyste, tačiau skaitytojams neatskleidžiama nei aukos tapatybė, nei žudiko motyvai. Jie supažindinami su Aukštutiniu Menviliu – prestižiniu Anglijos miesto Bristolio rajonu. Tokiame paprastai apsigyvena didesnes pajamas turintys gydytojai, teisininkai, bei finansininkai. Gyventi gražiame rajone saugu ir ramu, tačiau jis turi vieną trūkumą – tu viską žinai apie kaimynus, o kaimynai apie tave.

Tomas Ficviljamas gana dažnai keičia gyvenamąją vietą. Jis yra talentingas mokyklos direktorius, kuris paskiriamas ten, kur mokslo įstaigą reikia ištraukti iš duobės. Tomas kartu su šeima atsikrausto į Aukštutinį Menvilį, o viso rajono akys nukrypsta į jį. Iš pradžių mokyklos direktorių įsižiūri kaimynė Džoja, kuri irgi yra bendruomenės naujokė. Tada mokytoją įsimyli pusė mokyklos mergaičių. Tik ne Tomo sūnaus klasiokė Džena, kuriai atrodo, kad direktorius rodo per daug dėmesio jos geriausiai draugei. Pastaroji irgi dūsauja dėl Tomo. Lyg to neužtektų – Dženos mama įsitikinusi, kad mokyklos direktorius ją persekioja, o jo paties sūnus svajoja tapti šnipu bei seka visus ir mato gerokai platesnį paveikslą.

Kuo baigsis visuotinė įtarinėjimų ir šnipinėjimų fiesta? Ir kieno tas lavonas pasirodęs knygos pradžioje? Kodėl prieš dvidešimt metų kitos mokyklos mokinė rašė mįslingą dienoraštį apie Tomą Ficviljamą? Klausimų daug, o Lisa Jewell skaitytojus sumaniai vedžioja už nosies iki pat galo.

melas melas melas „Melas melas melas“ yra jau devyniolikta „Sunday Times“ bestselerių autorės Adele Parks knyga. Sakoma, kad ant jos turėtų būti klijuojami lipdukai su užrašu “Gresia priklausomybė, negalėsite atsitraukti!“

Giliai įkvėpkite! „Melas melas melas“ yra tarsi greitai lekiantis traukinys su visiškai netikėtais posūkiais ir nežinoma galutine stotele. Romanas nagrinėja tamsiausius santykių kampus. Tai įtaigus pasakojamas apie santuoką ir jos paslaptis.

Niekam nekyla abejonių, kad pradinės mokyklos mokytojos Deizės ir interjero dizainerio Saimono santuoka yra puiki. Po ilgų nesėkmingų bandymų jie sulaukia dukters ir jos atėjimas į šeimą yra tarsi paskutinė trūkstama harmoningo pasaulio detalė. Laiminga trijų asmenų šeima.

Nieko tokio, kad Saimonas kartais geria per daug – Deizė žino, kad taip jis nuleidžia garą. Tiesa, nežino, kad vyras turi paslaptį, kuri verčia jį gerti daug daugiau. Viskas kontroliuojama. Iki vieno lemtingo vakarėlio, kuris pakrypsta netinkama linkme ir Saimonas atsiduria kalėjime. Laimingas mažytės šeimos gyvenimas jau niekada nebus toks pats. Tobula santuoka ima byrėti.

„Melas melas melas“ – itin taiklus pavadinimas. Romane, kaip niekada daug paslapčių. Vienos jų plaukioja pačiame paviršiuje ir tarsi prašosi būti surastos, kitos – paslėptos kuo giliau. Knygoje nagrinėjamos tamsios temos ir nepaisant didelio tempo, skaityti ją nebus labai lengva.

seselis naktyje „Šešėlis naktyje“ yra jau trečioji rašytojo Chris Carter knyga apie detektyvą Robertą Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją. Su šiais Los Andželo Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriaus tyrėjais skaitytojai jau susipažino knygose „Krucifiksas“ ir „Egzekutorius“. Partneriams ir vėl teks narplioti itin žiaurius ir šiurpą keliančius nusikaltimus.

Los Andželas visada garsėjo nusikaltimų gausa, tačiau tikrai ne visi jie tokie žiaurūs, su kokiais teks susidurti Robertui Hanteriui ir Karlosui Garsijai. Į miesto morgą atvežama neaiškiomis aplinkybėmis mirusi moteris. Iš pažiūros atrodo, kad mirtis nebuvo smurtinė – nėra prievartos žymių ar mėlynių. Tačiau patologas netrunka atrasti siaubingą dalyką – moters lytiniai organai užsiūti, o kūno viduje palikta staigmena. Akivaizdu, kad nežinomoji tapo ypatingos žmogžudystės auka. O tirti tokių keistų bylų visada kviečiama Los Andželo Žmogžudysčių skyriaus komanda su Robertu Hanteriu priešakyje.

Kol tyrėjai suka galvas dėl aukos tapatybės ir žudiko motyvų, šis nesnaudžia. Surasta dar viena auka su tokiais pačiais požymiais – intymios vietos užsiūtos, o viduje originali ir kūną pagaugais eiti verčianti žinutė. Hanteriui su Garsija pasidaro aišku, kad susidūrė su tikru plėšrūnu, kuris neketina sustoti. Aukų bus daugiau, todėl partneriams reikia paskubėti.

„Šešėlis naktyje“ – išlaiko įtampą iki pat paskutinės minutės. Chirs Carter rašo greitus detektyvus, kuriuose nėra laiko atsikvėpti, įvykiai veja vienas kitą ir nuolat keičia kryptį. Šioje dalyje skaitytojai dar geriau pažins Robertą Hanterį ir pamatys daugiau, paprastai gerai paslėptų, žmogiškųjų detektyvo savybių.