Istorijos kuriu nepapasakojau Penkiasdešimt metų atidavęs Lietuvos televizijai ir 2019 m. vasarą paprašytas iš jos išeiti, ne kartą už originalius reportažus apdovanotas Lietuvos nusipelnęs žurnalistas Skirmantas Pabedinskas nenori tyliai atsisveikinti su žiūrovais. Jo veidas ir balsas pažįstamas visiems Lietuvos žmonėms, su jo reportažais užaugo kelios kartos.

Tai žmogus legenda, sukūręs beveik 26 000 reportažų ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Japonijoje, Italijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Filipinuose, Vietname ir patyręs daugybę nuotykių, likusių už kadro.

Ši knyga apie tai, kas nepasakyta ir neparodyta – neįtikėtinos situacijos, intriguojančios istorijos. Skirmanto istorijos neišgalvotos. Jos tikros, su tikrais herojais ir tikrais vardais.

enigma Britų autorė Jane Austen sukūrė ne vieną klasika tapusį romaną. Žinomiausia, ko gero, yra ne kartą ekranizuota knyga „Puikybė ir Prietarai“. Tačiau kiti rašytojos romanai taip pat yra ne mažiau verti skaitytojų dėmesio. Knyga „Ema“ taps tikra atgaiva po šiuolaikinės literatūros. Istorija pilna ironijos, kuri vers šypsotis ir jausmų, kurie suteiks progą šiek tiek ir padūsauti, ir paliūdėti.

Knygos veiksmas sukasi aplink dailią ir turtingą anglų aukštuomenės panelę Emą Vudhaus. Netekusi mamos mergina gyvena tik su tėvu ponu Vudhausu. Emą prižiūrėjo guvernantė panelė Teitor.

Ema savo kilme yra šiek tiek aukščiau nei visos kitos vietovės merginos, todėl jaučiasi turinti teisę savo drauges nuolat mokyti bei kištis į jų gyvenimus. Ji itin mėgsta piršliauti. Po to kai sėkmingai už vyro išleido savo guvernantę, mergina galvoja, kad atrado savo talentą.

Ema pasišventusi savo tėvui ir įsitikinusi, kad pati niekada nesusiras vyro, tad bent jau pramogauja kitų žmonių jausmų sąskaita. Tačiau ji nemato, kas vyksta pašonėje ir to, kad aplink jau senokai sukasi gerbėjas. Intrigos, kurias panelė Ema kurdavo kišdamasi į kitų žmonių santykius, šį kartą palies ir ją pačią.

Ema Britų autorė Jane Austen sukūrė ne vieną klasika tapusį romaną. Žinomiausia, ko gero, yra ne kartą ekranizuota knyga „Puikybė ir Prietarai“. Tačiau kiti rašytojos romanai taip pat yra ne mažiau verti skaitytojų dėmesio. Knyga „Ema“ taps tikra atgaiva po šiuolaikinės literatūros. Istorija pilna ironijos, kuri vers šypsotis ir jausmų, kurie suteiks progą šiek tiek ir padūsauti, ir paliūdėti.

Knygos veiksmas sukasi aplink dailią ir turtingą anglų aukštuomenės panelę Emą Vudhaus. Netekusi mamos mergina gyvena tik su tėvu ponu Vudhausu. Emą prižiūrėjo guvernantė panelė Teitor.

Ema savo kilme yra šiek tiek aukščiau nei visos kitos vietovės merginos, todėl jaučiasi turinti teisę savo drauges nuolat mokyti bei kištis į jų gyvenimus. Ji itin mėgsta piršliauti. Po to kai sėkmingai už vyro išleido savo guvernantę, mergina galvoja, kad atrado savo talentą.

Ema pasišventusi savo tėvui ir įsitikinusi, kad pati niekada nesusiras vyro, tad bent jau pramogauja kitų žmonių jausmų sąskaita. Tačiau ji nemato, kas vyksta pašonėje ir to, kad aplink jau senokai sukasi gerbėjas. Intrigos, kurias panelė Ema kurdavo kišdamasi į kitų žmonių santykius, šį kartą palies ir ją pačią.

meiluzis 1 Daugiau nei trisdešimt romanų parašiusi autorė Jane Gardam pasaulinio pripažinimo sulaukė su savo trilogija, kurioje per vienos šeimos gyvenimo istoriją pažvelgė į Britanijos Imperijos griūtį. Pirmasis trilogijos romanas – „Vyras be trūkumų“, antroji knyga – „Žmona su paslaptimi“, na o galiausiai seriją pabaigia „Meilužis“.

Pirmoji serijos dalis „Vyras su trūkumais“ nupiešė išsamų sero Edvardo Federso paveikslą. Knygoje „Žmona su paslaptimi“ autorė papasakojo apie Federsų santuoką Edvardo žmonos Betės akimis. „Meilužis“ yra apie abiejų sutuoktinių bendrą pažįstamą – advokatą Terensą Veniringą. Šis elegantiškas ponas yra amžinas Edvardo Federso varžovas. Jie nuo jaunumės vienas kito nekentė ir konkuravo visur kur tik įmanoma – tiek darbe, tiek visuomenės akyse, tiek asmeniniame gyvenime. Ir abu jie mylėjo Betę.

Betės ir Edvardo pažintis prasidėjo Honkonge. Sėkmingas, puikią karjerą darantis advokatas pasipiršo jaunai merginai, o ji ilgai negalvojusi sutiko. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms Betė sutiko savo gyvenimo meilę – žavingą sužadėtinio konkurentą Terensą Veringą. Taip užsimezgė meilės trikampis, kuris tęsėsi ne vieną dešimtmetį.

Romane „Meilužis“ rašytoja pamažu skaitytojams atskleidžia, kas gi toks iš tiesų buvo Terensas. Kas nutiko vyro praeityje, apie kurią jis atsisako kalbėti ir kodėl jie su Edvardu nesutarė dar iki įsiterpiant Betei? Ką jame įžvelgė Edvardo žmona? Galiausiai visos šios paslaptys išaiškės.

Jane Gardam neabejotinai yra gabi portretų kūrėja ir jos trilogija tą įrodo. Visos trys dalys yra kupinos britiško humoro, ironijos ir įdomių naudingų žinių, padedančių suprasti britų imperijos istoriją bei paskutines gyvavimo dienas.

Kostas Kostas Smoriginas yra vadinamas Lietuvos teatro scenos generolu. Jis – vienas žinomiausių mūsų šalies aktorių, kuris pasižymi išskirtiniu talentu, humoro jausmu ir bekompromisiu charakteriu. Kostas sukūrė daug svarbių vaidmenų, taip pat parašė lietuviams gerai žinomas, klasika virtusias dainas. Geriau pažinti šią įdomią asmenybę padės Arno Ališausko biografinė knyga „Kostas“.

Kostas Smoriginas gimė 1953-tais metais, Kaune. 1971–1975 metais studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kostas sukūrė kelias dešimtis vaidmenų teatre ir kine, buvo vienas iš dainuojamosios poezijos žanro pradininkų. 2001-ais metais aktorius gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Pristatydamas knygą Arnas Ališauskas teigė, kad ne visai taip įsivaizdavo pokalbius su herojumi. Autorius tikėjosi smagių pasakojimų ir anekdotų, tačiau kalbėdamiesi su Kostu Smoriginu, jie ne tik linksmai kvatojosi, bet ir narstė itin rimtas temas. Knygos „Kostas“ nuotaika yra laviruojanti, o tekstas atskleidžia dar nepažintas aktoriaus puses.

Leidinyje surinktos ne tik paties Kosto Smorigino mintys. Arnas Ališauskas kalbino aktoriaus kolegas, artimuosius, draugus bei pažįstamus. Šie pasakojimai vietomis prajuokins, o vietomis kels graudulį ir privers nubraukti vieną kitą slaptą ašarą.

Arnas Ališauskas teigia, kad daugelis žmonių įsivaizduoja gerai pažįstą Kostą Smoriginą. Žiniasklaidoje matomas vyras yra kaip ant delno: žinome, kokiam vaidmeniui jis ruošiasi, kur atostogauja ir net kada suserga. Tačiau po visuomenei prieinamu išoriniu portretu glūdi gerokai gilesni sluoksniai. Juose slypi atviras, gilus ir emocingas Kostas. Bendrauti su juo, tai tarsi brautis pro nuoširdaus džiaugsmo ir dar nuoširdesnės savigraužos džiungles.

„Kostas“ – biografinė knyga, pasakojanti apie aktoriaus vaikystę, giminaičius, gyvenimą bei profesinį kelią. Tai atsiminimai apie gyvus ir mirusius žmones, Kosto Smorigino kolegas, taip pat tai vaidmenų ir gyvenimo situacijų analizė. Knygoje apčiuopiami ir bandymai rasti atsakymus į klausimus, ką reiškia gyventi šalia žvaigždės, ką išgyvena artimieji, kai aktorius ruošiasi vaidmeniui, kokia yra premijų ir žinomumo kaina bei kaip gimsta spektakliai. Arnas Ališauskas knygą kartu su Kostu Smoriginu rengė ištisus metus. Tai yra unikali galimybė pažvelgti į Lietuvos scenos užkulisius.

Arnas Ališauskas – poetas, rašytojas, scenarijų autorius, kritikas. Jis yra išleidęs porą savo poezijos knygų, parašė scenarijus pjesėms ir dokumentiniam filmui. Taip pat Arnas Ališauskas yra knygos „Valdas Adamkus. Pokalbiai nesilaikant protokolo“ sudarytojas.

karaliene viktorija Nė vieno kito monarcho viešpatavimas taip neformavo pasaulio, kuriame lig šiol gyvename. Gyvenimo pabaigoje ji valdė daugiau nei ketvirtį pasaulio gyventojų.

Rašytoja, istorikė Dr. Lucy Worsley savo romane „Karalienė Viktorija“ sukūrė visiškai kitokį garsiosios monarchės įvaizdį, nei tas, kuris paplitęs mūsų vaizduotėje. Karalienė Viktorija – viena garsiausių visų laikų valdovių, o ši knyga – visapusiškas jos portretas.

Autorė knygoje „Karalienė Viktorija” ieško atsakymų į klausimus, kas gi iš tiesų buvo ši moteris. Ar neišvaizdi, gedulo drabužiais apsirėdžiusi sena dama? O gal gyvenimo džiaugsmu trykštanti romantiška princesė, besisukanti šokių salėse? Prieš akis turime šiuos du įvaizdžius ir niekada sau nekeliame klausimo, kaip gi žavi princesė pavirto ta gedinčia senute? Kažkur tarp šių dviejų moterų buvo ir trečia - garsiausia, didelį paveldą pasauliui palikusi, šalies valdovė. Karalienės Viktorijos laikais matyti moterį soste tikrai nebuvo įprasta. Monarchei teko nelengva užduotis atrasti kelią į žmonių širdis bei užsitarnauti pagarbą.

Kiekviena karalienė yra ne tik valdovė. Visų pirma, soste sėdi paprasta moteris. Ji yra dukra, žmona, motina, našlė, draugė. Kiekvienas vaidmuo kelia vis kitus, tikrus reikalavimus. Iki pat šių laikų moterims priskiriami tam tikri vaidmenys. Kyla klausimas, kaip laviruoti tarp jų ir dar sėkmingai valdyti šalį? Iš pažiūros karalienė Viktorija elgėsi iš tiesų konservatyviai, tačiau panagrinėjus istoriją, matome, kad ji ne tik pakeitė monarchiją, bet ir padarė didelę įtaką moters padėčiai visuomenėje.

Viktorija buvo ir stipri monarchė, ir paprastas žmogus su savo džiaugsmais bei nusivylimais. Ji sirgo pogimdymine depresija, patyrė savų baimių bei buvo kone labiausiai stebimas žmogus pasaulyje. Autorė akcentuoja ir tai, kad karalienės Viktorijos sutuoktinis Princas Albertas nenusipelnė itin teigiamo visuomenės dėmesio.

Dr. Lucy Worsley kurdama „Karalienę Viktoriją“ rėmėsi ne tik istorijos šaltiniais, bet ir karalienės asmeniniais laiškais bei dienoraščiais. Pasakojimas prieš skaitytojų akis išskleidžiamas per dvidešimt keturias svarbiausias karalienės Viktorijos gyvenimo dienas.