mergina is laisko Širdį draskantis laiškas. Žiauriai įkalinta mergina. Paslaptis, kurią reikia išsiaiškinti. Debiutinis autorės Emily Gunnis romanas „Mergina iš laiško“ atskleidžia skaudų istorijos tarpsnį ir tragišką vienišų motinų lemtį.

1956-ieji metai, Anglija. Jauna mergina Aivė Dženkins pasijunta nėščia. Deja, ši žinia nėra džiugi. Kūdikio tėvas nusiplauna rankas ir neketina Aivei padėti. Nuo būsimos mamos nusisuka ir jos tėvai. Mergina pasmerkta gėdai ir vienatvei.

Tėvai Aivę išsiunčia į Šv. Margaritos namus. Tai vieta, kurioje atsiduria netekėjusios besilaukiančios merginos. Deja, nei užuojautos, nei šilumos ji ten nesulaukia. Smurtas, nepriežiūra, žiaurus elgesys, o galiausiai per prievartą atimtas kūdikis – daugelio Šv. Margaritos gyventojų lemtis. Aivė Dženkins pro Šv. Margaritos namų duris taip ir nebeišėjo, o jos kūdikis buvo atiduotas įvaikinti.

Prabėga šešiasdešimt metų. Londone gyvenanti Samanta Harper yra žurnaliste dirbanti vieniša mama. Ji jaučia, kad jos karjera stringa. Reikia arba poilsio, arba itin geros istorijos. Vieną dieną namuose ji aptinka užsnūdusią savo močiutę su laišku rankose, kuris stipriai sukrečia Samantą. Laiškas skirtas Aivės mylimajam, jis išsiųstas iš Šv. Margaritos namų - mergina maldauja jai padėti.

buk ne tobulas o laimingas Beveik kiekvienas gali pripažinti, kad gyvenime jaučia spaudimą tapti geresniu, turtingesniu, protingesniu, ir tiesiog tobulesniu, nei yra iki šiol. Stengiamės, siekiame ir atrodo, jau tuoj patirsime laimės jausmą. Autorius Mark Van Buren savo knygoje „Buk ne tobulas, o laimingas“ padeda suprasti, kur slypi tikroji laimė ir vidinė ramybė bei kodėl mums taip sunku jas pastebėti.

Autorius sako, kad visi siekia laimės, tačiau nežino, kur jos ieškoti. Ir iš karto išduoda paslaptį, kad laimė yra „čia ir dabar“. Mark Van Buren knyga skirta žmonėms, kurie dar tik pradeda domėtis meditacija ir budizmo idėjomis, tačiau neturi gilesnių žinių. Daugelis minčių jau gali būti girdėtos, nes kalbama apie pamatinius laimės pagrindus.

Paprastai ir šmaikščiai parašytas tekstas perduoda žinutę, kad kiekvieną neigiamą gyvenimo patirtį mes galime panaudoti savo išminčiai ir laimei didinti. Energiją, kurią panaudojame stengdamiesi pabėgti nuo nemalonių aplinkybių, galime nukreipti tam, kad jas išnaudotume teigiamiems pokyčiams.

„Buk ne tobulas, o laimingas“ siūlo realų planą kaip pasiekti vidinę ramybę. Svarbiausia, neapsimetinėti tuo, kuo nesame. Knygoje pateikiami patarimai yra praktiški ir juos gali naudoti bet kokio amžiaus, lyties ar religinių įsitikinimų žmonės. Pagrindinius Budizmo principus autorius paaiškina kiekvienam suprantama kalba, o dar ir pagardina geru humoru.

memelio gaisras Klaipėdoje gyvenanti autorė Diana Latvė įvairiuose leidiniuose publikavo ne vieną savo kūrinį, o novelių romanas „Memelio gaisras“ yra pirmoji popierinė knyga. Anksčiau Diana buvo išleidusi elektroninio formato apsakymų rinkinį.

1854-tais metais kilo didžiulis gaisras Klaipėdoje, kuris tuo metu vadinosi Memeliu. Ugnis įsiplieskė miesto šiaurėje, greitai išplito ir sunaikino du trečdalius Klaipėdos pastatų. Be namų liko keli tūkstančiai gyventojų. Sudegė daugybė turto, nes tuo metu vyko Krymo karas ir visi sandėliai buvo užpildyti atsargomis. Tokiame įdomiame fone susiklosto keisti „Memelio gaisro“ įvykiai, į kuriuos įsitraukia Solovkų salų vienuolyno vienuoliai ir pora angliškų fregatų. Paslaptingą gaisro naktį ne tik dega žmonių turtas ir namai. Įsiplieskia ir karšta meilė.

Po daugiau nei šimto metų Klaipėda visiškai pasikeitusi. Gaisras toli praeityje, miestas atkurtas, praeitis pamiršta ir nevertinama. Vakarų laivų remonto gamyklos statybų metu be gailesčio sunaikinamas Smeltės pusiasalis bei visi atsiminimai apie Mažąjį Smeltės kaimą. Biurokratams mažiausiai rūpi išsaugoti praeitį.

Rašytojos Dianos Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“ daugiasluoksnis. Iš pažiūros nesusijusios istorijos vyksta skirtingu laiku ir vietose. Autorė tekstą dėlioja iš istorinių bei mitologinių elementų. Visgi paaiškėja, kad į visumą noveles jungia bendri personažai ir aplink juos besisukantys įvykiai. Tai Jonas ir jo sūnus Mikė. Taip pat aktyviai veikia ir trečiasis herojus – laikas, kuris nepraranda atminties ir saugo istoriją.

numyletine Debiutinis vokiečių autorės Romy Haugmann trileris „Numylėtinė“ prikaustys dėmesį nuo pirmųjų puslapių. Jis kitoks, jis aštrus, nepaleidžiantis ir su daugybe staigių siužeto posūkių.

Trumpame aprašyme teigiama, kad trilerio pradžia ten, kur kitų pabaiga, o tarptautinio bestselerio skaitytojai savo apžvalgose nevengia stiprių apibūdinimų, tokių kaip intensyvi, tamsi, šokiruojanti, provokuojanti ir gąsdinanti istorija.

Lena gyvena nedidelėje miško trobelėje, kurioje net nėra langų. Ji čia ne savo noru. Lenos vyras nusprendė šeimą apsaugoti nuo išorinio pasaulio ir užtikrinti, kad vaikai visada turėtų motiną šalia. Todėl dabar jie gyvena pagal tikslų grafiką. Prausiasi, valgo, miega, studijuoja tiksliai tada, kada nurodo tėvas.

Mėlynių nusėta Lena su šiurpu laukia naktų, o vienintelė jos svajonė – nužudyti vaikų tėvą. Istorija prasideda po to, kai moteriai pavyksta ištrūkti, tačiau pabėgimas dar tikrai nereiškia laimingos pabaigos.

kodel gi as buvau mergaite viena 1945 Vokiečių fizikė Gabi Kӧpp už mokslo srities ribų tapo žinoma dėl savo biografijos, kurią ji pasakoja knygoje „Kodėl gi aš buvau mergaitė? Viena 1945 metų pasitraukimo istorija“. Autorė aprašė savo patirtį Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet ji su seserimi bandė pabėgti į vakarus, bet pateko į sovietų karių nelaisvę. Tai tikra istorija apie vokiečių mergaitę sovietų rankose.

1945 metų sausio mėn. Raudonoji armija įsiveržė į Vokietijos rytus ir privertė vietinius civilius gyventojus bėgti. Žlugus rytiniam frontui, 15-metę Gabi Köpp mama kartu su su seserimi bandė išsiųsti į vakarus ir išgelbėti nuo artėjančios sovietų armijos.

Krovininis traukinys su pabėgėliais iš Prūsijos buvo apšaudytas tankų ir nuvirto nuo bėgių. Gabi sesuo dingo, greičiausiai žuvo, o ji pati pateko į sovietų kareivių rankas, kur jai kelias savaites teko kęsti žiaurius prievartavimus. Ją išnaudojo ir žemino ne tik kareiviai, bet ir likimo draugės, kitos moterys.

Gabi sugebėjo pabėgti ir po penkiolikos dienų surado savo mamą Hamburge. Motina mergaitei uždraudė kalbėti apie tai, kas nutiko priešų nelaisvėje. Tarptautinę teisę pažeidžiantys nusikaltimai buvo tabu, o aukos ilgą laiką jautė gėda šnekėti apie savo patirtį.

karo kudikis Istorinių romanų autorės Mandy Robotham knyga „Karo kūdikis“ nukelia skaitytojus į Antrojo pasaulinio karo laikus. Trumpas knygos nugarėlės aprašymas žada intriguojantį pasakojimą apie karo sunkumus, lemtingus sprendimus, draugystę bei žmogiškumą.

„Karo kūdikis“ – į istorinio romano žanrą įvilkta išgalvota istorija, kuri galėjo nutikti iš tiesų. Mandy Robotham nukelia skaitytojus į 1944-tų metų Vokietiją. Pagrindinė romano veikėja Ankė Hof įkalinta koncentracijos stovykloje. Kaip ir daugelis kitų nelaimingo likimo žmonių.

Ankė iš visų jėgų stengiasi išgyventi ir išgelbėti kuo daugiau stovykloje gimstančių kūdikių bei jų mamų. Netrukus valdžia atkreipia dėmesį į moterį ir paskiria jai naują užduotį. Tačiau geresnės gyvenimo sąlygos neatperka iškilusių pavojų. Ankei Hof liepta prižiūrėti besilaukiančią Evą Braun. Eva Braun – moteris, kuri pagimdys Adolfo Hitlerio vaiką.

Knygos veikėjai teks susidurti su moraline dilema – išsaugoti kūdikį, kuris nekaltas, tačiau pasmerktas pratęsti baisius nusikaltimus, ar paaukoti vaiko gyvybę dėl visos žmonijos ateities? Istorija įtraukia. Nejučia grėsmingai artėja atomazga ir užgniaužus kvapą sparčiai tirpsta puslapių skaičius.