Balandžio 23-ąją sukanka 110 metų, kai gimė vienas iškiliausių lietuvių poetų modernistų, egzodo autorius, vertėjas Henrikas Radauskas. Augęs ir brendęs tarpukario Lietuvoje, į kūrybos Olimpą įžengė, jau gyvendamas JAV. Esame pamaloninti, kad poeto gyvenimo biografijoje yra laiko tarpsnis, kurį jis praleido Rozalimo apylinkių Gikonių kaime (dab. Pakruojo rajonas) ir kad tas faktas leidžia pakruojiečiams H. Radauską vadinti kraštiečiu. Poeto sukakčiai kartu su Vilniuje gyvenančia šviesios atminties kraštiečio rašytojo Antano Čalnario žmona, žurnaliste Regina Jokantaite parengėme virtualią parodą. Ja siekėme nekartoti to, ką apie Radauską yra pateikusios kitos bibliotekos. Todėl mūsų parodoje H. Radausko gyvenimas ir kūryba atsispindės tik minimaliai. Sau išsikėlėme kiek kitokį tikslą - nušviesti, kokie konkretūs gyvenimo faktai sieja H. Radauską su mūsų kraštu, iliustruoti juos unikaliais, nors ir negausiais dokumentais, saugomais Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos kraštotyros fonde, pagyvinti poeto eilėraščių, nuaustų iš Gikonių sodžiaus vaizdų, ištraukomis.

Genė Juodytė
Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

H. Radauskas meną laikė vienintele ir absoliučia vertybe, savo religija

 

H. Radauskas

"Aš nestatau namų, aš nevedu tautos"

 

kraštietis poetas, vertėjas
Henrikas Radauskas
(1910-1970)

“AŠ NESTATAU NAMŲ, AŠ NEVEDU TAUTOS,
AŠ SĖDŽIU PO ŠAKOM AKACIJOS BALTOS,

IR VĖJAS DANGIŠKAS Į JOS LAPUS ATKLYSTA,
IR PAUKŠTIS ČIULBANTIS JOJ SUKA SAVO LIZDĄ,

IR SKAMBA MEDYJE MELODIJA TYLI,
O AŠ KLAUSAUSI JOS IR UŽRAŠAU SMĖLY...”

H. RADAUSKAS

SVARBIAUSIOS GYVENIMO DATOS

1910, BALANDŽIO 23

KROKUVOJE AMALIJOS IR BERNARDO RADAUSKŲ ŠEIMOJE GIMSTA DVYNUKAI – BRUNO IR HENRIKAS.

1918–1921

PRADŽIOS MOKSLAI NOVONIKOLAJEVSKE (RUSIJA).

1923-1929

MOKOSI PANEVĖŽIO GIMNAZIJOJE, PANEVĖŽIO PEDAGOGINĖJE MOKYKLOJE.

1929-1930

TRAKŲ APSKRITIES VIEVIO VALSČIAUS KAZOKIŠKIO PRADŽIOS MOKYKLOS VEDĖJAS.

1930-1934

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE STUDIJUOJA LITUANISTIKĄ, GERMANISTIKĄ, RUSŲ KALBĄ IR LITERATŪRĄ.

1934-1936

VDU HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO BIBLIOTEKININKAS.

1936-1937

KLAIPĖDOS RADIOFONO PRANEŠĖJAS LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KALBOMIS.

1937, LIEPOS 28

SUSITUOKIA SU VERA SOTNIKOVAITE.

1938-1940

LR ŠVIETIMO MINISTERIJOS KNYGŲ LEIDYBOS KOMISIJOS CENTRO ĮSTAIGOS KOREKTORIUS.

1940-1941

ŠVIETIMO LIAUDIES KOMISARIATO MENO REIKALŲ VALDYBOS ATSAKINGASIS SEKRETORIUS.

1941-1944

VALSTYBINĖS LEIDYKLOS KAUNE GROŽINĖS LITERATŪROS SKYRIAUS REDAKTORIUS, VĖLIAU VYR. REDAKTORIUS, LEIDYBOS VIRŠININKAS.

1944, LIEPA (?)

PASITRAUKIA IŠ LIETUVOS; KARO PABAIGĄ SUTINKA SOVIETŲ OKUPUOTAME BERLYNE.

1946, KOVAS (?)

IŠ BERLYNO PERSIKELIA Į BRITŲ KONTROLIUOJAMOJE ZONOJE ESANTĮ HAHNO MIESTĄ, KUR LIGONINĖJE DIRBA BROLIS BRUNO.

1949, RUGSĖJIS

ATVYKSTA Į JUNGTINES AMERIKOS VALSTIJAS.

1950-1959

GYVENA ČIKAGOJE, DIRBA METALO FABRIKE, PREKIŲ SANDĖLYJE.

1959-1969

KONGRESO BIBLIOTEKOS VAŠINGTONE BIBLIOTEKININKAS.

1969

MAŽINANT ETATUS, ATLEISTAS IŠ DARBO KONGRESO BIBLIOTEKOJE.

1970, RUGPJŪČIO 27

MIRŠTA NUO ŠIRDIES PRIEPUOLIO.

RYŠIAI SU PAKRUOJO KRAŠTU

1913-ŲJŲ PABAIGA /1914-ŲJŲ PRADŽIA

RADAUSKŲ ŠEIMA SU DVYNUKAIS SŪNUMIS HENRIKU IR BRUNO APSIGYVENA GIKONIUOSE (DAB. PAKRUOJO R.). GIKONIAI – HENRIKO RADAUSKO TĖVO GIMTINĖ.

1914-ŲJŲ RUDUO

ARTĖJANT FRONTUI, ŠEIMA PALIEKA GIKONIUS IR PASITRAUKIA Į RUSIJĄ. GYVENA NOVONIKOLAJEVSKE (DAB.NOVOSIBIRSKAS).

1921

RADAUSKAI GRĮŽTA Į LIETUVĄ IR APSIGYVENA GIKONIUOSE.

1923, SAUSIS

IŠ GIKONIŲ HENRIKAS SU BROLIU IŠVYKSTA Į PANEVĖŽĮ. ČIA LANKO GIMNAZIJĄ. BAIGĘS KETURIAS GIMNAZIJOS KLASES, MOKOSI MOKYTOJŲ SEMINARIJOJE. MOKYDAMASIS GIMNAZIJOJE,STUDIJUODAMAS KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE, O VĖLIAU IR DIRBDAMAS, GIKONIUOSE BŪNA TIK EPIZODIŠKAI.

Radauskų gyvenamasis namas Gikoniuose šalia jo - gėles laistanti motina

 

H. Radausko namai

KAI AŠ PRISIMENU ANAS DIENAS,
RAŠAU BE GALO PAPRASTAS DAINAS:

APIE AUKSINĮ TĖVO GRYČIOS STOGĄ
IR APIE DERLIŲ, GERĄ ARBA BLOGĄ.

TEN KAIP ŽIEDAI MARGAVO AVILIAI,
LIETUS Į ŽEMĘ SUNKĖSI GILIAI.

HENRIKAS RADAUSKAS
PAPRASTOS DAINOS

H. Radausko gimtųjų vietų peizažas. Tik jau mūsų dienomis

 

H. Radausko gimtinė

Henriko tėvai Amalija Kieragga-Radauskienė ir Bernardas Radauskas

 

H. Radausko tėvai

Motina Amalija Gikoniuse prie avilių

 

H. Radausko motina

MES GIRDIM UŽ TŪKSTANČIO MYLIŲ,
KAIP GIRGŽDA MŪS KAIMUOSE SVIRTYS,
IR ŠITĄ MELODIJĄ TYLIĄ
KARTOJA NEGĘSTANČIOS ŠIRDYS.

MES MATOM PRO DŪMUS EUROPOS
GIMTŲJŲ NAMŲ VASAROJŲ.
MUS ŠAUKIA SODYBOS IR TROBOS,
MES MATOME PRARASTĄ ROJŲ.

HENRIKAS RADAUSKAS
PAPRASTASS ROJUS

Bronys Raila (1909-1997), eseistas, publicistas, vertėjas, poetas, H. Radausko kaimynas, gyvenęs šalia Gikonių esančiame Plaučiškių kaime

 

Bronys Raila

SU HENRIKU RADAUSKU BUVOM PARAPIJIEČIAI. TO PATIES ROZALIMO VALSČIAUS, TOS PAČIOS ROZALIMO PARAPIJOS, VAIKYSTĖS DALĮ PRALEIDĘ PRIE TOS PAČIOS DAUGYVENĖS IR VISAI TOJE PAČIOJE VIETOJE. TIK JIS GIKONIUOSE, “ANAPUS DAUGYVENĖS”, JOS RYTINIAME KRANTE, O AŠ – PLAUČIŠKIUOSE, IŠ JO PUSĖS ŽIŪRINT IRGI “ANAPUS DAUGYVENĖS”, BET VAKARINIAME KRANTE.

BRONYS RAILA

Daugyvenės upė ties Gikonių kaimu H. Radausko darytoje nuotraukoje

 

Daugyvenės upė

H. Radauskas jaunystėje

 

H. Radauskas jaunystėje

PANEVĖŽIO MOKYTOJŲ SEMINARIJA, KURIĄ 1929 M. BAIGĖ H. RADAUSKAS

 

PANEVĖŽIO MOKYTOJŲ SEMINARIJA

KUNIGAS IR RAŠYTOJAS JULIJONAS LINDĖ – DOBILAS (1872–1934) SEMINARIJOJE BUVO ĮKŪRĘS MENO KUOPĄ. NORS NĖRA TIKSLIŲ ŽINIŲ, SUNKU PATIKĖTI, KAD JOS SUSIRINKIMŲ NEBŪTŲ LANKĘS H. RADAUSKAS

 

KUNIGAS IR RAŠYTOJAS JULIJONAS LINDĖ

PANEVĖŽIO MOKYTOJŲ SEMINARIJOS MOKYTOJAS, KALBININKAS, FOLKLORISTAS, VERTĖJAS PETRAS BŪTĖNAS (1896–1980).

SEMINARIJOJE JIS BUVO ĮKŪRĘS TAUTOTYROS ŽINIŲ IR SENIENŲ RINKIMO DRAUGIJĄ. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO ARCHYVE SAUGOMAME “BŪTĖNO TAUTOSAKOS RINKINYJE” YRA IR PATIES HENRIKO RADAUSKO 1926 M. GIKONIŲ KAIME SURINKTOS DAINOS (VISO 20 DAINŲ; 8 UŽRAŠYTOS TARMIŠKAI). TAIP PAT TARMIŠKAI PATEIKIAMOS 4 PASAKOS

 

PANEVĖŽIO MOKYTOJŲ SEMINARIJOS MOKYTOJAS, KALBININKAS, FOLKLORISTAS, 
				VERTĖJAS PETRAS BŪTĖNAS

H. Radausko laiškas mokytojui Petrui Būtėnui

H. Radausko laiškas mokytojui Petrui Būtėnui

H. Radausko studijų dokumentai

H. Radausko studijų dokumentai

Nežinomo autoriaus laiško, rašyto 1932 m. H. Radauskui į Gikonius, vokas

Nežinomo autoriaus laiško vokas H. Radauskui

Studijų draugo, vėliau poeto ir vertėjo Vaclovo Šiugždinio laiškas H. Radauskui. Kaunas, 1932 m.

Vaclovo Šiugždinio laiškas H. Radauskui

Vaclovo Šiugždinio laiškas (laiško 2-oji pusė) H. Radauskui. Kaunas, 1932 m.

Vaclovo Šiugždinio laiškas č dalis H. Radauskui

H. Radausko motinos mirties liudijimas

H. Radausko motinos mirties liudijimas

Su žmona Vera Sotnikovaite veiname iš Vašingtono parkų

H. Radauskas su žmona Vera Sotnikovaite

Savo buto aplinkoj. Vašingtonas, 1968 m.

H. Radauskas savo buto aplinkoj

Lietuvių rašytojų suvažiavimo Augsburge (Vokietija) 1947 m. prezidiumas. Nuotraukoje H. Radauskas pirmas iš dešinės

Lietuvių rašytojų suvažiavimas Augsburge

H. Radausko šaržas. Dailininkas A. Elskus

H. Radausko šaržas. Dailininkas A. Elskus

Žmona Vera ir brolis Bruno prie H. Radausko kapo.Vašingtonas, Syder Hilo kapinės

H. Radausko kapas

H. Radausko tėvų kapas Rozalimo (Pakruojo r.) kapinėse

H. Radausko tėvų kapas

Paminklas Gikonių kaimo gyventojams su fragmentu H. Radausko atminimui

Paminklas Gikonių kaimo gyventojams su fragmentu H. Radausko atminimui

HENRIKO RADAUSKO KŪRYBA

Poeto padėtis yra ypatinga kitiems savo nepasiekiamų aukštumų vienatve.

HENRIKAS RADAUSKAS

H. Radauskas

AŠ IEŠKAU, NIEKO NEPAMETĘS.
RANDU ŽODŽIUS, RANDU RIMUS.
DŽIAUGIUOS, KAIP GELEŽĖLĘ RADĘS.
AŠ VAIKŠTAU VIENAS, NERAMUS,
NEPRIJAUKINAMAS KAIP KATĖS.

H. RADAUSKAS

RADAUSKO EILĖRAŠČIAIS GROŽIMĖS TAIP, KAIP GROŽIMĖS TALENTINGO MEISTRO DIRBINIAIS IŠ TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ. TAI AUKSAKALIO KŪRINIAI. ŽAVI JO EILĖRAŠČIŲ VAIZDAI, TOBULA KONSTRUKCIJA, PAVERGIA KALBOS BURTAI. TAČIAU TAI – TIK IŠORĖ. IŠ TIKRŲJŲ GROŽIS ČIA NĖRA PUOŠMENA. GROŽIS YRA GILIOJI KŪRINIO ESMĖ, VISAS JO STRUKTŪROS PAGRINDAS IR GALUTINIS TIKSLAS. EILĖRAŠČIO GROŽIS KARTU YRA IR JO PRASMĖ, O PRASMĖ ATSISKLEIDŽIA KAIP GROŽIS.


JUOZAS GIRDZIJAUSKAS

SVARBIAUSIOS KŪRYBOS DATOS

1929, VASARA

DEBIUTUOJA KAIP POETAS. ŽURNALE “JAUNOJI LIETUVA” IŠSPAUSDINAMAS EILĖRAŠTIS “TYLUMA”.

1931-1932

BE EILĖRAŠČIŲ, PERIODIKOJE SKELBIAMI JO ATLIKTI PROZOS, POEZIJOS BEI KRITIKOS VERTIMAI.

1932-1935

INTENSYVIAI REIŠKIASI KAIP POETAS.

1935

IŠEINA PIRMOJI POEZIJOS KNYGA “FONTANAS”.

1936

BENDRADARBIAUJA “VAIRE IR “DIENOVIDYJE”.

1939

PASIRODO H. RADAUSKO PARENGTAS LENKIŠKAI - LIETUVIŠKAS ŽODYNAS.

1950

VYTAUTAS SAULIUS IŠLEIDŽIA ANTRĄJĮ EILĖRAŠČIŲ RINKINĮ “STRĖLĖ DANGUJE”.

1955

PASIRODO TREČIASIS RINKINYS “ŽIEMOS DAINA”, PELNĘS LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJOS PREMIJĄ.

1965

VYTAUTAS SAULIUS IŠLEIDŽIA RINKTINĘ “EILĖRAŠČIAI” KARTU SU NAUJOS KŪRYBOS RINKINIU “ŽAIBAI IR VĖJAI”.

1978

BIČIULIŲ PASTANGOMIS JAV IŠLEIDŽIAMA POMIRTINĖ KNYGA “EILĖRAŠČIAI” (1965-1970).

1980

VILNIUJE PASIRODO VYTAUTO GALINIO SUDARYTA RINKTINĖ “LYRIKA”.

1986

MIDETOWNE IŠLEIDŽIAMA JONO ZDANIO VERTIMŲ Į ANGLŲ KALBĄ KNYGA “CHIMERA IN THE TOWER” (CHIMEROS BOKŠTE).

1993

KAUNE IŠLEIDŽIAMA J. GIRDZIJAUSKO SUDARYTA RINKTINĖ “PASAULIU NETIKIU, O PASAKA TIKIU”, SKIRTA AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS.

1994

LEIDYKLA “BALTOS LANKOS” IŠLEIDŽIA GIEDRIAUS VILIŪNO SUDARYTĄ KNYGĄ “RADAUSKAS. APIE KŪRYBĄ IR SAVE”.

1999

PASIRODO “BALTŲ LANKŲ” IŠLEISTA KNYGA “EILĖRAŠČIAI”, KURIOJE PUBLIKUOJAMI 1930-1964 M. PARAŠYTI H. RADAUSKO EILĖRAŠČIAI.

2001

TA PATI LEIDYKLA PAKARTOJA KNYGOS “EILĖRAŠČIAI” LEIDIMĄ.

2005

“ŽALTVYKSLĖS” LEIDYKLA - KNYGĄ “POEZIJA” SERIJOS ”MOKINIO SKAITINIAI”.

2007

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS LEIDYKLA IŠLEIDŽIA “VISI EILĖRAŠČIAI”.

2010

KAUNE IŠLEIDŽIAMAS FAKSIMILINIS PIRMOSIOS KNYGOS “FONTANAS” LEIDINYS.

H. Radausko pirmosios eilėraščio knygos "Fontanas" antraštinis lapas

H. Radausko pirmosios eilėraščio knygos Fontanas antraštinis lapas

H. Radausko rankraščio faksimilė

H. Radausko rankraščio faksimilė

H. Radausko eilėraščių rinkinio, išleisto 1950 m. Čikagoje, viršelis

H. Radausko eilėraščių rinkinio, išleisto 1950 m. Čikagoje, viršelis

PASAULIS JUOKIASI, PASPENDĘS SAVO TINKLĄ
ANT ŽEMĖS VIEŠKELIŲ, TAKELIŲ IR TAKŲ.
KLAUSAU, KĄ PASAKA MAN GIEDA KAIP LAKŠTINGALA,
PASAULIU NETIKIU, O PASAKA TIKIU.

HENRIKAS RADAUSKAS